PARTIJŲ PINIGAI: NUO 616 IKI 2 650 603 EURŲ

Partijos labiausiai kliaujasi ne tik valstybės parama, bet ir iš gyventojų mokesčių gaunama suma. Tačiau patys partiečiai nario mokestį moka vangiai.

Milijonierės – trys

Trys Lietuvos partijos Lietuvoje, galima sakyti, milijonierės – pernai į jų sąskaitas įkrito per 1 mln. eurų pajamų, o į absoliučios lyderės – netgi daugiau kaip 2,5 mln., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos partijų 2023 m. finansinės ataskaitos. Jas privaloma pateikti kasmet iki kovo vidurio.

Turtingiausi – Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD), pernai gavę 2 650 603 eurus lėšų. Antra – Socialdemokratų partija (LSDP) jiems neprilygsta nė iš tolo: jų sąskaitą pernai papildė 1 498 461 euras – per 1 mln. mažiau nei konservatorių. Į turtingiausiųjų trejetuką patekusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 1 260 403 eurus.

Kitų, net ir gana gausių parlamentinių partijų biudžetai – jau visai kitos lygos:

Liberalų sąjūdžiui (LS) pavyko gauti 712 200 eurų, Laisvės partijai (LP) – 619 739, Darbo (DP) – 540 235, tik kiek mažiau Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 539 191 eurą. 0,5 mln. ribą dar peržengė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 519 177 eurų.

Kai kurių partijų piniginės labai kuklios: „Kartu su Vyčiu“ gavo 909 eurus, Liaudies partija – 616 eurų.

Nauja: net parlamentines partijas aplenkė Nacionalinis susivienijimas, į kurio biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio pernai įkrito net 109 518 eurų. / R. Lukoševičiaus nuotr.

Priklausomos nuo dotacijų

Turtus partijoms krauna rinkėjai – valstybės dotacijų dosnumas ir, apskritai, ar jas gauna, priklauso nuo gauto rinkėjų balsų skaičiaus rinkimuose. Dabar jos skiriamos per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus 2 proc. barjerą perkopusioms partijoms. Vienas šiuose rinkimuose gautas balsas partijai atnešė kiek daugiau nei 0,5 euro.

Valstybė pernai partijoms iš viso skyrė 5,8 mln. Konservatoriai gavo net per 27 proc. visos šios sumos – 1 592 766 eurus, „valstiečiai“ – 997 060, socialdemokratai – 812 946. Kitos partijos turėjo tenkintis kuklesniu įnašu iš bendros mokesčių mokėtojų piniginės: liberalai – 474 432 eurais, „darbiečiai“ – 434 622 eurais, o tik po savivaldybių rinkimų įgijusi tokią teisę Žaliųjų partija sulaukė 62 560 eurų.

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentės dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, Lietuvoje valstybės dalis partijų biudžetuose santykinai didėja, dotacijos vidutiniškai sudaro net 77 proc. partijų biudžeto. Kaip matyti iš ataskaitų, kai kurios ypač priklausomos nuo valstybės dotacijų, pavyzdžiui, Tautos ir teisingumo sąjungos piniginėje jos sudarė 86,7 proc., DP – 80,5, LVŽS – 79, o, pavyzdžiui, „laisviečių“ – 51 proc., socialdemokratų – 54.

Iš viso valstybės dotacijas pernai gavo dvylika partijų iš tuo metu įregistruotų 23, vadinasi, beveik kas antra turėjo suktis be tokios pagalbos. Akivaizdu, kad mažoms ir naujoms partijoms sunkiau konkuruoti su didesnėmis ir jau įsitvirtinusiomis, kurios turi stabilų valstybės finansavimą. Antra vertus, ir naujokai, kaip kad „laisviečiai“ 2020-ųjų Seimo rinkimuose, jei rinkėjams pateikia juos patraukiančių idėjų, gali laimėti daug rinkėjų balsų, kartu ir valstybės dotaciją.

Ką remia gyventojai

Labai svarbi, ypač šiemet, kai laukia net treji rinkimai, lėšų eilutė – savanoriškai gyventojų skirtos metinio pajamų mokesčio dalies suma. Pagal tai partijos gali bandyti modeliuoti, kurioje yra vietoje pagal rėmėjų skaičių. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, vidutiniškai tai sudaro 11,8 proc. visų pajamų. Žinoma, ši suma atspindi ne tik tendencijas, kiek kurią politinę jėgą remia gyventojai, bet ir turtingesnė ar skurdesnė visuomenės grupė, mat pervedama jų gautų pajamų mokesčio dalis.

Čia ir vėl neprilygstami lyderiai – konservatoriai, pernai iš gyventojų gavę net 623 229 eurus. Į antrą vietą išsiveržusių „laisviečių“ gauta suma beveik pustrečio karto mažesnė – 264 679 eurai. Socialdemokratai iš gyventojų sulaukė 205 519 eurų, liberalai – 171 609, LLRA-KŠS – 159 959 eurų. LVŽS tepelnė 67 419, demokratai – 64 343, „darbiečiai“ – 37 338 eurus.

Net parlamentines partijas gyventojų finansine parama aplenkė Nacionalinis susivienijimas, į kurio biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio pernai įkrito net 109 518 eurų.

Kukliai paremtos ir „Kartu su Vyčiu“ (619 eurų), Liaudies (610) partijos, „Lietuva – visų“ (502). Kai kurioms partijoms („Lietuvos sąrašui“ – 4 829 eurai, Profesinių sąjungų centrui – 1 859, „Jaunajai Lietuvai“ – 1 581) tai buvo vienintelės gautos lėšos.

Pinigai – ne vienintelis faktorius, nulemiantis rinkimų rezultatus, bet tikrai vienas iš svarbesnių. Ypač jie turi įtakos rinkimuose, kuriuose daugiau besivaržančiųjų.

Nario mokestis

Atrodo, kad tik socialdemokratai linkę kiek žymiau prisidėti prie savo partijos finansinių išteklių didinimo – jie pernai sumokėjo 303 880 eurų. Žinoma, tai ir gausiausia, metų pabaigoje 13 250 narių jungusi partija. Tačiau 10 397 TS-LKD nariai sumokėjo tik 75 992 eurus. Vadinasi, vienas socialdemokratas savo partijai skyrė vidutiniškai beveik 23 eurus, o konservatorius – vos 7,3.

Liberalai nario mokesčio surinko 59 899 eurus, demokratai – 41 905, LLRA-KŠS – 38 362, Regionų – 13 064, LVŽS – 11 315, LP – 11 106, DP – vos 8 718, vadinasi, mažiau nei po 93 centus.

Tiesa, tai ne antirekordas: Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), kuri deklaruoja turinti 6 768 narius, surinko 178 eurus nario mokesčio, t. y. vidutiniškai 0,03 cento iš kiekvieno, Žemaičių partijos biudžete nario mokestis sudarė 50 eurų, Liaudies – 6 eurus, o „Jaunosios Lietuvos“, „Lietuvos sąrašo“, „Drąsos kelio“, Profesinių sąjungų centro – nulį.

I. Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, nario mokestis vidutiniškai sudaro tik 7 proc. visų partijų gaunamų lėšų.

Dar vidutiniškai apie 4,3 proc. lėšų partijos užsidirba iš turimo nekilnojamojo turto nuomos, leidybos, kitų veiklų. Pavyzdžiui, LSDP pernai gavo 27 847 eurus iš nuosavybės teise priklausančio turto, o LP 6 153 eurus – iš politinių ir kultūrinių renginių organizavimo.

Partijų sąskaitas pernai papildė ir sugrąžintos nemenkos ankstesniais metais sumokėto rinkimų užstato sumos.

Dar viena ataskaitų eilutė – „Kiti finansavimo šaltiniai“. Čia kai kurios partijos nurodo gana solidžias sumas, tačiau aiškinamajame rašte jų kilmės nepaaiškina.

Biudžetuose neišsiteko

Daug ar mažai lėšų gauna partijos – išlaidauti mėgsta daugelis. Beveik kas antra išleido daugiau, nei gavo. Tiesa, DP ir LS tai teko padaryti ne savo noru: vadinamojoje „MG Baltic“ byloje teismas „darbiečiams“ skyrė 301,3 tūkst., liberalams – 376,6 tūkst. eurų baudą. Tad DP išlaidos pernai viršijo gautą sumą 307,3 tūkst. eurų, LS – 256,9 tūkst.

Neišsiteko su gautomis sumomis ir daug kitų partijų: LLRA-KŠS išleido 422,7 tūkst. daugiau, nei gavo, LVŽS – net 362,4 tūkst., LSDP – 107,1 tūkst. Politikai pinigų netaupė, pavyzdžiui, LLRA-KŠS net 22 880 eurų skyrė savo sąskrydžiui organizuoti, kitiems partijos renginiams – dar 24 448 eurus.

