Kaip prancūzai užkariavo Rusiją | KaunoDiena.lt

KAIP PRANCŪZAI UŽKARIAVO RUSIJĄ

Pagaliau visą mėnesį trukusi sporto ir smegenų plovimo orgija liovėsi. Kalbame, savaime suprantama, apie 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, kuris šiemet vyko pačiame "Žiedų valdovo" pasaulyje, Mordoro šalyje, valdomoje roboto Vovos Botokščėjaus Nemirtingojo.

Dabar vėl prieš kiekvieną vasarvidžio sapną bus galima susitelkti į veiksmo filmus su Stevenu Seagalu (1952) pagrindiniame vaidmenyje. Vis dėlto, prieš pradedant S.Seagalo aktorystės meistriškumo garbinimą, būtina trumpam grįžti prie futbolo. Deja, tenka pritarti visiems apgirtusiems futbolo fanams, korumpuotiems FIFA klerkams ir milžiniškus "otkatus" išsidalijusiems Rusijos valdininkams, kad šis čempionatas buvo tikrai puikus.

Taip, jis buvo be galo įdomus ir įtemptas, kupinas Armagedonui būdingų nuotaikų bei jas lydinčios nuožmios kovos iki paskutinio kraujo lašo tarp Gėrio ir Blogio. Aistros virė ne tik aikštelėse ir tribūnose, bet ir internete bei gatvėje ir viskas ne dėl to, kad šio čempionato rungtynės būtų pateikusios kokių nors reto išskirtinumo varžybų.

Sportinis aspektas šį kartą ne itin sublizgėjo, o visas čempionato grožis ir patrauklumas slypi būtent jo politiniame prieskonyje. Būtent todėl šis čempionatas buvo toks išskirtinis ir įdomus, o dėl to verta jo organizatoriams paploti per petį: "Molodec rebiatos, šį kartą kyšiai tikrai atsipirko."

Dar niekada visų pasaulio baudžiauninkų mantra, jog negalima painioti meno, muzikos, sporto, mados, grožio ar politikos su politika, nebuvo kartojama taip dažnai. Nors šis teiginys tiesiog tvyrojo ore, net amebai buvo aišku, jog viskas čia grynų gryniausia politika, nuo A iki Z. Pradėti reikia nuo to, jog šis futbolo čempionatas, kaip ir 1936-ųjų vasaros Olimpinės žaidynės Trečiajame reiche, 1980 m. renginys Sovietų Sąjungoje, 2008-ųjų žaidynės Kinijoje ar 2014-ųjų žiemos žaidynės Sočio mieste, totalitarinių diktatūrų buvo organizuojamas dėl vienos vienintelės priežasties – politikos.

Autoritariniai ir totalitariniai režimai per sportą ir jo renginių organizavimą siekia pademonstruoti savo sistemų galią arba bent jau pasiųsti žinutę, kad jų santvarkos "ne prastesnės nei supuvusiuose demokratiniuose Vakaruose", o viskas, ką apie mus girdėjote neigiamo, esą yra melas (niekas čia nesprogdina daugiabučių, nešaudo žurnalistų, nevaišina jų polonio arbata, nenumušinėja Malaizijos lėktuvų, negrobia kaimynų žemių ir nenuodija perėjūnų "Novičioko" dujomis).

Visų pirmiausia, kiekvienas režimas siekia užsienio sportininkams ir juos lydinčioms gerbėjų armijoms sukurti iliuziją, kad "viskas pas mus yra taip pat, kaip ir pas jus." Pastatomi prabangūs sporto kompleksai, sutvarkoma visa aplinkinių teritorijų infrastruktūra, benamiai eliminuojami iš viešųjų erdvių, su mafija susitariama, kad nebūtų nusikaltimų, ir netgi milicininkai ima šypsotis.

Visų antra, ypatinga misija skiriama sporto renginį organizuojančios šalies atletams. Šie turi pasirodyti kuo geriau – mažų mažiausiai pakliūti į ketvirtfinalį. Nepaisant visų šių planų, net ir didžiausioje blogio irštvoje yla galų gale išlenda iš maišo ir visas kruopščiai šlifuotas grimas nubyra nuo veido, lyg lengviausiam vėjui papūtus. Iš už daug kainavusios apsauginės kaukės išnyra grimasa su jos pūvančias mėsas raižančiomis kirmėlėmis.

