„Liepos 21 dieną prezidento dekretu buvo patvirtintas Subačiaus herbas. Taigi, iš miestų herbo neturi tik pats mažiausias Lietuvos miestas Panemunė. Iš 252 miestelių herbų neturi 51 miestelis“, – BNS informavo Lietuvos heraldikos komisija.

Pasak institucijos, šiuo metu yra patvirtinti 442 miestų ir miestelių herbai. Pastaruosius kelerius metus kasmet yra patvirtinama nuo penkių iki 10 herbų, tai daryti skatina aktyvios bendruomenės, patriotiškumas.

Šiemet prezidento dekretais jau yra patvirtinti du herbai – minėtas Subačiaus ir Avižienių. Heraldikos komisija dar yra aprobavusi Vidiškių, Skapiškio ir Sužionių herbus, o šiuo metu rengiami dokumentai prezidento dekretams.

Taip pat šiuo metu vyksta Bezdonių ir Tverečiaus herbų kūrimo procesas.

„Dar gerokai virš 100 herbų priklauso kaimams, dažniausiai seniūnijų centrams, bet herbus turi ir tiesiog kaimai, kuriuose veikia stipri, iniciatyvi bendruomenė“, – teigia komisijos atstovai.

Subačiaus seniūnijos seniūnė Laisva Čiuliepienė BNS teigė, kad pasitvirtinti 150 metų sukaktį mininčio miestelio herbą paskatino pati bendruomenė, kuri yra labai aktyvi ir patriotiška. Seniūnijoje gyvena apie tūkstantis žmonių.

Iniciatyvos imtasi po naujų metų, o liepos antroje pusėje herbas buvo patvirtintas. Netrukus turėtų būti aprobuotos ir dvi vėliavos bei antspaudas.

„Subačiaus miestas gimė nuo geležinkelio, tada prasidėjo istorija, norėjome, kad būtų atspindėta, tad pasirinktas stilizuotas garvežio ratas, su tokiu sparnu, tarsi skriejantis, kad veržlumą atspindėtų. Žalia – tai gamta, stilizuota S raidė“, – pasakojo seniūnė.

Pasak Lietuvos heraldikos komisijos, dar iki XVIII amžiaus pabaigos miesto teisė ir herbas buvo neatsiejami elementai, tad suteikus miesto teisę būdavo kartu suteikiamas ir herbas, tačiau dabar miestui ar miesteliui turėti herbą nėra privaloma.

Jeigu miestas ar miestelis herbą turėjo anksčiau, visada stengiamasi išsaugoti heraldinį paveldą ir atkurti buvusį herbą.

Komisijos duomenimis, šiuo metu neatkurti yra tik du istoriniai herbai – Jonušavos ir Darsūniškio. Jonušava yra Kėdainių miesto dalis ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą oficialaus herbo turėti negali. Tuo tarpu Darsūniškis herbą galėtų atsikurti.

Herbų pasitvirtinimą, pasak komisijos, lemia noras turėti simbolį, išskiriantį iš kitų, o kartu reprezentuojantį, pabrėžiantį konkrečios bendruomenės identitetą, savitumą, trumpa simbolių kalba pasakojantį jos praeitį, informuojantį apie dabartį, o kartais netgi sudedamas viltis ateičiai.

Diskusijos, tyrimai ir raštai

2023-ieji yra paskelbti Klaipėdos krašto metais – sausio viduryje sukaks 100 metų nuo Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.

Tikimasi, kad tuomet pagaliau pavyks patvirtinti krašto herbą, dėl kurio tarp Vilniaus ir Klaipėdos ietys kryžiuojamos jau beveik dešimtmetį.

Krašto bendruomenės nuomonei atstovaujanti Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio etnografinio regiono herbo kūrimo proceso su prašymu paremti diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri vis atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pasakojo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į LHK ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net aštuonis kartus.

Per jau aštuonerius diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas mažiausiai keturiuose LHK posėdžiuose.

Bendruomenės nuomonė nekinta

Tačiau bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Ne vienerius metus ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Briedžio simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus, tačiau kai kuriems Heraldikos komisijos nariams jis vis neįtinka.

