A CAPPELLA PAKRYPUSIAI MŪZAI

Net ir pats standžiausias ateistas, išgirdęs apie tokius dalykus, užsinori žegnotis: buvęs Seimo narys ir „Ąžuoliuko“ direktorius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (du epizodai), jaunesnio negu 16 m. asmens tvirkinimu (keturi epizodai) ir mažamečių vaikų sveikatos sutrikdymu (keturi epizodai).

Tai bent repertuaras. Tai bent tarnavimas tautai, parlamentarizmo tradicijos, nuoseklios vertybės ir visi kiti pezalai.

Ar visa tai nėra totaliai diegiamo buko pakantumo iškrypėliams ir seksualinei deviacijai rezultatas?

Kad visuomenė su šiais reikalais keliauja nežinia kur, seniai aišku. Privačiai taip pat kalbama, jog ir choruose seniai dedasi tam tikri dalykai, ties kuriais plačiai užmerkiamos akys.

Kadaise vienas šalies periodinis leidinys aprašė keistas berniukų ir jaunuolių choro vasaros stovyklas prie ežero. Kaip paaiškėjo, vadovas įsiūlydavo choristams palapinėse miegoti nuogiems. Nuogi jie visi eidavo maudytis, valgyti ir net fotografuotis. Suprantama, su savo gamtinių resursų nesigėdijusiu vadovu priešakyje. Tikra a cappella pamišusiai „Dainų dainelei“.

Kalbos apie kreivos meilės dainorėliams proveržius anksčiau yra pikiravusios ir uostamiestyje. Teigiama, jog net būta baudžiamosios bylos ir teistumo. Kas gi ten anuomet nutiko, gerb. maestro?

O ir mokyklų patirtis rodo, kad jeigu tarsi vyriškos lyties saviveiklos aktyvistas imasi organizuoti berniukų kvartetus, oktetus ar chorus ir su jais vis veržiasi į konkursus, dainų šventes arba stovyklas, reikėtų labai sunerimti.

Apskritai kam tas kolūkinių laikų agitbrigadinis „menas“ mokyklose, tie disonansais padabinti saviveikliniai opusai? Juk chorus turėtume laikyti atgyvena – viduramžių, kai dėl balso būdavo kastruojami berniukai, vaikų išnaudojimo palikimu. Jis, kaip matome, ir šiandien pasitarnauja kai kurių deviacijų kamuojamų asmenų raibiems troškimams tenkinti.

P. S. Ar jau sulaikytas tas vyras, kuris pro buto langą demonstravo patį save nepilnametėms?