Šiaurės Korėja trečiadienį pareiškė sėkmingai įvykdžiusi pirmąjį savo vandenilinės bombos bandymą, kuris, jeigu ši informacija bus patvirtinta, žymėtų stulbinamą pažangą Pchenjano branduolinio ginklavimosi programoje.

Pirmasis bandymas

„Pirmasis respublikos vandenilinės bombos bandymas buvo sėkmingai įvykdytas 2016 metų sausio 6 dieną 10 val. (vietos, 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, remiantis Darbininkų partijos strateginiu ryžtu“, – paskelbė valstybinės televizijos diktorius.

„Užsitikrinę stulbinamą mūsų istorinės vandenilinės bombos sėkmę, įžengėme į pažangių branduolinių valstybių ratą“, – sakė pranešėjas, pridūręs, kad buvo susprogdintas „miniatiūrizuotas“ užtaisas.

Šis iš anksto neskelbtas bandymas buvo įvykdytas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) asmeniniu įsakymu, likus dviem dienoms iki jos gimtadienio.

Praeitą mėnesį, kalbėdamas per vieną išvyką Kin Jong Unas užsiminė, kad Pchenjanas jau yra pasigaminęs vandenilinę bombą, nors tarptautiniai ekspertai tą žinią vertino skeptiškai.

Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.

„Naujausias bandymas, visiškai pagrįstas mūsų technologijomis ir mūsų darbo jėga, patvirtino, kad mūsų naujai išvystyti technologiniai ištekliai yra tikslūs ir moksliškai pademonstravo mūsų miniatiūrizuotos vandenilinės bombos poveikį“, – sakė televizijos pranešėjas.

Dauguma ekspertų kėlė prielaidą, kad Pchenjanas termobranduolinę bombą galėtų pasigaminti tik po kelerių metų; taip pat buvo nesutariama, kiek yra pažengusios šios valstybės pastangos sumažinti branduolinius užtaisus, kad juos būtų galima skraidinti į taikinius balistinėmis raketomis.

Trečiadienį paskelbtame pranešime Pchenjanas žadėjo laikytis principo, kad konflikto atveju jis pirmasis nepanaudos branduolinio ginklo, bet pabrėžė, kad toliau vystys pažangaus branduolinio smūgio pajėgumus.

„Kol išliks nuožmi prieš Šiaurę nukreipta JAV politika, mes niekada nesiliausime vystę savo branduolinės programos“, – sakoma pranešime.

Griežtai pasmerkė 

 Pietų Korėja trečiadienį griežtai pasmerkė netikėtą Šiaurės Korėjos pareiškimą apie įvykdytą vandenilinės bombos bandymą ir pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“, kad nubaustų branduolinių ginklų turinčią kaimynę.

„Griežtai smerkiame Šiaurės Korėją, įvykdžiusią 4-ąjį branduolinį bandymą, aiškiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, nors ji buvo ne kartą perspėta mūsų ir tarptautinės bendruomenės“, – sakoma vyriausybės pranešime, kurį per televiziją paskelbė Nacionalinio saugumo tarybos (NST) pirmininko pavaduotojas.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) sušaukė nepaprastąjį NST posėdį iškart po to, kai buvo paskelbta apie tą bandymą.

„Imsimės visų būtinų priemonių, įskaitant papildomas JT Saugumo Tarybos sankcijas, ... kad Šiaurė brangiai sumokėtų už šį branduolinį bandymą“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos taip pat griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos „provokacijas“ ir pažadėjo atitinkamai reaguoti, tačiau pažymėjo kol kas negalinčios patvirtinti šios uždaros komunistinės valstybės pareiškimo, esą ji įvykdė vandenilinės bombos bandymą.

„Šiuo metu negalime patvirtinti šių pareiškimų, tačiau smerkiame bet kokį JT ST (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos) rezoliucijų pažeidimą ir dar kartą raginame Šiaurės Korėją laikytis savo tarptautinių pareigų bei įsipareigojimų“, - pažymima Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo spaudai Nedo Price'o (Nedo Praiso) išplatintame pareiškime.

Jame priduriama, kad Jungtinės Valstijos „atitinkamai reaguos į bet kokias ir visas Šiaurės Korėjos provokacijas“.