Nepaisant to, šiuo metu jau yra parengti konkurso nuostatai dėl herbo sukūrimo ir netrukus bus skelbiamas konkursas, tai patvirtino V.Griškevičienė.

Klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui?

"Lauksime siūlymų, bet konkurso sąlygose yra įrašyta, kad briedžio simbolis turi būti, nors kompromisas ir nėra pasiektas. Beje, dabar Heraldikos komisija staiga pakeitė savo nuostatus, kuriuose atsirado punktas, kad "Heraldikos komisija siūlo simbolius". Tik klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui? O briedžio simbolis yra regiono žmonių pasirinkimas", – pabrėžė V.Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė pažymėjo, kad simbolio pasirinkimui turi istorinį pagrindimą – remiamasi solidžiais regiono mokslininkų tyrimais, todėl ir toliau teiks savo siūlymus.

"Neslėpsiu, buvo atvejų, kai komisijai buvo pasiūlyti vieni simboliai, o herbuose galiausiai atsidūrė visai kiti. Tačiau jei jau kitų keturių regionų herbuose dominuoja toteminiai gyvūnai, o, anot pačios Heraldikos komisijos, turi būti išlaikytas vientisumas, tai mūsų pasirinktas simbolis yra briedis. Kokie kiti gyvūnai dar galėtų būti pavaizduoti krašto herbe, paaiškės, kai bus pateikti pasiūlymai", – teigė V.Griškevičienė.

Tikimasi geros pabaigos

Viename šių metų Heraldikos komisijos posėdžių šios komisijos narė Jolanta Karpavičienė laikėsi pozicijos, kad regiono bendruomenės nuomonė gerbtina, bet "reikia ieškoti protingo sprendimo, kad būtų suderintos Heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos atstovų nuostatos".

Kolegei tuomet antrino kitas Heraldikos komisijos atstovas Arvydas Každailis, kad "briedį herbo skyde galėtų papildyti dar kai kurie simboliai".

Dar vienos komisijos narės Jolitos Liškevičienės teigimu, briedis gali būti kaip istorinis ženklas, bet moters vaizdinys, tiltas, jūriniai ar raštijos simboliai herbe taip pat turėtų atsispindėti.

Tame pačiame posėdyje dėl Mažosios Lietuvos herbo Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė pabrėžė, kad komisija "niekada nebuvo nusistačiusi prieš briedį, bet ir ji herbe norėtų matyti ne tik šį gyvūną".

Viliamasi, kad per 2023 m. Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą vienokį ar kitokį herbą.

2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.

Pritarė herbo kūrimui

Kadenciją baigianti Klaipėdos miesto taryba paskutiniame posėdyje pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai. Taip uostamiesčio politikai įsipareigojo prisidėti prie šilutiškių inicijuojamo sumanymo – bent simboliškai atkurti "istorinį teisingumą" ir bendru herbu su kaimynais susijungti į kadaise gyvavusią Mažąją Lietuvą.

Visos šios iniciatyvos esmė yra tokia, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bus sukurtos prielaidos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Neringos, taip pat Šilutės savivaldybių kultūriniam bendradarbiavimui "sujungiant regiono kultūrines idėjas, finansinius išteklius, sukuriant Mažosios Lietuvos heraldiką".

Taip aiškinamajame rašte uostamiesčio politikams šią idėją suformulavo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Pasirodo, būtent heraldikos sukūrimas ir jos pristatymas visuomenei turės tapti viena reikšmingiausių Etnografinių regiono metų veiklų.

Įžvelgia provincijos sindromą

Idėja sukurti Mažosios Lietuvos regioną kilo iš Šilutės. Aktyvūs miestelio savivaldybės veikėjai turėjo ambicijų sukurti šį keistą darinį ir jam neformaliai vadovauti.

Pagal tą kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kurią parengė šilutiškiai, o klaipėdiečiai jau pritarė jos pasirašymui, "šalys įpareigoja Šilutės rajono savivaldybę atstovauti Šalims vykdant organizacinius darbus ir pasirašant finansavimo sutartis dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo, viešinimo ir išpildymo".

