B. OBAMA: UKRAINIEČIUS ĮKVĖPĖ BALTIJOS ŠALYS IR LENKIJA
- BNS inf. 1
Kadenciją baigiantis Barackas Obama (Barakas Obama) paskutinį kartą kaip JAV prezidentas kreipėsi į Jungtines Tautas ir patikino užsienio šalių lyderius, kad nepaisant virtinės siaubingų krizių, kurioms, regis, nėra perspektyvių sprendinių, pasaulis beveik jokiu istorijos tarpsniu nebuvo taip gerai pasirengęs kovoti su jam kylančiais iššūkiais, kaip dabar.
Baltijos šalių ir Lenkijos pavyzdys
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sako, kad provakarietiškus protestus Ukrainoje prieš kelerius metus įkvėpė žmonių noras sekti Baltijos šalių ir Lenkijos pavyzdžiu.
Tai JAV vadovas pareiškė savo paskutinėje kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
„Europoje buvusių sovietinio bloko šalių, kurios priėmė demokratiją, pažanga yra aiškus kontrastas lyginant su kitomis, kurios to nepadarė“, - sakė B.Obama.
Pasak JAV prezidento, ukrainiečiai 2013 metų pabaigoje išėjo į gatves, siekdami demokratinių pokyčių, kokius matė Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„Kaip bebūtų, Ukrainos žmonės į gatves išėjo ne dėl kažkokio iš užsienio primesto sąmokslo. Jie išėjo į gatves, nes jų vadovybė parsidavinėjo, tad jiems nebeliko kitos išeites. Jie pareikalavo pokyčių, nes matė, kad žmonių Baltijos šalyse ir Lenkijoje gyvenimas gerėja, kad ten visuomenės liberalesnės, labiau demokratiškos ir atviresnės negu jų pačių“, - pridūrė JAV prezidentas.
Protestai Ukrainoje kilo 2013 metų lapkritį, kai tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė atsisakyti laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir vietoje to siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Maskva. Šimtai tūkstančių ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves. Per protestus žuvo daugiau kaip 100 žmonių, daug iš jų – nuo snaiperių ugnies.
V.Janukovyčiui 2014-ųjų vasarį pabėgus į Rusiją, Ukrainoje suformuota nauja provakarietiška vyriausybė. Netrukus po to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, o rytuose prasidėjo Rusijos remiamas sukilimas.
JAV prezidentas Jungtinėse Tautose sakė, kad Vladimiro Putino Rusija mėgina atgauti savo prarastą galią jėga.
„Pasaulyje, kuriame imperijų amžius liko praeityje, mes matome, kaip Rusija ėmėsi atkurti prarastą šlovę jėga“, – sakė B.Obama.
„Jeigu Rusija ir toliau kišis į kaimynių reikalus, jos pačios sienos bus dar labiau pažeidžiamos“, – pridūrė jis.
Ragina labiau padėti pabėgėliams
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino tarptautinę bendruomenę labiau padėti pabėgėliams.
„Turime atverti savo širdis, padaryti daugiau, kad padėtume dėl prarastų namų nevilties apimtiems pabėgėliams“, – sakė jis, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, ir pridūrė, kad valstybės turi tesėti padidintos paramos pažadus, „net kai politikai yra griežti“.
„Turime įsivaizduoti, kaip tai atrodytų mūsų šeimoms, mūsų vaikams, jei tokio baisybės ištiktų mus, – kalbėjo BObama. – Mes turime suprasti, kad galiausiai pasaulis bus saugesnis, jei būsime pasirengę padėti skurstantiems ir valstybėms, kurioms tenka didžiausia našta įkurdinant šiuos pabėgėlius“.
Anot B.Obamos visi turėtų sveikinti pagalbos pažadus, pasakytus per tebevykstančią JT Generalinę Asamblėją Niujorke.
,,Rusija mėgina susigrąžinti šlovę jėga“
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad Vladimiro Putino Rusija mėgina atgauti savo galią jėga, kai stebimas Maskvos karinis kišimasis Sirijoje ir Ukrainoje.
„Pasaulyje, kuriame imperijų amžius liko praeityje, mes matome, kaip Rusija ėmėsi atkurti prarastą šlovę jėga“, – sakė B.Obama savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje.
„Jeigu Rusija ir toliau kišis į kaimynių reikalus, jos pačios sienos bus dar labiau pažeidžiamos“, – pridūrė jis.
Ragina skubiai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino pasaulį kuo greičiau įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, prašydamas nepalikti šios problemos ateities kartoms.
„Reikia skubėti įgyvendinti šį susitarimą ir padėti neturtingoms šalims peršokti destruktyvias energijos formas“, – sakė jis JT Generalinėje Asamblėjoje.
,,Diplomatija – vienintelė išeitis Sirijoje“
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį tvirtino, kad vienintelė išeitis iš žiauraus penkerius metus nesiliaujančio konflikto Sirijoje yra diplomatija.
„Galutinės karinės pergalės nelaimėsime; turime atkakliu diplomatijos darbu siekti nutraukti smurtą, teikti pagalbą jos trokštantiems“, – kalbėjo jis Jungtinėse Tautose, kai Sirijoje nutrūko Vašingtono ir Maskvos tarpininkautos paliaubos.
Prieš kelias valandas Sirijoje buvo sunaikinta 18 JT humanitarinės pagalbos sunkvežimių, kuriais gabenti žmonėms, įstrigusiems karo nuniokotame Alepo regione.
