K. BUDRYS: GĖDA, KAD TURIME Į BALTARUSIJĄ VYKSTANČIŲ KOLEGŲ

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad pats, kaip valstybės tarnautojas, jaučia gėdą dėl į Baltarusiją turizmo ar apsipirkimo tikslais vykstančių kolegų iš valstybės institucijų.

Saugumo sumetimais Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai Lietuvos piliečių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją.

„Taip, tai bus sprendimas, kuris apribos veiklą, dėl kurios, na, man, kaip rezervo pareigūnui, kaip valstybės tarnautojui, yra gėda, kolektyvinė gėda, kad mes dar turime kolegų valstybės institucijoje, vienaip ar kitaip forma susietų su institucijomis, ar valstybės tarnautojų, ar darbo sutartininkų, ar pareigūnų priesaiką davusių, mes turime asmenų Lietuvoje, kurie vis dar, nepaisant visų raginimų, vyksta į Baltarusijos teritoriją, dėl tokių priežasčių – turizmas ar apipirkimas“, – LRT laidoje „Svarbi valanda“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, valstybės tarnautojų keliones į Baltarusiją reikia užkardyti.

„Jeigu tai nepavyko per tiek metų....nuoseklūs raginimai nuo  2014 metų: nevykite  ten, nes ten sau sukeliate grėsmę, savo aplinkiniams, sukeliate grėsmę ir valstybei. Jeigu tai neveikia, turime eiti griežtesnėmis priemonėmis, kurios leistų su žmonėmis, bet jau iš valstybės institucijų, atsisveikinti. Dėl valstybės tarnautojų ir kurie saugo mūsų paslaptis, mes turime būti griežti“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas per spaudos konferenciją po komisijos posėdžio trečiadienį sakė, kad norima tokius ribojimus nustatyti ne tik valstybės tarnautojams, kariams, pareigūnams, bet ir asmenims, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Antras Nacionalinio saugumo komisijos klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją dėl iškylančių ir tebesitęsiančių rizikų, su kuriomis, matome, mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – sakė V. Vitkauskas.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, tie asmenys yra „gana patrauklūs taikiniai žvalgybos tarnyboms“.

Jo duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.

Pasak jo, minėtas draudimas būtų įgyvendinimas numatant sankcijas to nepaisantiems asmenims.

Svarstoma siūlyti keisti Valstybės paslapčių įstatymą, įtvirtinant galimybę atimti iš asmens leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu jis išvyko į Rusiją ar Baltarusiją, negavęs institucijos vadovo leidimo.

Patobulintą projektą Nacionalinio saugumo komisija ketina svarstyti rugsėjo mėnesį.

V. Vitkausko duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra rekomendavęs Lietuvos gyventojams vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją, argumentuodamas pastaraisiais metais padažnėjusiais verbavimo atvejais.

Pareigūnai teigia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu renkama informacija apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bandoma išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.