Ketvirtadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paragino pradėti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką narystei Europos Sąjungoje (ES).

Pastaruoju metu buvusios sovietinės respublikos ryšiai su Rusija menksta, o Maskvos karas Ukrainoje atgaivino ES pastangas plėstis. Ilgai to nenorėjęs Briuselis suteikė kandidatės statusą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.

Armėnija nusivylė tradicine sąjungininke Rusija, kai ši nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų Kaukazo šalį nuo kaimyno Azerbaidžano, kai šis atsiėmė ilgai ginčytą armėnų gyventą Kalnų Karabachą ir kelia pavojų jos saugumui.

Ketvirtadienį N. Pašinianas pareiškė, kad galimybė įstoti į Europos Sąjungą „turi tapti plačiai visuomenėje aptariama tema“.

Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „dėl glaudesnių ES ir Armėnijos ryšių“, joje sakoma, kad Jerevano paraiška narystei „galėtų būti ES ir Armėnijos santykių pasikeitimo pagrindas“.

„Tai dar viena galimybė aptarti Armėnijos ateities viziją“, – per vyriausybės posėdį Jerevane sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad jo kabinetas „turi politinės valios toliau dirbti siekiant maksimaliai sustiprinti Armėnijos ryšius su ES“. Mintis įstoti į ES pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama N. Pašiniano politinėje komandoje, užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir parlamento pirmininkas Alenas Simonianas viešai kalbėjo apie tokį Armėnijos siekį.

N. Pašinianas ne kartą yra sakęs, kad Armėnija gali išstoti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Maskvos vadovaujamo kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanso. Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova perspėjo, kad toks žingsnis „nepataisomai pakenktų“ šalių ryšiams.