Skeptiški vertinimai

„Tas ginklas tikriausiai buvo JAV Hirošimos bombos masto, bet tai nebuvo vandenilinė bomba. Tai buvo skilimo technologija“, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Rand Corporation“ vyriausiasis gynybos analitikas Bruce'as Bennettas (Briusas Benetas.

Jeigu būtų susprogdintas termobranduolinis užtaisas, „trinktelėjimas turėjo būti 10 kartų didesnis negu šis“, – aiškino jis.

Pagal apskaičiuotą sprogimo galią tas užtaisas „vargu ar buvo tikra dviejų pakopų termobranduolinė bomba“, savo „Twitter“ pranešime rašo Jamesas Actonas (Džeimsas Aktonas), Carnegy (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką direktorius.

Šis sprogdinimas buvo užfiksuotas tarptautinių seismologijos stočių kaip 5,1 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo šalia Šiaurės Korėjos pagrindinio branduolinių bandymų poligono Pungjė-ri vietovėje šalies šiaurės rytuose.

Dauguma ekspertų kėlė prielaidą, kad Pchenjanas termobranduolinę bombą galėtų pasigaminti tik po kelerių metų; taip pat buvo nesutariama, kiek yra pažengusios šios valstybės pastangos sumažinti branduolinius užtaisus, kad juos būtų galima skraidinti į taikinius balistinėmis raketomis.

Bet kokiu atveju Korėja susprogdino jau ketvirtą branduolinį užtaisą ir pabrėžtinai demonstravo nepaisysianti nei priešų, nei sąjungininkų, kurie perspėjo Pchenjaną, kad jam teks brangiai sumokėti už branduolinės programos plėtrą.

Iššūkis JAV ir JT

Po trijų ankstesnių bandymų, įvykdytų 2006, 2009 ir 2013 metais Jungtinės Tautos paskelbė virtinę sankcijų. Jų nesugebėjimas užkirsti kelio ketvirtajam bandymui sukels didelį spaudimą JT Saugumo Tarybai šįkart imtis labiau drastiškų veiksmų.

Be to, ši padėtis taps ypatingu iššūkiu JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), kuris per savo vizitą Pietų Korėjoje 2014 metais smerkė Šiaurės Korėją kaip „atstumtąją valstybę“ ir žadėjo „aštresnes“ sankcijas, jeigu Pchenjanas susprogdins ketvirtąjį užtaisą.

Itin svarbu bus Kinijos, pagrindinės Šiaurės Korėjos ekonominės ir diplomatinės sąjungininkės, reakcija. Pekinas anksčiau neleisdavo JAV vadovaujamus sąjungininkus imtis griežtesnių veiksmų prieš Pchenjaną, bet demonstravo didėjantį nusivylimą dėl jo atsisakymo įšaldyti bandymus.

Tačiau analitikai pastebi, kad Pekino galimybės paveikti Pchenjaną yra ribojamos baimės, kad didesnis spaudimas galėtų lemti Šiaurės Korėjos režimo žlugimą ir atvertų perspektyvą, kad Korėja taps suvienyta JAV sąjungininkė, tiesiogiai besiribojanti su Kinija.

Kinija spaudė atnaujinti šešiašales derybas, per kurias Šiaurės Korėjai būdavo siūloma pagalba į nusiginklavimą, tvirtindama, kad angažavimasis su Pchenjanu yra vienintelė išeitis.

Šešiašalis procesas, kuriame dalyvavo abi Korėjos, JAV, Kinija, Japonija ir Rusija, yra įstrigęs nuo 2007 metų, o Pchenjano sprendimas įvykdyti ketvirtąjį branduolinį bandymą beveik neabejotinai buvo paskutinė vinis į tų derybų karstą.

Po vėliausio branduolinio bandymo 2013 metais Šiaurės Korėja vėl paleido plutonį gaminantį reaktorių Jongbjono komplekse, kuris buvo uždarytas 2007 metais pagal šešiašalio proceso susitarimus.

Jongbjono reaktorius per metus gali pagaminti 6 kg plutonio, o tokio kiekio pakanka vienam branduoliniam užtaisui.

Manoma, kad Pchenjanas šiuo metu turi pakankamai plutonio šešioms bomboms, kai dalį savo atsargų panaudojo bent dviem iš trijų anksčiau atliktų branduolinių sprogdinimų.

Kol kas neaišku, ar 2013 metais buvo išbandytas plutonio, ar urano užtaisas.