Dėl ketinimo į Rusiją siųsti remontuoti Lietuvos karinius sraigtasparnius pareigų netekęs buvęs Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Audronis Navickas per teismą siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Karininkas su advokate antradienį lankėsi Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur turėjo vykti jo skundo nagrinėjimas .

„Norėčiau, kad nugalėtų tiesa ir teismas atstatytų teisingumą – būtų panaikintas, mano manymu, neteisėtas krašto apsaugos ministro įsakymas dėl nušalinimo. Tai vienintelis dalykas, kurio aš dabar noriu šiam momentui“, –  BNS teisme sakė A.Navickas, paklaustas, ar norėtų grįžti į tarnybą.

Jo advokatė Gerda Storpirštienė teigė, kad teismui bus teikiamas patikslintas skundas.

„Dėl nušalinimo mano klientas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tačiau esminis reikalavimas – pripažinti įsakymą neteisėtu. Teisiniu vertinimu, 2016 metų lapkričio 22 dienos įsakymas buvo priimtas nesilaikant jokių teisės aktų. Įstatymai visai kitaip reglamentuoja nušalinimo procedūrą“, – BNS sakė advokatė G.Storpirštienė.

Ji teigė, kad kol kas nėra apsispręsta, kokią sumą bus prašoma priteisti.

BNS paklaustas, kaip vertina savo veiksmus dėl sraigtasparnių remonto Rusijoje, A.Navickas pasiūlė palaukti teismo sprendimo.

„Visi komentarai bus po teismo sprendimo, visus komentarus šiais klausimais pateiksime vėliau“, – teigė A.Navickas ir jo advokatė.

Jis sako, kad Krašto apsaugos ministerija paskelbė netikslią informaciją apie jo atsakomybę dėl sraigtasparnių remonto Rusijoje. Teismui pateiktas skundas dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylą ketinama nagrinėti gegužės 23 dieną. Iki to laiko A.Navicko advokatė turėtų susipažinti su kitos šalies į bylą pateiktais duomenimis – paaiškinimais bei 44 priedų lapais.

Vasarį karininkas pareikalavo ministerijos paneigti pranešimą, kuriuo pristatyta Krašto apsaugos ministerijos Laikinosios patikrinimų komisijos išvada.

Šiame pranešime skelbta, kad ministras Raimundas Karoblis nusprendė A.Navicką perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o tai reiškia, jog jis nebevykdys Karinių oro pajėgų vado pareigų.

Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas komisijai nustačius, kad A.Navickas neužtikrino Gynybos resursų tarybos posėdyje išsakytos politinės nuostatos neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje.

A.Navickas Krašto apsaugos ministerijai adresuotame laiške teigia, kad ši informacija žemina jo garbę ir orumą, pažeidžia dalykinę reputaciją.

„Ši paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija mane paniekino ir pažemino, kad visuomenė suabejotų, mano kaip šalies piliečio, kario, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado padorumu, sąžiningumu, kartu sumenkinant mano dalykinę vyresniojo karininko, vado reputaciją“, – teigta laiške.

Karininkas akcentavo, kad krašto apsaugos ministro įsakymu jis grąžintas į pareigas ir nurodyta išmokėti atlyginimą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

„Jūs, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, tiesiogiai patvirtinote ir pilna apimtimi realizavote aukščiau nurodytą imperatyvią įstatymo nuostatą, kad aš (...) nepadariau drausmės pažeidimo, kad nesu įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo“, – teigta rašte.

Krašto apsaugos ministro patarėjos Vitos Ramanauskaitės teigimu, Laikinosios komisijos išvados „nevienareikšmiai pasako, kad pulkininkas A.Navickas, būdamas aukščiausiuoju Karinių oro pajėgų vadu, neužtikrino politinės nuostatos, kuri buvo išsakyta Gynybos resursų taryboje“.

„Ta nuostata yra tokia, kad sraigtasparniai neturi būti remontuojami Rusijoje. Sprendimas skirti lėšas remontui buvo priimtas būtent su šia sąlyga. Tyrimo išvados taip pat pasako, kad pulkininkas galimai pažeidė drausmės statutą ir dėl to Generalinė inspekcija pradeda dar vieną tyrimą“, – BNS sakė ministro patarėja.

Sraigtasparnių „Mi-8“siuntimas remontui į Rusiją pernai buvo sustabdytas paskutinėje stadijoje, jis praėjo kelių krašto apsaugos sistemos pareigūnų filtrus. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.

Lietuvos kariuomenė šiuo metu eksploatuoja penkis sraigtasparnius: tris AS365 „Dauphin“ ir du „Mi - 8T“. Krašto apsaugos ministras gruodį pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti kovinių sraigtasparnių.