Kovą Lietuvai perduota paskutinė 18-ta savaeigė haubica „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“), tuo užbaigiant 2015 metų rugsėjį pasirašytą sutartį su Vokietijos gynybos ministerija ir aprūpinant Lietuvos kariuomenę viena moderniausių pasaulyje savaeigės 155 mm artilerijos sistemų.

Šios sistemos perduotos Rukloje dislokuotam mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui.

155 mm haubicos pakeitė batalione buvusias 105 mm haubicas, galinčias naikinti taikinius maždaug 11 kilometrų atstumu.

A. Pliadžio / KAM nuotr.

Anot KAM pranešimo, savaeigės „PzH2000“ haubicos bataliono efektyvaus šūvio, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, nuotolį padidino iki 50 kilometrų. Su „PzH2000“ haubicomis taip pat galima vykdyti ir tiesioginę ugnį, tai yra šaudyti ir naikinti taikinius tiesiu šūviu.

„Karo Ukrainoje metu matome, kad efektyvi artilerija yra vienas svarbiausių gynybos ramsčių, o Lietuvos kariuomenei perduotos haubicos „PzH2000“ neabejotinai sustiprins mūsų kariuomenės gynybinius pajėgumus“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pirmosios haubicos Lietuvos kariuomenę pasiekė 2018 metais, savaeigių sistemų pajėgumus Artilerijos bataliono kariai jau išbandė ne per vienas pratybas.

Įgyvendinant „PzH2000“ įsigijimo projektą, Artilerijos batalionas taip pat anksčiau gavo suremontuotus ir pritaikytus ugnies valdymo centrų funkcijai šarvuočius M577, modernizuotus remonto ir evakuacijos tankus BPz2, priešakinių stebėtojų ir oro atakos valdymo įrangą, žemagrindžius vilkikus, amunicijos sunkvežimius, įdiegiama artilerijos valdymo ir vadovavimo sistema ADLER III ir kt.

Lietuvos kariuomenės netiesioginės ugnies paramos pajėgumų stiprinimo projektui skirta 58,3 mln. eurų.

Šios lėšos panaudotos technikai įsigyti, modernizuoti, personalui apmokyti, haubicoms pritaikytai karinei infrastruktūrai sukurti.

155 mm savaeigė haubica „PzH2000“ yra viena moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 metais Vokietijoje. Šiandien šiais savaeigiais pabūklais yra taip pat ginkluotos Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Italijos, Kroatijos ir Kataro kariuomenės.

Įstaigos direktorius pulkininkas Rauno Sirkas (Raunas Sirkas) antradienį pasirašys dokumentą su Korėjos prekybos ir investicijų paramos organizacijos bei gynybos pramonės bendrovės „Hanwha Land Systems“ vadovais.

Pasak Estijos gynybos investicijų centro atstovo spaudai, sandorio vertė siekia 40 mln. eurų, o pirmoji haubica turi būti atgabenta į Estiją 2021 metais.

Sutarties pasirašyme dalyvaus Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Riho Terras (Rihas Teras), Gynybos ministerijos gynybos investicijų skyriaus vadovas Kusti Salmas (Kustis Salmas) ir kiti aukšto rango pareigūnai.

Anot centro, haubicos „K-9 Thunder“ yra vienas svarbiausių per šį dešimtmetį pirkinių Estijos gynybos srityje.

Latvija planuoja įsigyti 155 mm kalibro savaeigių haubicų M109, ugnies valdymo centrą ir vairuotojų mokymo platformą.

Planuojama, kad viena kovinė mašina, nelygu modifikacija, kainuos 60-140 tūkst. eurų.

Numatoma, kad bus įsigyti iš viso 47 karinės technikos vienetai. Latvijos planuojamos pirkti savaeigės artilerijos sistemos buvo modernizuotos 2003-2007 metais ir užkonservuotos.

Prognozuojama, kad pirmosios iš šių mašinų bus atgabentos į Latviją šių metų rudenį.

Modernizuotos savaeigės haubicos M109 tebėra naudojamos ir Austrijos kariuomenės. Viena 10-o dešimtmečio viduryje jų įsigijo iš Didžiosios Britanijos.

Estijos gynybos investicijų centro direktorius pulkininkas Rauno Sirkas (Raunas Sirkas) praeitą mėnesį sakė BNS, kad perkant šias Pietų Korėjos gamybos savaeiges haubicas labai svarbu užtikrinti, kad į konkurso sąlygas būtų įtrauktas mašinų techninės priežiūros, personalo mokymų ir aprūpinimo paslaugų pirkimas.

„Visų savaeigių haubicų charakteristikos geros, bet mums svarbu, kad jų techninio aptarnavimo bazė būtų arti mūsų“, – aiškino R.Sirkas.

Suomija, kuri nėra NATO narė, taip pat nori pakeisti savo turimas savaeiges haubicas, daugiausiai sovietinės gamybos, ir įsigyti korėjietiškų.

Praeitų metų pabaigoje Suomijoje atliko „K9 Thunder“, gaminamų bendrovės „Samsung Techwin“, šaudymo bandymus.