Vienas istorikas, nenorėjęs viešumo, pasipiktinęs klausė: kas gi būtent Šilutei suteikė tuos įgaliojimus? Esą noras atkurti tai, iškraipant istorinę tiesą, dvelkia provincialumu ir, net esant geriausiems norams, šilutiškiai negali atstovauti visam kraštui.

"Ta idėja buvo seniai mūsų svarstyta. O kai įteisino penktąjį regioną Lietuvoje, tai yra Mažąją Lietuvą, mes pradėjome galvoti apie simboliką", – patvirtino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Pagrindinis motyvas, kad herbo reikia tam, nes esą būna respublikinių renginių, kuriuose visų regionų atstovai eina su vėliavomis ir herbais, o Mažosios Lietuvos delegatai žygiuoja tuščiomis, nes regionas herbo neturi.

Istorikai – apstulbę

Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė tikina, kad pirmiausia buvo padaryta klaida, įvardijant penktojo Lietuvos regiono pavadinimą – Mažoji Lietuva.

"Mes puikiai žinome, kad istoriškai Mažoji Lietuva apėmė kur kas platesnę teritoriją, nei apibrėžta dabar. Visose diskusijose mes pabrėžėme, kad nereikia iškraipyti istorijos ir išradinėti naujo dviračio. Ir nereikia klaidinti žmonių. Mes siūlėme dvigubo pavadinimo variantą Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Deja, kaip dažnai būna, istorikų nuomonės niekas neklausė. O sprendimai buvo politiškai angažuoti", – įsitikinusi S.Pocytė.

Istorikų tvirtinimu, Mažoji Lietuva herbo niekada neturėjo, vienintelis heraldinis dalykas, vienijantis šitą kraštą, buvo trispalvė (žalia, balta, raudona) vėliava. Todėl galvojant apie herbą, reikia atlikti detalią studiją, kokią simboliką pasirinkti.

"Šilutiškai sakė, kad paskelbė vaikų konkursą ir šie visko pripiešė. Taip nuvažiuosime dievai žino kur. Čia reikia profesionalų sprendimo. Juolab ne visiems rajonams tinka gintaro gabalas, vėtrungė, valtelė ar briedžio ragai. O dabar kažkodėl labai skubama. Per tą skubėjimą tik sumokės krūvą pinigų ir galiausiai gaus piešinėlį, kurio niekas nenorės pripažinti", – mano klaipėdietis istorikas Dainius Elertas.

Tam pritarė ir S.Pocytė. Esą skubėdami, galime padaryti neatitaisomą klaidą, juolab iš šių dienų pozicijų norima sukurti krašto simbolį net nesigilinant į istoriją.

"Mane šiek tiek baugina toks biurokratinis požiūris. Yra paskelbti Etnografinių regionų metai, o mes sukursime nesvarbu kokį herbą, ir kas tada? Žemaitijos herbas juk irgi neatsirado per tris dienas", – dėstė S.Pocytė.

Ribas nubrėžė komisija

Mažosios Lietuvos pavadinimas etninių regionų žemėlapiuose atsirado labai neseniai.

2014 m. sausio 30 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime buvo įteisinti nauji terminai – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija arba Sūduva, Žemaitija ir Mažoji Lietuva, kurios teritorija apibrėžta "tarp Priegliaus ir Nemuno žemupių". Šis apibrėžimas labai nustebino istorikus.

"Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas neatitinka realijų. Pagal jų versiją į naujai apibrėžtą Mažąją Lietuvą visiškai nepatenka Klaipėdos kraštas, dar klausimas, ar patenka Rusnės sala", – stebėjosi D.Elertas.

Mažosios Lietuvos vietovardžio buvo pasigesta dar prieš keletą metų. Esą, tuometės Kalbos komisijos narių nuomone, jis laikytas istoriniu, todėl, kaip ir kiti istoriniai vietovardžiai, į nutarimu tvirtinamą sąrašą nebuvo įtrauktas. Tačiau dėl to visuomenėje kilo svarstymų ir diskusijų.