Pirmąjį Kremliaus tikslą daugiau ar mažiau pavyko įgyvendinti išpuoselėtų milicininkų šypsenų dėka, o antrasis griuvo lyg kortų namelis. Organizatorių rinktinė ir ją internete palaikantys Kremliaus režimo šalininkai labai stengėsi parodyti sovietinės baudžiavos dvasingumo galią. Pakliuvusi į čempionatą be jokių atrankų organizatorių teisėmis, ji narsiai stojo į kovą prieš dvi silpniausias čempionato komandas – Egipto mumijas ir Saudo Arabijos šeichus. Veikiausiai neprireikė nei kyšių arbitrams, nei papildomų dopingo dozių. Po šių dviejų pergalių Kremliaus baudžiauninkų euforija pasiekė neregėtas aukštumas.

Vis dėlto, šovusiai į viršų, lyg Jurijus Gagarinas (1934–1968) po "Novičiok" ir dopingo kokteilio, Rusijos rinktinei teko greitai nusileisti į realybę, lyg Alai Pugačiovai (1949) po sekso su Filipu Kirkorovu (1967).

Susidūrus su Urugvajumi, visos Kremliaus viltys dužo į šipulius, kai Rusijos rinktinė "tyčia" pralaimėjo rungtynes rezultatu 3:0. Po šio mačo tapo aišku, jog nei kaitinamas actas, nei milicininkų šypsenos, nei kitos dvasingumo apraiškos, deja, nepadės. Vėliau Mordoro komandai teko stoti į kovą su Ispanijos rinktine, kurioje abi komandos demonstravo reto nuobodumo žaidimą – kamuolys buvo gainiojamas po visą aikštelę, vėliau tas pats daroma pratęsimo metu, o galų gale viską lėmė baudiniai.

Ispanų nuovargis ir, nepatvirtintais duomenimis, arbitro kišenėje atsiradę 250 rublių nulėmė dar vieną Rusijos pergalę. Tokios pat taktikos buvo bandoma laikytis ir rungtynėse su kroatais, tačiau tą kartą fortūna šypsojosi Rusijos priešininkams. Maža to, Kroatijos sportininkai, pagauti euforijos, išreiškė paramą Ukrainai, vienu metu sukeldami milžinišką skandalą ir parodydami tikrąjį čempionato organizatorių veidą. Vėliau kroatai atsiprašinėjo. Dovanokite. Bet ar Niurnbergo tribunolas irgi turėtų atsiprašyti nacių? O JAV laivyno ruoniai (SEAL) – Osamos Bin Ladeno (1957–2011)?

Galų gale finalo dieną už "politinį korektiškumą" kroatus nubaudė prancūzai. Tą jie padarė skaudžiai, griežtai, bet teisingai. Taip pat Prancūzijos rinktinė sudavė skaudų smūgį ją puolantiems rasistams ir, svarbiausia, įgyvendino didžiąją Napoleono Bonaparto (1769–1821) svajonę – užkariavo Rusiją.

Tuo šis čempionatas ir buvo puikus, su kuo ir sveikiname jo organizatorius. Vienintelis šiuo metu visus kamuojantis klausimas, ar jie iš gėdos nepadegs Maskvos? Pabaigai – anekdotas. FIFA, sulaukusi kaltinimų korupcija, tyrė savo pačių veiksmus ir jokių nusižengimų nerado.

Rašyti komentarą
Komentarai (19)

turas

Matot,kaip rusiskos kiaules seka lietuviskus laikrascius,kur tik apie juos raso.Nors ir nemoka lietuviskai rasyti,nes smegenu truksta,bet lenda i lietuviska spauda.Visad rase kurier liteovski,bet dabar sis sienlaikrastis neidomus tapo,tai persimete i lietuviska spauda.

klausimas

ar tai nepanašu į bepročio paistalus ?

EILĖRAŠTIS

VOVA PUTKA TAMPO DEŠRĄ, SAVO BIRKĄ KIŠA MEŠKAI
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS