Kolumbijos nacionalinės išsivadavimo armijos (ELN) sukilėliai antradienį paneigė prezidento teiginį, kad jie pasirašė paliaubų susitarimą su vyriausybe.

Savaitgalį šalies prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) paskelbė šešių mėnesių trukmės paliaubas su penkiomis didžiausiomis šalies ginkluotomis grupuotėmis, įskaitant ELN, kuri su vyriausybe veda taikos derybas.

Tačiau partizanai pareiškime teigė, kad „ELN dialogo delegacija su Gustavo Petro vyriausybe neaptarė jokių dvišalių paliaubų, todėl tokio susitarimo nėra“.

Derybos tarp vyriausybės ir ELN, paskutinės šalyje pripažintos sukilėlių grupuotės, vyksta nuo lapkričio.

„Ne kartą sakėme, kad ELN vykdo tik tai, kas aptarta ir sutarta prie derybų stalo, prie kurio mes dalyvavome. Vienašalis vyriausybės dekretas negali būti laikomas susitarimu“, – savo pranešime sakė grupuotė.

Gruodžio 12-ąją Karakase baigėsi pirmasis taikos derybų turas nuo tada, kai G. Petro rugpjūtį atėjo į valdžią. Visgi dėl paliaubų susitarta nebuvo.

Kitas derybų etapas turėtų įvykti Meksikoje, tačiau data dar nenustatyta.

ELN pareiškė, kad, nepaisant jos neigimų, ji yra „pasirengusi aptarti dvišales paliaubas“.

Praėjusį mėnesį sukilėliai paskelbė vienašališkas paliaubas nuo Kūčių vakaro iki sausio 2 dienos.

Tada vyriausybė paragino kitas grupes prisijungti prie paliaubų.

„Susitarėme dėl dvišalių paliaubų su ELN, „Segunda Marquetalia“, Centriniu generaliniu štabu, AGC ir Siera Nevados savigynos pajėgomis nuo 2023 metų sausio 1-osios iki birželio 30-osios“, – Naujųjų metų išvakarėse tviteryje parašė G. Petro.

Buvo paskelbta, kad paliaubos „gali būti pratęstos priklausomai nuo derybų pažangos“, pridūrė pirmasis šalies kairiųjų pažiūrų prezidentas, pažadėjęs pasiekti „visišką taiką“ su ginkluotomis grupuotėmis po dešimtmečius trukusio kruvino konflikto.

Vyriausybė teigė, kad paliaubas stebės Jungtinės Tautos, Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas ir Katalikų bažnyčia.