Suomių gynybos ministras Jussi Niinisto (Jusis Nynistė) pasiūlė Estijos gynybos ministerijai, kad abi šalys organizuotų bendrą šios kovinės technikos pirkimą, nurodė dienraštis „Helsingin Sanomat“.

Anksčiau Suomija ir Estija yra kartu pirkusios radiolokacinės įrangos.

Norvegija įsigis keturis povandeninius laivus

Norvegija nusprendė įsigyti keturis povandeninius laivus iš Vokietijos kompanijos „Thyssenkrupp“ (TKMS), penktadienį pranešė gynybos ministrė, augant nerimui dėl Rusijos karinių veiksmų šiauriausiuose rajonuose.

NATO priklausanti Norvegija povandeninius laivus nori pirkti bendru užsakymu su Vokietija, Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soreide (Inė Eriksen Sioreidė) sakė žurnalistams Osle, nenurodydama sutarties, numatomos pasirašyti 2019 metais, sumos.

„Bendradarbiavimas ir bendras pirkimas su Vokietija yra geriausia, ką galima pasirinkti“, – sakė ji.

Keturi povandeniniai laivai, sukurti pagal dabar Vokietijos ir Italijos naudojamą 212-ąjį modelį, pakeis šešis Vokietijos gamybos „Ula class“ laivus, pradėtus eksploatuoti 1989 ir 1992 metais.

Norvegijos flotilė turėtų jų sulaukti kito dešimtmečio antroje pusėje.

Apie Norvegijos karinio laivyno modernizavimą pranešta šalyje kylant nerimui dėl, jos žodžiais, „vis labiau neprognozuojamo“ Rusijos elgesio nuo Ukrainos krizės pradžios.

Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau rengia karines pratybas ir karinių laivų bei lėktuvų manevrus šalia Norvegijos.

Norvegija, kuri nėra ES narė, su Rusija turi 200 kilometrų sienos atkarpą Arktyje.

Trečiadienį ši Skandinavijos valstybė iškvietė Rusijos ambasadorių, kuriam pareiškė oficialų protestą dėl Maskvos sprendimo neišduoti vizų dviem žinomiems įstatymų leidėjams. Šį Maskvos sprendimą Oslas sukritikavo kaip „nepateisinamą“.

Tuo metu Rusija sako, kad vizos nebuvo išduotos, reaguojant į tai, kad Norvegija prisideda prie ES Rusijai įvestų ekonominių sankcijų dėl krizės Ukrainoje.

Šiuo metu Oslas pradeda vykdyti „istorinę“ gynybinių pajėgumų stiprinimo programą, siekdamas atgrasyti priešininkus nuo bet kokių bandymų destabilizuoti padėtį šalyje.

Vyriausybė birželio mėnesį pranešė, per 20 metų papildomai iš biudžeto skirsianti 165 mlrd. kronų (17,5 mlrd. eurų) savo ginkluotosioms pajėgoms.

Vykdant šią programą, Norvegijos ginkluotosios pajėgos ketina pakeisti jau atgyvenusius „F-16“ naikintuvus naujais ultramoderniais „F-35“ naikintuvais, įsigyti penkis patruliavimui virš jūros skirtus orlaivius bei atnaujinti savo povandeninių laivų flotilę.

Savo povandeninius laivus Norvegijai siūlė ir prancūzų kompanija DCNS.

Gruodžio mėnesį modernizavimo sutartį su Vokietijos gamintoju „KMW“ pasirašė ministerijos įgaliota NATO paramos agentūra.

Pagal šią sutartį Vokietijos kompanija KMW atliks 16-os kovinių ir dviejų mokomųjų haubicų PzH2000 modernizavimą ir techninių parametrų atstatymą iki gamintojo lygmens, atnaujins ir integruos valdymo ir vadovavimo sistemas, taip pat parengs techninę dokumentaciją pagal Lietuvos keliamus reikalavimus.

Modernizuotos haubicos Lietuvos kariuomenę pasieks etapais iki 2019 metų pavasario. Bendra 18-os haubicų „PzH2000“ atnaujinimo ir modernizacijos sutarties vertė yra 10,5 mln. eurų.

Šiuo metu į Lietuvą yra pristatytos keturios haubicos.

Savaeiges haubicas Lietuva iš Vokietijos įsigijo 2015 metais, siekdama stiprinti kariuomenę po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

„Vakar jos buvo atplukdytos į Klaipėdą ir pervežtos į Ruklą“, – BNS sakė viešųjų ryšių karininkas Donatas Suchockis.

Prieš savaitę į Lietuvą buvo atgabentos pirmosios dvi įsigytos haubicos. Iš viso Lietuva įsigijo 16 tokių artilerijos pabūklų, kurie bus skirti kovinėms užduotims.

Dar po vieną įsigytą haubicą bus skiriama šaudymo ir vairavimo treniruotėms, kitos trys – atsarginėms dalims.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojamos 105 mm haubicos gali naikinti taikinius maždaug 11 kilometrų atstumu. Įsigytų vokiškų haubicų efektyvaus šūvio nuotolis siekia iki 40 kilometrų.

Pirmuosius šaudymus su naujomis haubicomis Lietuvoje planuojama atlikti rugpjūtį per pratybas „Ugninis griausmas“.

Planuojama, kad visos haubicos į Lietuvą bus pristatytos iki 2019 metų.