BUVĘS STT VADOVAS: PATIKRINUS PRANEŠĖJO INFORMACIJĄ NUSIKALTIMO POŽYMIŲ NENUSTATYTA

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus sako, kad patikrinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie jo vadovų veiksmus nusikaltimo požymių nenustatyta.

„Atlikto patikrinimo pabaigoje buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta“, – trečiadienį Seimo laikinai komisijai liudijo Ž. Bartkus.

Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad STT atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau jo plačiau teigė atviroje posėdžio dalyje nekomentuosiantis. Vėliau komisija perėjo į specialias patalpas uždaram posėdžiui.

„Buvo atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, į kriminalinės žvalgybos tyrimą, juo labiau viešame posėdyje, aš nesiplėsiu“, – teigė Ž. Bartkus.

Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas.

Perdavimo į išorę nenustatė

Buvęs STT vadovas teigė, jog tyrimo metu pats VSD informacijos rinkimas apie G. Nausėdos komandą nekėlė abejonių, o kad ta informacija būtų buvusi perduota tretiesiems asmenims, tarnyba nenustatė.

„Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas. (...) STT neturėjo ir nesurinko duomenų, kad ta informacija kam nors būtų neteisėtai perduota išorėje“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

Anot jo, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvęs STT vadovas teigė, jog norint identifikuoti nusikaltimo požymius reikėjo nustatyti, kad informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, tačiau tokių požymių nepavyko nustatyti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis interviu BNS teigė nežinantis, kokius pokalbius su juo įrašė tuomet dar VSD dirbęs T. Gailius.

D. Jauniškis tik pabrėžė rizikas, jei „tie pokalbiai buvo įrašyti arba kažkokia kitokia informacija (nuteka – BNS) pačioje slapčiausioje Lietuvos tarnyboje“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius.

Informacijos apie neteisėtą finansavimą neturėjo

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

Per Seimo komisijos posėdį trečiadienį klausiamas, ar jam buvo žinoma informacijos apie galimai neteisėtą 2019 metų prezidento kampanijos finansavimą Ž. Bartkus atsakė neigiamai.

„Bent jau aš tikrai tokios informacijos nemačiau“, – sakė Ž. Bartkus.

Perklaustas, ar tikrai VSD pranešėjas nepateikė medžiagos apie galimai neteisėtą kampanijos finansavimą, buvęs STT vadovas pakartojo, kad tokios informacijos jis neturėjęs, bet taip pat pažymėjo, nežinantis, ką ir kokiuose pokalbiuose su pareigūnais galėjo pateikti T. Gailius.

„Bent iki manęs tokia informacija tikrai neatėjo, dėl to aš esu tikras“, – patvirtino Ž. Bartkus.

Apie tyrimą informavo prezidentą

Buvęs STT vadovas taip pat patvirtino, kad apie atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal pranešėjo pateiktą informaciją buvo informuotas prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas buvo informuotas apie patį faktą, 2019 metų pabaigoje, ir neatskleidžiant visiškai apimties. Tuo metu Lietuvoje vyko  tam tikri procesai su „Zapad“ pratybomis, įvertinus, kad prezidentas turėtų žinoti faktą, kad atliekamas tyrimas jo pavaldume esančios institucijos atžvilgiu“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis patvirtino, kad vėliau Prezidentūra paprašė apie šį tyrimą patiekti daugiau informacijos, tačiau siejo tai su VSD vadovo skyrimu antrajai kadencijai.

„Tokį paklausimą (pateikti detalius duomenis – BNS) mes gavome buvo kitų metų pradžioje, bet turėkite omenyje, kad tai buvo VSD vadovo skyrimo antrai kadencijai momentas“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis teigė, jog tuomet Prezidentūra buvo informuota apie kriminalinės žvalgybos tyrimo rezultatus su siūlymais, kaip tobulinti VSD veiklą, tačiau ne konkreti tyrimo metu surinkta medžiaga ar informacija, kuri būtų atskleidusi, kokiu pagrindu tyrimas pradėtas, atskleidusi pranešėją ar panašiai.

VSD kartoja dirbęs pagal įstatymus

Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo peraugti į ikiteisminį.

Seimo laikinoji komisija buvo sudaryta šiemet spalį ir aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.