AMŽINOJO POILSIO IŠLYDĖTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS A. SAKALAS

Pirmadienį miręs Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ketvirtadienį palaidotas Antakalnio kapinėse.

A. Sakalas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje.

Jis mirė eidamas 92-us metus.

1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.

LNK reportažas:

A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.

Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Šalies vadovai apie mirusį A. Sakalą: netekome vienos ryškiausių politikos asmenybių

Lietuva neteko vienos ryškiausių politikos asmenybių, pirmadienį mirus Nepriklausomybės Akto signatarui A. Sakalui užuojautose sakė prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai, – teigė prezidentas. – Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys“.

„Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – sakė G. Nausėda.

Pasak I. Šimonytės, „Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo“.

Jie reiškia užuojautą A. Sakalo šeimai, artimiesiems, bendražygiams ir bendraminčiams.