KARO RETORIKA KAITINA LIETUVIŲ PATRIOTIZMĄ

Lietuvos emocinio klimato tyrimas, „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ atliktas 2023 m. gruodžio 15–30 d., rodo, kad paskutiniųjų dvejų metų įvykiai reikšmingai keičia Lietuvos gyventojų socialinius jausmus.

Nuo 2021 iki 2023 m. gyventojų, teigiančių, kad didžiuojasi esantys Lietuvos piliečiai, padaugėjo nuo 76,7 iki 84,2 proc.

„Išorinių grėsmių akivaizdoje stiprėjantis patriotizmas yra natūrali ir sveika visuomenės reakcija, savotiškas psichologinis mechanizmas, padedantis pasirengti kovai su išorės priešais. Vis tik yra ir kita šio reiškinio pusė – didėjantis kategoriškumas ir nepakantumas nuomonių įvairovei. Kai šios tendencijos įsibėgėja, gali nukentėti demokratinės vertybės, išaugti priešiškumas tarp asmenų ir socialinių grupių. Neatsitiktinai tyrimas konstatuoja padidėjusį tarpasmeninį nepasitikėjimą. Su teiginiu „šiais laikais negali žinoti, kuriuo žmogumi gali pasitikėti“ 2021 m. sutiko 71,6 proc., o 2023 m. jau 76,5 proc.“, – pastebėjo „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

Pasigenda: G. Chomentausko teigimu, tyrimas atskleidžia, kad tarp valdžios institucijų ir gyventojų, profesinių grupių nėra tikro dialogo. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės dr. Rasos Ališauskienės, visuomenės fragmentacija ir didėjantis nepakantumas svarbus ir „karšto“ 2024 m. politinio sezono kontekste: „Treji rinkimai, ilga politinė kampanija bus svarbus veiksnys, neleidžiantis tikėtis socialinių įtampų mažėjimo šiemet.“

Treji rinkimai, ilga politinė kampanija bus svarbus veiksnys, neleidžiantis tikėtis socialinių įtampų mažėjimo šiemet.

Per dvejus metus padidėjo žmonių savo socialinės vertės suvokimas. Į klausimą „Jaučiuosi reikalingas visuomenei“ teigiamai atsakė 62,9 proc., 2021 tokių buvo 54,6 proc. Taip pat išaugo savo socialinės jėgos vertinimas. Į klausimą „Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui“ 2021 m. teigiamai atsakė 18,1 proc., o 2023 m. – 23,8 proc.

Dr. G. Chomentauskas mano, kad prie to galėjo prisidėti pilietinės pagalbos Ukrainai iniciatyvos, plačiai nuskambėjusios profesinių grupių akcijos, paskatinusios vykdomąją valdžią peržiūrėti savo sprendimus. „Tai sveikintinas visuomenės pokytis, atspindintis didėjantį pilietiškumą ir atsakomybę“, – sakė G. Chomentauskas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nežiūrint padidėjusio patriotizmo, žmonės kritiškai vertina gyvenimo šalyje pokyčius. 2023 m. manančių, kad ekonominė situacija pablogėjo, yra 58,1 proc., kad pablogėjo politinė situacija – 54 proc., kad pablogėjo situacija sveikatos apsaugoje – net 65,3 proc.

Vykstantys ekonominiai-politiniai pokyčiai neatitinka arba visiškai neatitinka net 82,3 proc. gyventojų norų. „Šie skaičiai įtikinamai rodo, kad tarp valdžios institucijų ir gyventojų, profesinių grupių nėra tikro dialogo, kad institucijos neturi monitoringo sistemos, kaip inicijuojami ir kokį efektą duoda jų priimami sprendimai. Tai ne tik rimti komunikacijos trūkumai, bet ir efektyvaus sprendimų priėmimo ir valdymo klaidos“, – teigė G. Chomentauskas.

Emocinio-socialinio Lietuvos klimato monitoringą „Žmogaus studijų centras“ atlieka nuo 2008 m.

2023 m. tyrimas remiasi „Baltijos tyrimų“ 2023 m. gruodžio 15–30 d. atlikta 1017 respondentų nuo 18 metų reprezentatyvia apklausa.