"Iškilę klausimai išsamiai aptarti Šilutėje 2013 m. gruodžio 6 d. surengtoje konferencijoje "Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti?" Šilutiškiai teigė nepriimantys nuo pokario jiems primetamo vakarų žemaičių pavadinimo ir nuo Atgimimo laikų besistengiantys puoselėti tikrąjį savitumą, kurį atspindi etninė architektūra, tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas, muzikinis folkloras, tautosaka, papročiai ir kt. Kalbos komisijai pasiūlyta papildyti nutarimą", – rašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aiškinamajame rašte.

Beje, Etninės kultūros globos taryba nepritarė siūlymui dabartinį regioną vadinti Klaipėdos kraštu.

Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, priimdama nutarimą "Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimo", esą labiausiai rėmėsi etnologų, etnografų, istorikų ir kitų humanitarinių sričių specialistų patarimu ir siūlymu.

Kūryba nieko nekainuos?

Klausimas dėl etninio regiono pavadinimo, regis, nebekvestionuojamas, dabar belieka neaiškus tik pinigų, už kuriuos teks kurti heraldinį ženklą, klausimas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus parengtame rašte uostamiesčio tarybai paminėta, jog išlaidų sąmatos nėra. Lėšų šiam sprendimui įgyvendinti nereikės.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete, svarstant šį klausimą dar vasario mėnesį, išsakyta nemažai pastabų. Komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius nustebo, kad pateiktame projekte "nėra konkretumo dėl finansų".

"A.Šulcas sako, kad nepritars sprendimo projektui, nes negalima tvirtinti sutarties, kurioje nėra finansinių dimensijų, juo labiau kad sutartyje įrašytos tik 4 savivaldybės, nėra Pagėgių savivaldybės. K.Paškevičienė sako, kad čia kalba eina apie etninį regioną – Mažąją Lietuvą. Etninės kultūros taryba yra patvirtinusi etnografinio regiono žemėlapį. A.Šulcas sako, kad Klaipėda niekada nebuvo etninio regiono dalimi", – rašoma 2015 m. vasario 11 d. Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio protokole.

Šilutės savivaldybės vadovas V.Laurinaitis tikino, kad herbo sukūrimas kainuos nedaug, esą ne daugiau nei po tūkstantį eurų kiekvienai savivaldybei.

Tačiau herbus kuriantis dailininkas Kęstutis Mickevičius mano, kad tokios sumos, įvertinant ir istorinės medžiagos surinkimą, gali tikrai nepakakti.

Istorikas D.Elertas prisiminė apskričių egzistavimo laikmetį, kai irgi buvo sukurtos ir vėliavos, ir herbai. Ir tam tada buvo išleisti nemaži pinigai. Kur jie yra dabar, kam anie herbai, vėliavos bereikalingi?

Gal būtų galima panaudoti jau sukurtą Klaipėdos apskrities herbą dirbtinai sukurptam Mažosios Lietuvos regionui?

Lieka atsakyti į esminį klausimą, ar iš viso reikia kurti Mažosios Lietuvos herbą, kurio niekada nebuvo?

Po aršios diskusijos antradienį Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė uostamiesčio dalyvavimui kuriant Mažosios Lietuvos heraldiką. Neretas Klaipėdos politikas abejojo septynių savivaldybių užmoju sukurti minėto regiono heraldiką, mat Mažosios Lietuvos simboliai jau skaičiuoja ilgus metus. Valdininkams abejonių kėlė ir miglotai bendradarbiavimo sutartyje nurodomi finansiniai įsipareigojimai.

Antradienį paskutinį kartą į posėdį susirinkusi senoji Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai, kuria uostamiestis kartu su dar septyniomis savivaldybėmis kurs Mažosios Lietuvos heraldiką.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pastebėjo, kad Mažosios Lietuvos regionas, neskaitant vėliavos, savos heraldikos neturi.

Tikimasi, jog kartu dirbdamos septynios šio regiono savivaldybės sukurs heraldinius simbolius, herbą bei visa tai pristatys visuomenei. Šis darbą esą taptų viena reikšmingiausių 2015-ųjų, kurie yra paskelbti etnografinių regionų metais, veikla.

