DEMOKRATIJOS ŽAIDIMAS

Viešųjų ryšių specialistai yra tikrieji svajotojai, kartu padedantys svajoti ir visuomenei, nes realybė yra ne visada tokia graži, kaip kartais vaizduojama. Štai atsiranda (iš tiesų puiki) Teatro fabriko idėja – daugybė garbių asmenų sulipa ant Dramos teatro stogo ir paskelbia miestui, kad viskas jau įvyko ir tokia įstaiga bus, nors pasirašytas tik ketinimų protokolas ir, ar pavyks pritraukti lėšų, žino tik Prževalskio arklys.

Gerai, kad dedamos pastangos, miestui tokios įstaigos labai reikia, tik, kaip sakoma, neperšokęs per griovį... Tiesą sakant, kodėl ant to stogo nestovėjo potencialūs rėmėjai, tarkime, šlovinga įmonė "Vičiūnų grupė"? Juk būtų įmanoma tikėtis, o ir atrodytų realiau. Ar jų nebuvo vien dėl to, kad įtakingų rėmėjų pinigų dalį daug sudėtingiau nutupdyti suinteresuotų asmenų kišenėse, o su ES pinigais įsijungia įprasti mechanizmai?

Kai kam labai miela prieš rinkimus maitinti miestą pažadais ir žaisti demokratiją – kad ir "klausiant gyventojų nuomonės". Pastarieji kviečiami siūlyti, kokius paminklus norėtų matyti mieste. Žinoma, pasiūlymų čia jau turėtų būti keli šimtai, o koks rezultatas? Ar kiekvienas siūlęs yra pajėgus įvertinti visus įmanomus veiksnius, įskaitant kainą, stilistiką ir urbanistinį kontekstą? Visai kas kita buvo Vilniuje, kai grupė entuziastų sugebėjo pastatyti paminklus Frankui Zappai ir Johnui Lennonui. Štai čia – tikrai puikus ėjimas viešųjų ryšių prasme, nes nė vienas vakarietiškas gidas, įskaitant "Lonely Planet", be tų paminklų neapsieina. Kaunas galėtų pastatyti paminklą bent jau Jurgiui Mačiūnui, manau, panašių pažiūrų Robertas Antinis jį sukurtų tobulą.

Kaip anekdotas skamba kvietimas siūlyti idėjas Kauko laiptams restauruoti. Gal netrukus ir Įgulos bažnyčiai perdažyti turėsime siūlyti idėjas? Kokių idėjų čia laukiama, gal dėl suoliukų modelio ar pakopų granito rūšies? Kauko laiptus pakanka atkurti tokius, kokie buvo – nieko ten keisti nereikia, užtenka, kad Kauką jau pakeitėme iki dirvožemio linijos. Vis dėlto žaisti demokratiją labai knieti – šie žaidimai visiškai neįpareigojantys, bet kuria iliuziją, kad miestiečių nuomonės atsiklausiama.

Tik kai susiduriama su konkrečia ir labai aiškiai išsakyta kauniečių nuomone – dėl ąžuolų išpjovimo šalia Įgulos bažnyčios, dėl statybų Pelėdų kalne ir šio objekto restauravimo, dėl unikalaus Kauno centrinio knygyno karštligiško makdonaldizavimo – tos nuomonės kaip žirniai į sieną. Žinote, šių nuomonių valdžia neorganizavo. Vadinasi, ir nėra už jas atsakinga.