Siekdamas sumažinti biudžeto išlaidas Prancūzijos centro dešiniųjų Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Francois Fillonas (62 m.) siūlo uždaryti ligonines, atsisakyti 35 darbo valandų savaitės ir apriboti universalų sveikatos draudimą.

Sveikatos apsaugos operacija

„Tečeristas“, buvęs N. Sarkozy vyriausybės ministras pirmininkas, gavęs beveik 67 proc. balsų Respublikonų partijos pirminiuose prezidento rinkimuose, nugalėjo iki tol apklausose pirmavusį Alainą Juppe. F. Fillonas pateikė pačius radikaliausius pasiūlymus reformuoti išsekintą ir skolose skęstančią sveikatos sistemą.

Siekiant mažinti išlaidas, jis siūlo uždaryti ligonines, atsisakyti 35 darbo valandų savaitės, apriboti universalų sveikatos draudimą sergant sunkiomis ar lėtinėmis ligomis bei leisti privatiems draudikams padidinti sąskaitas visiems apsidraudusiems. „Chirurgas F. Fillonas nori amputuoti sveikatos draudimo sistemą“, – rašė kairiųjų pažiūrų žurnalas „l’Obs“ šalia nuotraukos, kur politikas vaizduojamas su chirurgo kauke. 

Žmonėms už sveikatos apsaugą labiau rūpi tik nedarbas, kova prieš terorizmą ir saugumas, o kur kas mažiau – švietimas ir imigracija.

F. Fillono mantra – kad pacientai turėtų tapti atsakingesni už savo sveikatos pasirinkimus ir išlaidas. Viešasis sveikatos draudimas turėtų susitelkti į sunkias ir lėtines ligas, o papildomas privatus draudimas turėtų padengti kasdieniškesnius negalavimus, tokius kaip peršalimą ir nebūtiniausius vaistus, pavyzdžiui, nuskausminamuosius.

Pacientų pajamos taip pat turės reikšmės, kiek jie privalės papildomai sumokėti už gautą priežiūrą ir paslaugas. Tai pažeistų dabartinę sistemą, kai visiems vienodai padengiamos medicininės paslaugos, nepaisant asmeninių pajamų. F. Fillonas pabrėžė, kad jo plane yra „sveikatos skydas“, kuris apsaugos neišgalinčius išleisti daugiau sveikatos priežiūrai.

Per debatus dėl kandidatavimo į prezidento postą A. Juppe tikino, kad jo priešininkas nesugebės, nesukeldamas revoliucijos, įgyvendinti siūlomų reformų, net jei ir bus išrinktas. A. Juppe iš patirties žino, kokia jautri tema Prancūzijoje yra socialinė apsauga. Jo paties sprendimas sumažinti išlaidas socialinės apsaugos sistemoje – įskaitant ir išlaidas sveikatos sektoriuje – įžiebė masinius streikus ir protestus dar 1995-aisiais, kai jis buvo premjeras.

Taupyti ir uždaryti ligonines

Neseniai atlikta „Odoxa“ apklausa parodė, kad trečdalis respondentų mano, jog Prancūzija turi geresnę sveikatos priežiūros sistemą nei kitų ES šalių gyventojai. Tiesa, tai vienintelė sritis, kurioje prancūzai jaučiasi pranašesni už kaimynus. Tačiau 80 proc. mano, kad artimiausiais metais sistema tik blogės.

F. Fillonas nori sutaupyti 20 mlrd. eurų sveikatos sistemos pinigų <...>, panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pensinį amžių nuo 62-ejų pavėlinti iki 65-erių.

Daugiau nei trys iš keturių apklaustųjų sakė, kad sveikatos apsauga turėtų būti prioritetas naujai išrinktam prezidentui. Žmonėms už sveikatos apsaugą labiau rūpi tik nedarbas, kova prieš terorizmą ir saugumas, o kur kas mažiau – švietimas ir imigracija. Rinkėjai ragina kandidatus siūlyti ryžtingus sprendimus sveikatos sistemai, nes ši sritis negauna pakankamai politikų dėmesio.

Privačios gydytojų sąjungos užsakytoje apklausoje du trečdaliai respondentų pasakė, kad sveikatos sritis buvo visiškai apleista per paskutines dvi prezidentų kadencijas – netgi labiau socialisto Francois Hollande'o nei dešiniojo pirmtako N. Sarkozy.

