KOPŪSTINIO BALTUKO LERVOS

Ir neteisus buvo A.Kaušpėdas, dar Dainuojančios revoliucijos laikais mėginęs mums įteigti, kad "visi kenkėjai budi tundroj". Anaiptol.

Štai kopūstiniai baltukai (lot. pieris brassicae) – bemaž didžiausias gūžinių kopūstų ir net skandalingomis kainomis išgarsėjusių kalafiorų siaubas. Šio kenkėjo lervos graužia jų lapus, apėsdamos iš pakraščių lapų minkštimą ir palikdamos tik stambesnes gyslas.

Kalbame ne apie pavasarinius daržininkų rūpesčius. Šie kenkėjai nūnai tampa tobulu "mažą agrarinę valstybę" valdančių agronomų, įvairių sveikuolių ir buvusių policininkų simboliu.

Per jų valdymo pusmetį ūmai paaiškėjo paniška pastarųjų baimė alaus bokalui, o dar labiau – laisviems ir nuo jų valios nepriklausomiems šalies piliečiams. Išryškėjo ir jų fanatiškas įtikėjimas savo pačių mesianizmo idėja, kad tik jie galį išvaduoti valstybę ir jos žmones nuo "pražūtingų priklausomybių", neišskiriant nė alkoholio (kurio, kaip sužinojome, per metus "ant galvos" kiekvienam mūsų tenka po 16 litrų).

Kenkėjišką valdančiųjų kopūstinukų prigimtį atskleidė jų isteriški sprendimai, po kurių neišvengiamas valstybės "pašalpinių" gvardijos augimas bei siekis visur ir visada kontroliuoti savo piliečius.

Kitaip tariant, grąžinti "senus gerus" bent jau dvasinės baudžiavos laikus.

Ir tos "žmonių valdžios" atstovų tikrąjį veidą pamatėme, kai šie, neatsispyrę savo prigimčiai, ėmė burkuoti su panašiais į save. Anot Sūrskio (toks linksmas personažas), kai kopūstinio baltuko lervą primenantį jaunuolį su džiaugsmu priėmė ministras ir jam šis pokalbis net patiko, galiausiai tapo aišku, kas yra kas.

Tačiau tas žinojimas mus veikiau išgąsdino nei pralinksmino. Visai nejuokinga, kai suvoki, kaip pavojingai ant šono krypsta valstybės laivas, kurio šturvalą per apmaudžią klaidą aplipo kenkėjo kopūstinuko lervos.