Net ir tos, apie kurių veiklą kaip ir negirdėti, sugeba išleisti daugiau, nei gauna lėšų, pavyzdžiui, Liaudies partija gavo 616 eurų, o išleido 1 994 eurus, „Drąsos kelias“ gavo 3 031 eurą, išleido 5 274 eurus.

Kukliausios yra Profesinių sąjungų centro išlaidos – vos 33,44 euro.

Daugiausia partijos išleido savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, reklamai juose apmokėti.

Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, apie 70 proc. ir daugiau išlaidų tenka reklamai ir agitacijai politinių kampanijų metu. Kitkas – partijos aparatui išlaikyti, ūkio išlaidoms.

Daugelis partijų turi etatinių darbuotojų: 2023 m. pabaigoje konservatoriai jų turėjo 20, socialdemokratai – 17, valstiečiai – 15, „darbiečiai“ – devynis, „laisviečiai“ ir LLRA-KŠS – po aštuonis, liberalai – šešis, kiti tenkinasi su mažiau ar visai jų neturi.

Komitetai – iš įnašų

Pareiga pateikti finansines ataskaitas šiemet galioja ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams. Žinoma, keliasdešimt ar kelis šimtus jungiantiems komitetams sunku finansiškai konkuruoti su didesnėmis partijomis. Pagrindinis komitetų pajamų šaltinis – nario mokesčiai, nes jie negauna nei valstybės dotacijų, nei gyventojų savanoriškai skiriamos pajamų mokesčio dalies.

Tačia kai kurių komitetų piniginė didesnė nei oficialiai įregistruotų (tam reikia turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių), tačiau gyvybės nerodančių partijų.

Štai 361 kaunietį jungiantis „Vieningas Kaunas“ nario mokesčio pernai surinko 6 772 eurus, tai sudarė žymią jų pajamų dalį. Tačiau išlaidos, kurių liūto dalis teko rinkimų kampanijai, gerokai viršijo pajamas: pernai komitetas iš viso gavo 9 052 eurų lėšų, o išleido 19 606.

219 klaipėdiečių jungiantis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ pernai išleido 29 693 eurus, o surinko 21 403, iš jų nario mokestis sudaro 19 805 eurus.

Rinkimai brangsta

„Pinigai – ne vienintelis faktorius, nulemiantis rinkimų rezultatus, bet tikrai vienas svarbesnių. Ypač jie turi įtakos rinkimuose, kuriuose  daugiau besivaržančiųjų“, – sako I. Unikaitė-Jakuntavičienė ir priduria, kad, remiantis dabartinėmis tendencijomis pasaulyje, rinkimai vis brangsta.

VRK skelbtais duomenimis, 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos dalyviai išleido per 9,1 mln. eurų, 2016 m. – beveik 8 mln. Kiekvieni rinkimai vis brangesni, ir ne tik infliacijos procentu. O būtent jiems partijos ir išleidžia didžiausią dalį savo biudžeto.

Pasak politologės, valstybės bando suvaldyti rinkimų kampanijų brangimą tam tikrais reklamų apribojimais, reglamentuoja jų įkainius vykstant rinkimų kampanijai. Tačiau nereikia ir persistengti: jos įsitikinimu, reikia gerai apgalvoti, kas tikrai nereikalinga, nes reklama reikalinga dėl informacijos sklaidos.

Žinoma, ir partijoms, ypač nemažą dalį lėšų gaunančių iš mokesčių mokėtojų piniginės, nevalia mėtyti dešimtimis tūkstančių savo sąskrydžiams ar išlaidauti kokiems nebūtiniems politinei veiklai pirkiniams.

Gavo lėšų (iš viso, eurais)

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 2 650 603

Socialdemokratų partija 1 498 461

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1 260 403

….

„Kartu su Vyčiu“ 909

Liaudies partija 616

Didžiausios valstybės dotacijos (eurais)

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 1 592 766

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 997 060

Socialdemokratų partija 812 946

Gavo iš gyventojų pajamų mokesčio (eurais)

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 623 229

Laisvės partija 264 679

Socialdemokratų partija 205 519

….

„Kartu su Vyčiu“ 619

Liaudies partija 610

„Lietuva – visų“ 502

Kiek surinko nario mokesčio (eurais)

Socialdemokratų partija 303 880

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 75 992

Liberalų sąjunga 59 899

Išleido daugiau, nei gavo (eurais)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 422 682

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 362 437

Darbo partija 307 343

Šaltinis: VRK, partijų 2023 m. finansinės ataskaitos