Estija ir Suomija skelbs bendrą konkursą mažiausiai 12 savaeigių haubicų „K9 Thunder“ įsigyti, o šios kovos mašinos į gynybos pajėgas turėtų būti įtrauktos 2021 metais, penktadienį pranešė kariškiais.

Estijos gynybos investicijų centro direktorius pulkininkas Rauno Sirkas (Raunas Sirkas) praeitą mėnesį sakė BNS, kad perkant šias Pietų Korėjos gamybos savaeiges haubicas labai svarbu užtikrinti, kad į konkurso sąlygas būtų įtrauktas mašinų techninės priežiūros, personalo mokymų ir aprūpinimo paslaugų pirkimas.

„Visų savaeigių haubicų charakteristikos geros, bet mums svarbu, kad jų techninio aptarnavimo bazė būtų arti mūsų“, – aiškino R.Sirkas.

Suomija, kuri nėra NATO narė, taip pat nori pakeisti savo turimas savaeiges haubicas, daugiausiai sovietinės gamybos, ir įsigyti korėjietiškų.

Praeitų metų pabaigoje Suomijoje atliko „K9 Thunder“, gaminamų bendrovės „Samsung Techwin“, šaudymo bandymus.

Suomių gynybos ministras Jussi Niinisto (Jusis Nynistė) pasiūlė Estijos gynybos ministerijai, kad abi šalys organizuotų bendrą šios kovinės technikos pirkimą, nurodė dienraštis „Helsingin Sanomat“.

Anksčiau Suomija ir Estija yra kartu pirkusios radiolokacinės įrangos.

Norvegija įsigis keturis povandeninius laivus

Norvegija nusprendė įsigyti keturis povandeninius laivus iš Vokietijos kompanijos „Thyssenkrupp“ (TKMS), penktadienį pranešė gynybos ministrė, augant nerimui dėl Rusijos karinių veiksmų šiauriausiuose rajonuose.

NATO priklausanti Norvegija povandeninius laivus nori pirkti bendru užsakymu su Vokietija, Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soreide (Inė Eriksen Sioreidė) sakė žurnalistams Osle, nenurodydama sutarties, numatomos pasirašyti 2019 metais, sumos.

„Bendradarbiavimas ir bendras pirkimas su Vokietija yra geriausia, ką galima pasirinkti“, – sakė ji.

Keturi povandeniniai laivai, sukurti pagal dabar Vokietijos ir Italijos naudojamą 212-ąjį modelį, pakeis šešis Vokietijos gamybos „Ula class“ laivus, pradėtus eksploatuoti 1989 ir 1992 metais.

Norvegijos flotilė turėtų jų sulaukti kito dešimtmečio antroje pusėje.

Apie Norvegijos karinio laivyno modernizavimą pranešta šalyje kylant nerimui dėl, jos žodžiais, „vis labiau neprognozuojamo“ Rusijos elgesio nuo Ukrainos krizės pradžios.

Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau rengia karines pratybas ir karinių laivų bei lėktuvų manevrus šalia Norvegijos.

Norvegija, kuri nėra ES narė, su Rusija turi 200 kilometrų sienos atkarpą Arktyje.

Trečiadienį ši Skandinavijos valstybė iškvietė Rusijos ambasadorių, kuriam pareiškė oficialų protestą dėl Maskvos sprendimo neišduoti vizų dviem žinomiems įstatymų leidėjams. Šį Maskvos sprendimą Oslas sukritikavo kaip „nepateisinamą“.

Tuo metu Rusija sako, kad vizos nebuvo išduotos, reaguojant į tai, kad Norvegija prisideda prie ES Rusijai įvestų ekonominių sankcijų dėl krizės Ukrainoje.

Šiuo metu Oslas pradeda vykdyti „istorinę“ gynybinių pajėgumų stiprinimo programą, siekdamas atgrasyti priešininkus nuo bet kokių bandymų destabilizuoti padėtį šalyje.

Vyriausybė birželio mėnesį pranešė, per 20 metų papildomai iš biudžeto skirsianti 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd. eurų) savo ginkluotosioms pajėgoms.

Vykdant šią programą, Norvegijos ginkluotosios pajėgos ketina pakeisti jau atgyvenusius „F-16“ naikintuvus naujais ultramoderniais „F-35“ naikintuvais, įsigyti penkis patruliavimui virš jūros skirtus orlaivius bei atnaujinti savo povandeninių laivų flotilę.

Savo povandeninius laivus Norvegijai siūlė ir prancūzų kompanija DCNS.