Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos unitų vadovu Sviatoslavu Ševčiuku ir Lietuvos katalikų vadovu Gintaru Grušu aptarė paramą ukrainiečiams.

„Rusijai užpuolus Ukrainą, tapome nežaboto žiaurumo ir kasdienių ukrainiečių kančių liudininkais. Tačiau karas atskleidė ir didžiulę atjautos, artimo meilės ir bendrystės galią. Kad padėtų Ukrainai apsiginti ir kuo šilčiau priimtų pabėgusius nuo karo, Lietuva – mūsų žmonės, verslai, Vyriausybė – nepaprastai susitelkė. Labai daug ukrainiečiams padėjo ir Lietuvos katalikų bei graikų apeigų katalikų Bažnyčios – ne tik teikdamos humanitarinę pagalbą, bet ir atliepdamos sielovados poreikius, kurie karą išgyvenantiems ukrainiečiams yra be galo svarbūs“, – sakė I. Šimonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad lietuvių ir ukrainiečių tautas vienija ne vien sunki kova už laisvę, bet ir bendra istorija, kultūriniai ir dvasiniai saitai. Vienas tokių – šventojo Juozapato asmenybė.

„Džiaugiuosi, kad praėjus 400 metų po šventojo Juozapato kankiniškos mirties Lietuvos katalikai ir graikų apeigų katalikai ukrainiečiai kartu švenčia jo gyvenimą ir auką čia, Vilniuje“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Premjerė pabrėžė, jog Lietuvos parama Ukrainos kovai už laisvę ir valstybingumą išliks nepajudinama.

„Nė kiek neabejojame Ukrainos pergale. Lietuva ir toliau darys viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai ją pasiekti kuo greičiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Be to, kaip nurodoma Vyriausybės pranešime, Lietuva ir toliau darys viską, kad visi jos piliečiai ir gyventojai turėtų galimybę laisvai išpažinti savo tikėjimą.

2023-ieji Lietuvoje yra paskelbti šv. Juozapato metais.

Bazilijonų vienuolis Juozapatas Kuncevičius, kilęs ir Voluinės Volodymyro (dabartinė Ukraina), tapo vienuolinio gyvenimo, pamaldumo ir dvasinio tarnavimo pavyzdžiu. Jis mirė kankinio mirtimi Vitebske.

Praėjus 20 metų po jo mirties 1643 metais jis paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.