Prezidentavimo laikotarpiu F. Fillonas nori sutaupyti 20 mlrd. eurų sveikatos sistemos pinigų ir įvesti „jokio deficito“ taisyklę. Jis taip pat ketina panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pensinį amžių nuo 62-ejų pavėlinti iki 65-erių. Kai kurios ligoninės turės būti uždarytos dėl veiklos trūkumo, netgi jei tai reikš, kad pacientams prireiks daugiau laiko pasiekti artimiausią skubios pagalbos skyrių.

Dar vienas jo pasiūlymų yra priversti visus viešojo sektoriaus darbuotojus, įskaitant ir ligoninių slaugytojus, dirbti 39 valandas per savaitę vietoje 35, tačiau jiems bus mokama tik už 37 valandas. F.Fillonas įsitikinęs, kad šitoks sprendimas gaus palaikymą, jei jis pagerins darbo sąlygas.

Katalikų numylėtinis

Analitikai peržvelgę F. Fillono kampaniją išsiaiškino, kad jis pagrindinį dėmesį skyrė katalikiškoms šeimoms, kurios jautėsi ignoruojamos socialistinės vyriausybės. Katalikai yra ta elektorato dalis, kuri prisidėjo prie staigaus F. Fillono iškilimo. Du trečdaliai prancūzų sako esą katalikai, tačiau vos 10 proc. lanko bažnyčią. Praktikuojantys katalikai yra konservatyvesni.

Kaip patyręs teisės ir tvarkos žmogus, turintis ilgametę patirtį valdžioje, F. Fillonas yra patrauklus tokiems rinkėjams. Pagrindinis jo ramstis yra „Sens Commun“ katalikų asociacija, kuri prieš trejus metus buvo surengusi protestus prieš socialistų sprendimą legalizuoti tos pačios lyties santuokas ir homoseksualams suteikti galimybę įsivaikinti. Kad ir kaip būtų, F. Fillonas jiems nėra tobulas kandidatas, bet artimiausias iš esamų variantų, kadangi kandidatas neketina panaikinti leidimo tuoktis homoseksualams. Radikalių islamistų surengtų žudynių sukrėstoje Prancūzijoje F. Fillonas užsitikrino katalikų balsus itin griežtai atsiliepdamas apie musulmonus ir išreikšdamas paramą užguitiems krikščionims Vidurio Rytuose.

D. Trumpo atspindžiai F. Fillono politikoje:

Kaip ir Donaldas Trumpas F. Fillonas laimėjo pirminius rinkimus pasinaudodamas nacionalistiniais teiginiais, tradicinėmis vertybėmis ir baimėmis dėl saugumo, kuriam grasina imigrantai ir užsieniečiai.

F. Fillono populistinėje kampanijoje buvo daug nostalgijos prarastajai Prancūzijai, o politikas save pateikė kaip vienintelį kandidatą, galintį sugrąžinti jos didingumą ir išspręsti šalies problemas. Jis mano, jog Prancūzijai skubiai reikia radikalių pokyčių, kad šalis vėl taptų laiminga, didi ir klestinti. Kaip D. Trumpas, jis vienas kalba už visus dabartine sistema besipiktinančius žmones.

F. Fillonas neketina surengti „Frexit“ kaip tai padarė Didžioji Britanija, nes tai privestų ES prie suskilimo ir brangiai kainuotų ne tik Prancūzijai, bet ir visam žemynui. Tačiau šis respublikonas taip pat nesiruošia stengtis stiprinant ES. „Pirma Prancūzija“ kaip „Pirma Amerika“ yra toji strategija, kuri suveikia kaskart, kai reikia apkaltinti visus kitus už tai, kad nepakankamai rūpinasi tauta.

2007–2012 m., kai buvo premjerai, F. Fillonas ir Vladimiras Putinas palaikė itin glaudžius ryšius. Kaip ir D. Trumpas, F. Fillonas nemano, kad padėtis Sirijoje ir Ukrainoje yra kliūtis gerinant santykius su Maskva. Priešingai, jis siekia artimiau dirbti su Rusija kovojant prieš radikalųjį islamą.