Nors valdininkai ir pritarė uostamiesčio įsiliejimui į minėtą bendradarbiavimą, tačiau diskusijų būta.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vygantas Vareikis pastebėjo, jog kultūrinio bendradarbiavimo sutartyje netiksliai apibrėžiamos Mažosios Lietuvos ribos.

Be to, politiko teigimu, yra išlikusi Rytprūsių heraldika, kurią ir galima laikyti Mažosios Lietuvos simboliais.

„Šis planas tikrai atrodo dirbtinas, nes tokie simboliai jau egzistuoja“, – pabrėžė V.Vareikis.

Mero pavaduotojas Artūras Šulcas buvo tokios pat nuomonės. Jo teigimu, minėta kultūrinio bendradarbiavimo sutartimi siekiama sudaryti dirbtiną regioną, be to, A.Šulcui pro akis nepraslydo ir miglotai aptariama kiekvienai savivaldybių teksianti finansinė šio bendradarbiavimo našta.

Vis dėlto vėliau politikai sutarė, jog Klaipėdai teksianti suma tikrai nebus tokia didelė, kad miestui taptų nepakeliama, todėl, nors ir ne vienbalsiai, tačiau pritarė siūlymui Klaipėdai bendradarbiauti kuriant Mažosios Lietuvos heraldiką.

Klaipėdos ir dar trims šio etnografinio regiono savivaldybėms kilo mintis bendradarbiauti ir pažymint Etnografinių regionų metus kurti Mažosios Lietuvos heraldiką. Vis dėlto uostamiesčiui tinka ne visos šio projekto sąlygos.

Tam, kad būtų sukurti simboliai, uostamiesčio, Klaipėdos rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybės turi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Joje numatoma, kad šio projekto koordinatore taptų Šilutės rajono savivaldybė, kuri ir parengė dokumentą.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba turėjo paskelbti verdiktą, ar sutartis bus pasirašoma, tačiau klausimas nė nebuvo svarstytas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus atstovai tikina, jog sumanymas uostamiesčio politikams bus pristatytas kitame artimiausiame posėdyje. Sprendimas nesvarstyti bendradarbiavimo sutarties buvo priimtas po diskusijų savivaldybės komitetuose.

Finansų ir ekonomikos komitetas parengtai sutarčiai nepritarė, o Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas pritarė su pastaba, kuri iš esmės keistų kai kurias sutarties sąlygas.

„Klausimas vis dar kelia daug diskusijų. Nusprendėme nesikauti“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

Pašnekovo teigimu, daugumą politikų pritarti stabdo būtent tai, kad projekto centru numatyta Šilutė. Tarybos nariai siūlo, kad sudarius bendradarbiavimo sutartį centrą išrinktų pačios Mažosios Lietuvos heraldiką drauge kurti nusprendusios savivaldybės.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė liko aklavietėje, mat nebūdama savivaldybe bendradarbe ji negali teikti pasiūlymų.

„Nemanau, kad sutartis bus keičiama. Kol nesame partneriai, negali būti bendradarbiavimo“, – situaciją apibūdino pašnekovas.

Vis dėlto Kultūros skyriaus atstovo teigimu, projektu domisi ir daugiau savivaldybių, todėl bus diskutuojama ir ieškoma galimų situacijos sprendimo variantų.

Klaipėdos ir dar trys šio krašto savivaldybės planuoja bendradarbiauti – paminint Etnografinių regionų metus, kurti Mažosios Lietuvos heraldiką. Bendradarbiavimo sutarties iniciatoriai pabrėžia, kad Mažoji Lietuva dar neturi savo herbo.

Uostamiesčio savivaldybė raginama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybėmis. Dokumentas miestus įpareigos kultūriniam bendradarbiavimui.

Pasirašius šią sutartį, kurios projektams jau pritarė Neringos ir Klaipėdos rajono savivaldybės, bus sukurtas organizacinis komitetas.

Jis diskutuos ir ieškos galimybių sukurti Mažosios Lietuvos heraldiką.

