PO PRATYBŲ PASIJUTĘS BLOGAI MIRĖ PAREIGŪNAS: PROBLEMA – SISTEMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE?

Vasario 28-osios vakarą pareigūnas po taktikos ir šaudymo pratybų pasijuto prastai, buvo išvežtas į ligoninę ir ten mirė. Plačiau apie Lietuvos pareigūnų sveikatą, kokios ji būklės, kokie patikrinimai ir koks medicinos paslaugų prieinamumas, pasakojo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius.

– Lyginant su kitų šalių pareigūnų sveikatos būkle, kaipgi atrodo mūsiškiai?

– Mūsų pareigūnai tikrai neatrodo prasčiau. Jie tikrinasi sveikatą, yra skirtos konsultacinės priemonės. Tiek policijos departamentas, tiek vidaus reikalų ministerija, tiek visa valstybė rūpinasi pareigūnų sveikata, kad jie būtų sveiki ir galėtų atitinkamai vykdyti savo tarnybą.

– Kaskart, kai išgirstame apie pareigūno mirtį, pavyzdžiui, po fizinių normatyvų patikrinimo arba tarnybos metu, kyla klausimų, galbūt sistemoje yra spragų? Galbūt nepakankamai dažnai mūsų pareigūnai tikrinasi sveikatą?

– Pagal šiandien galiojančius teisės aktų reglamentavimus, kiekvienas pareigūnas privalo pasitikrinti sveikatą medicinos centre, kuris yra prie vidaus reikalų ministerijos. Jeigu tikrinimo metu gydytojai pastebėjo, kad yra tam tikrų rizikų ar kažkokių neatitikimų, jie siunčiami išsitirti detalesniam tyrimui. Jeigu mato, kad turi problemų su širdies ar kraujotakos sritimi, jiems tas periodiškumas nustatomas dažnesnis. Tai ta sistema – gera. Visų pirma, kiekvienas turėtume rūpintis savo sveikata. Mes pastebime, kad pareigūnai nelabai noriai eina ir tikrinasi savo sveikatą, bet pastaruoju metu tas skaičius labai pakito. Manome, kad čia ir jų pačių rūpestis. Mes prisidedame, kiek  galime, bet kiekvienas pareigūnas privalo rūpintis savo sveikata pats.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pasigirsta kritikos, kad galbūt pareigūnai nenori tikrintis sveikatos, nes, atradus tam tikrų problemų, tą pačią dieną gali sulaukti atleidimo iš darbo?

– Taip, būna tokių atvejų. Kaip yra fizinio pasirengimo reikalavimai, taip yra ir sveikatos būklės reikalavimai. Ir tikrai būna tokių atvejų, kai kitą dieną po profilaktinių patikrinimų turime atsisveikinti su pareigūnu. Jis būna atleidžiamas, bet čia susiję su jo sveikatos būkle, su sveikatos keliamais reikalavimais.

– Reaguojant į pastarųjų metų įvykius, ar mes kalbame apie pareigūnų mirtis?

– Taip, mes kalbame apie pareigūnų mirtis. Mes patys pradėjome žiūrėti visą pasirengimą, tuos reikalavimus pareigūnams. Tikrai teikėm daug pasiūlymų vidaus reikalų ministerijai. Mes irgi dalyvavome pačiame procese. Tikrai yra tam tikrų palengvinimų, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigūno sveikatos būklę, jeigu po centrinės medikų ekspertizės komisijos vertinimo jis negali bėgti, jam bėgimas gali būti pakeistas į ėjimą. Taip pat jeigu pareigūnas iš pirmo karto neišlaiko fizinio pasirengimo normatyvų, jis gali būti kviečiamas laikyti tik tą fizinio pasirengimo rungtį, kurios neišlaikė prieš tai. Tai tikrai yra tų palengvinimų. Manome, kad jie įgyvendinami labai lengvai. 

Apie policininkų mirties atvejus ir problemas kalbėjo pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

– Tikslių skaičių nepasakysiu, bet tikrai yra ne vienas atvejis per porą metų. Mes turime mirusių pareigūnų ir po fizinių normatyvų, ir po tarnybos užduočių vykdymo. Kalbant apie paskutinį atvejį, policijos pareigūnas dalyvavo taktikos užsiėmimuose ir grįžus pasijuto blogai. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kurioje mirė. Tai, ko gero, reikėtų kalbėti ne vien tik apie policininkams keliamus fizinių normatyvų reikalavimus. Yra įvairių pareigybių. Patys policininkai sako, kam tai reikalinga, jeigu man nei karto per visą tarnybos laikotarpį neteko nei gaudyti, nei vytis, nei šaunamojo ginklo naudoti. Visa tai reikėtų labai gerai peržiūrėti. Per pastaruosius metus išryškėjo ir kita problema, tai – pareigūno sveikata ir reabilitacija. Reikėtų pasakyti, kad reabilitacinė sistema – sugriauta. Pradėjus aiškiai sakyti, kad reabilitacinės paslaugos, kurios reikalingos pareigūnams čia ir dabar, nėra prieinamos, jau yra suskubta, padidintas finansavimas. Pareigūnai, kurie jau du metus laukia, tik dabar yra ieškomi, jiems siūloma važiuoti reabilituotis, pavyzdžiui, į Palangą. Tai – absurdas. Tikrai reikėtų tą sistemą padaryti patrauklią, spręsti tuos klausimus čia ir dabar, o ne tada, kada mes turime keletą mirusių pareigūnų per kelis metus.

 Per pastaruosius metus išryškėjo ir kita problema, tai – pareigūno sveikata ir reabilitacija. Reikėtų pasakyti, kad reabilitacinė sistema – sugriauta.

– Iš kur kyla ši problema? Iš to, kad pareigūnai neturi galimybės anksčiau pasitikrinti savo sveikatos, ir žinoti, kokios yra jų galimybės? Ar dėl to, kad normatyvas yra neproporcingas?

– Ko gero, sveikiems žmonėms visi normatyvai normalūs. Turėtume kalbėti apie pareigūnų darbo specifiką. Jų darbe pastoviai patiriamas stresas, labai aiškūs rizikos faktoriai, identifikuotos ligos, kuriomis serga policijos pareigūnai, ir būtent – sveikatos ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Jeigu tikrinant sveikatą nematoma, kad pareigūnas turi problemų, o po savaitės ar mėnesio jis miršta, tai vadinasi yra kažkokios sisteminės sveikatos priežiūros problemos. Pareigūnai dalyvauja toje pačioje sveikatos apsaugoje, kada paslaugų tenka laukti tris–keturis mėnesius, pusę metų. Taip ir reabilitacija. Ką reiškia du metus laukti reabilitacijos? Jeigu sirgai kažkokia liga ir tau paskyrė reabilitaciją, tau jos reikia čia ir dabar. Labai daug sisteminių ir kompleksinių problemų, kurias tikrai reikėtų pradėti spręsti pakankamai rimtai, o ne tada, kada miršta policijos pareigūnai.