Prieš „primityvų populizmą“
Kadenciją baigiantis Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį, paskutinį kartą kaip JAV prezidentas kreipdamasis į Jungtines Tautas, pasisakė prieš „primityvų populizmą“, kuris veši Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje.
Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje apie liberaliąsias demokratijas B.Obama pripažino, kad būtinas „kurso pakoregavimas“, atsisakant „primityvaus populizmo“.
„Nekreipiant dėmesio į šias realias problemas, į priekį iškeliamos alternatyvios pasaulio vizijos“, – kalbėjo jis.
Gulbės giesmė
B. Obamos kalba visuomet tapdavo svarbiausiu kasmetinės JT Generalinės Asamblėjos sesijos akcentu. Tačiau B. Obamos antradienio kreipimasis į JT taps jo gulbės giesme tarptautinėje arenoje.
B. Obamos prezidentavimo pradžią prieš aštuonerius metus lydėjo itin dideli lūkesčiai, tačiau jam sunkiai sekėsi juos pateisinti – ypač sprendžiant pasaulines problemas, iš dalies nepriklausančias nuo Amerikos.
Benas Rhodesas (Benas Roudsas), vienas pagrindinių B. Obamos patarėjų nacionalinio saugumo klausimais, sakė, kad prezidentas suvokia faktą, jog teigiamus aspektus, tokius kaip ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas sprendžiant klimato kaitos problemas, atsveria „didžiuliai rūpesčiai“ pasaulyje, tarp jų pilietinis karas Sirijoje ir nerimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Prezidentas savo kreipimesi ragins pasitelkti tai, ką sėkmingo nuveikėme per pastaruosius aštuonerius metus, kaip šabloną kitoms krizėms spręsti“, – sakė B. Rhodesas.
Jis paminėjo diplomatinius laimėjimus sprendžiant Irano branduolinės programos klausimą ir pasaulinio klimato šiltėjimo problemą bei ryšių su buvusiais JAV priešininkais Kuba ir Mianmaru atkūrimą kaip pavyzdžius, iliustruojančius B. Obamos kursą. Prezidento nuomone, ši politika turėtų būti tęsiama ir jam pasitraukus iš Baltųjų rūmų.
Tačiau pasaulio lyderiams bus sunku galvoti apie tai, kas bus vėliau, turint galvoje virtinę skubių sprendimų reikalaujančių opių problemų, temdančių šių metų JT susitikimą.
B. Obamai ir kitų valstybių lyderiams pirmadienį renkantis į Niujorką, Sirijos kariuomenė paskelbė, kad prieš savaitę įsigaliojusios paliaubos nutraukiamos dėl sukilėlių įvykdytų daugybės pažeidimų. Be to, pirmadienio vakarą buvo įvykdytas pražūtingas aviacijos smūgis, kurio taikiniu tapo sunkvežimių kolona, gabenusi humanitarinę pagalbą labiausiai nuo kovos veiksmų nukentėjusiems rajonams.
JAV pareiškė, kad už šį antskrydį atsakinga Sirija arba Rusija, nors jos abi tai paneigė.
Pastarieji įvykiai dar kartą parodė, kad net sunkiausi diplomatiniai lošimai nepadeda sumažinti smurto masto Sirijoje bent kiek ilgesniam laikotarpiui.
JT susitikimą taip pat temdo savaitgalį netoliese surengtas sprogdinimas, kurį Niujorko meras pavadino teroro aktu. Po jo Manhatane, kuriame prieš JT Generalinės Asamblėjos sesiją ir taip galiojo sugriežtintos saugumo procedūros, imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti.
Kaip bebūtų, Baltieji rūmai leido suprasti, kad B. Obamos kalba bus viena paskutinių prezidento galimybių išdėstyti, kaip jo vadovavimas padėjo padaryti pasaulį saugesnį ir labiau klestintį.
B. Obamos padėjėjai pabrėžia, kad dabar Irake ir Afganistane yra palikta tik saujelė amerikiečių karių, palyginus su JAV kontingentu, buvusiu tose šalyse jo kadencijos pradžioje. Taip pat ketinama akcentuoti, kad valstybės pagaliau susitelkė vieningai mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, siejamomis su spartėjančiu pasaulinio klimato atšilimu.
Kita B. Obamai svarbi tema per šių metų JT susitikimą – skatinti ryžtingiau spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę, iš dalies susijusią su karu Sirijoje. Prezidentas antradienį planuoja surengti atskirą viršūnių pasitarimą dėl pabėgėlių Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Pasak JAV ambasadorės prie JT Samanthos Power (Samantos Pauer), bus siekiama įtikinti valstybes priimti ir išlaikyti daugiau pabėgėlių, o Vašingtonas kelioms šalims jau pareiškė, kad jų pirminiai pasiūlymai šioje srityje – nepakankami.
Dėl B. Obamos pastangų daugiau kaip 50 Jungtinėse Valstijose veikiančių bendrovių jau pasižadėjo išleisti, surinkti arba prisidėti prie daugiau kaip 650 mln. dolerių sumos, planuojamos paskirstyti pabėgėlių perkėlimo, švietimo ir įdarbinimo programoms, nurodė Baltieji rūmai. Į šį sąrašą patenka kai kurios pasaulyje gerai žinomos kompanijos, tokios kaip „Western Union“, „Twitter“, „Microsoft“, „Ikea“ ir „Google“.
B. Obamos administracija pabrėžė, kad minėtą pasitarimą dėl pabėgėlių padės organizuoti dar kelios šalys, tarp jų Vokietija ir Jordanija, bet jo pagrindinis variklis yra Jungtinės Valstijose.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.0 komentarai -
BNS inf.1 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
Kęstas