HERBO NETURI VIENINTELIS LIETUVOS MIESTAS BEI APIE PUSŠIMTIS MIESTELIŲ

Neseniai patvirtinus Subačiaus herbą, be jo liko vienintelis, mažiausias iš 103 Lietuvos miestų – Panemunė.

„Liepos 21 dieną prezidento dekretu buvo patvirtintas Subačiaus herbas. Taigi, iš miestų herbo neturi tik pats mažiausias Lietuvos miestas Panemunė. Iš 252 miestelių herbų neturi 51 miestelis“, – BNS informavo Lietuvos heraldikos komisija.

Pasak institucijos, šiuo metu yra patvirtinti 442 miestų ir miestelių herbai. Pastaruosius kelerius metus kasmet yra patvirtinama nuo penkių iki 10 herbų, tai daryti skatina aktyvios bendruomenės, patriotiškumas.

Šiemet prezidento dekretais jau yra patvirtinti du herbai – minėtas Subačiaus ir Avižienių. Heraldikos komisija dar yra aprobavusi Vidiškių, Skapiškio ir Sužionių herbus, o šiuo metu rengiami dokumentai prezidento dekretams.

Taip pat šiuo metu vyksta Bezdonių ir Tverečiaus herbų kūrimo procesas.

„Dar gerokai virš 100 herbų priklauso kaimams, dažniausiai seniūnijų centrams, bet herbus turi ir tiesiog kaimai, kuriuose veikia stipri, iniciatyvi bendruomenė“, – teigia komisijos atstovai.

Subačiaus seniūnijos seniūnė Laisva Čiuliepienė BNS teigė, kad pasitvirtinti 150 metų sukaktį mininčio miestelio herbą paskatino pati bendruomenė, kuri yra labai aktyvi ir patriotiška. Seniūnijoje gyvena apie tūkstantis žmonių.

Iniciatyvos imtasi po naujų metų, o liepos antroje pusėje herbas buvo patvirtintas. Netrukus turėtų būti aprobuotos ir dvi vėliavos bei antspaudas.

„Subačiaus miestas gimė nuo geležinkelio, tada prasidėjo istorija, norėjome, kad būtų atspindėta, tad pasirinktas stilizuotas garvežio ratas, su tokiu sparnu, tarsi skriejantis, kad veržlumą atspindėtų. Žalia – tai gamta, stilizuota S raidė“, – pasakojo seniūnė.

Pasak Lietuvos heraldikos komisijos, dar iki XVIII amžiaus pabaigos miesto teisė ir herbas buvo neatsiejami elementai, tad suteikus miesto teisę būdavo kartu suteikiamas ir herbas, tačiau dabar miestui ar miesteliui turėti herbą nėra privaloma.

Jeigu miestas ar miestelis herbą turėjo anksčiau, visada stengiamasi išsaugoti heraldinį paveldą ir atkurti buvusį herbą.

Komisijos duomenimis, šiuo metu neatkurti yra tik du istoriniai herbai – Jonušavos ir Darsūniškio. Jonušava yra Kėdainių miesto dalis ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą oficialaus herbo turėti negali. Tuo tarpu Darsūniškis herbą galėtų atsikurti.

Herbų pasitvirtinimą, pasak komisijos, lemia noras turėti simbolį, išskiriantį iš kitų, o kartu reprezentuojantį, pabrėžiantį konkrečios bendruomenės identitetą, savitumą, trumpa simbolių kalba pasakojantį jos praeitį, informuojantį apie dabartį, o kartais netgi sudedamas viltis ateičiai.