Pastebima, kad Mažosios Lietuvos regionas iki šiol neturi savo herbo, todėl minėtas komitetas ir spręs, kaip jis galėtų atsirasti bei atrodyti.

Kiek regiono simbolikos kūrimas galėtų kainuoti kiekvienai iš bendradarbiavimo sutarčiai pritarusių savivaldybių, kol kas nežinoma.  Tačiau savivaldybės pagal sutartį įsipareigotų prisidėti prie minėtų simbolių atsiradimo.

"Juk aišku, kad ką nors pasikvietęs į svečius, turi pavaišinti kava. Taip ir su šia sutartimi, Klaipėda turės prisidėti", – patikino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

Kultūros skyriaus specialistas pastebėjo, kad Mažoji Lietuva turi išskirtinių etnografinių bruožų, kurių negalima pamiršti. Pasak jo, juos dar reikėtų paryškinti kitų etnografinių regionų kontekste.

"Nepaisant to, kad tarmiškai kalba jau nedaug žmonių, klausimas, ar reikia akcentuoti Mažąją Lietuvą, neturėtų kilti", – pabrėžė V.Pakalniškis.

Vakar posėdžiavęs Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas pritarė siūlymui pasirašyti minėtą sutartį.

Kilus problemoms dėl Vyčio pakabinimo Seimo plenarinių posėdžių salėje, parlamentarai siekia greta etaloninio valstybės herbo įteisinti adaptuotą Vytį.

Ketvirtadienį skubos tvarka Seimo nariai svarstė parlamento pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymą pataisyti Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą, kad institucijų ir įstaigų posėdžių salėse, darbo kabinetuose gali būti iškabintas adaptuotas herbas, jeigu to reikia dėl patalpų architektūrinių ar konstrukcinių ypatumų arba etaloninio herbo iškabinimas būtų neproporcingas kaštams.

Kitais atvejais kabinamas Lietuvos valstybės herbas turi atitikti įstatymo priede pateiktą herbo etalono piešinį.

„Iškilo šis klausimas priėmus mums Seimo nutarimą dėl šios salės papuošimo mūsų būtent herbiniu ženklu. Mūsų teisininkai ilgai diskutavo ir nutarė, kad vis dėlto reikia pataisyti įstatymą, kad mes galėtume po to įvykdyti Seimo nutarimus“, - Seime sakė L.Graužinienė.

Jos teigimu, Seimas priėmė nutarimą dėl didelio Vyčio pakabinimo parlamento posėdžių salėje, bet, anot Seimo pirmininkės, paaiškėjo, kad etaloninis Vytis netinka moderniai salei, todėl reikia įteisinti stilizuotą Vytį.

Seimo nutarimo, kuriuo kanceliarija buvo įpareigota posėdžių salėje pakabinti Vytį, autorius Vytautas Matulevičius tvirtino, kad specialistai taip pat teigia, jog šioje salėje klasikinis Vytis netinka.

„Užklausiau Heraldikos komisijos, kuriems pagal kompetenciją priklauso spręsti tokius klausimus, ir jie atsakė, kad jie neprieštarauja ir mano, kad Seimo salėje gali būti stilizuotas Vytis. Jau nekalbu apie tai, kad tokį pat atsakymą davė salės architektai, autoriai broliai Nasvyčiai, kad jie projektuodami herbinę sieną įsivaizdavo stilizuotą Vytį“, - sakė politikas.

Socialdemokratas Eduardas Šablinskas siūlė parlamentarams finansiškai prisidėti prie herbo pakabinimo salėje.

„Ar nenorėtume organizuoti lėšų surinkimą šitam stilizuotam Vyčiui pagaminti. Lietuvai parodytume, kad ir mes savo lėšomis prisidedame ir kartu taupome biudžeto lėšas“, - siūlė jis Seimo pirmininkei.

Tačiau L.Graužinienė į pasiūlymą neatsakė, ji tik atkreipė dėmesį, kad herbo pagaminimas atsieis brangiai - apie 200 tūkst. litų.

Priimti minėtas pataisas Seimo nariams ketvirtadienį pritrūko balsų. Dėl pataisų priėmimo gali būti balsuojama ketvirtadienį arba antradienį.