Penktadienį Ukraina pranešė atsitraukianti iš pozicijų pietiniame Avdijivkos miesto pakraštyje – pagrindinio Maskvos taikinio prieš antrąsias Rusijos invazijos metines.

Susidūrusi su amunicijos trūkumu ir Rusijos karių persvara mūšio lauke, Ukraina gali būti priversta pasitraukti iš rytinio miesto, tapusio Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui simboliu.

Mūšiai vyko tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Berlyne, tikėdamasis pritraukti Vakarų paramą savo šaliai. Vėliau jis keliaus į Paryžių, o šeštadienį sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje.

Spalio mėnesį Rusijos pajėgos surengė brangiai kainavusį bandymą užimti Avdijivką, primenantį mūšį dėl Bachmuto – miestas patyrė didžiulę žalą, buvo daug aukų.

„Po daugelį mėnesių trukusios konfrontacijos vadovybė nusprendė pasitraukti iš pozicijų „Zenit“ Avdijivkos pietrytiniame pakraštyje“, – socialiniame tinkle pranešė Ukrainos generolas rytuose Oleksandras Tarnavskis. Jis pažymėjo, kad šis žingsnis buvo žengtas siekiant „apsaugoti karius ir pagerinti operatyvinę padėtį", ir pridūrė, kad pasitraukimas „nesuteikė priešui strateginio pranašumo“.

V. Zelenskis sakė, kad kariuomenė ėmėsi naujų metodų, o vadai daro „viską, kad pirmiausia apsaugotų mūsų žmones“. „Tai yra pagrindinis mano signalas. Mūsų kariuomenė yra svarbiausia, ką turime“, – pridūrė jis.

„Evakuotis ar ne“

Mūšis dėl pramonės centro, esančio mažiau nei už 10 km į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, buvo vienas kruviniausių per dvejus metus trunkantį karą. Beveik visi pastatai buvo apgadinti arba sugriauti, kaip rodo „Centre for Information Resilience“ duomenys.

Nepaisant kasdienio apšaudymo, mieste, kuriame kadaise gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, liko maždaug 1 tūkst. gyventojų, vasario pradžioje sakė jo meras Vitalijus Barabašas.

„Mes gerai žinome, ką Rusija daro mūsų miestams ir kaimams. Jie nesustos, kol visiškai nesunaikins ten visos gyvybės“, – sakė V. Zelenskis.

Po daugelį mėnesių trukusios konfrontacijos vadovybė nusprendė pasitraukti iš pozicijų „Zenit“ Avdijivkos pietrytiniame pakraštyje.

Atkaklus Rusijos veržimasis į Avdijivką privertė aplinkinių miestų ir kaimų gyventojus spręsti kankinantį klausimą: ar bėgti dabar, ar tiesiog tikėtis geriausio.

Prie apgadintos ligoninės Selydovėje – gretimame mieste, kenčiančiame nuo vis dažnesnių Rusijos smūgių, – Olena Obodets sakė, kad ji su savo kaimynais sprendžia būtent šią problemą.

„Girdžiu, kaip žmonės miestelyje nuolat kalba apie tai, ar evakuotis, ar ne, – sakė 42 metų moteris AFP agentūrai, stovėdama prie medicinos įstaigos, šią savaitę patyrusios mirtiną bombardavimą, ore tvyrojo aitrus degėsių kvapas.

„Mano dukra kiekvieną dieną – kiekvieną mielą dieną – prašo, kad evakuočiausi, bet aš kaskart jai sakau, kad dar neatėjo laikas“, – pridūrė ji, girdėdama tolumoje artilerijos ugnies dundesį.

„Ypatingas“ spaudimas

Avdijivkos užėmimas būtų svarbiausias Maskvos teritorinis laimėjimas nuo tada, kai ji praėjusių metų gegužę po kelis mėnesius trukusių kruvinų mūšių užėmė Bachmutą.

„Ten (Bachmute) buvo sunku, bet dabar nepaprastai sunku“, – sakė 3-iosios šturmo brigados atstovas spaudai Oleksandras Borodinas, pridūręs, kad Avdijivkoje kautis yra „sunkiau“, nes Rusijos pajėgos dabar yra geriau aprūpintos.

Vėliau jis pridūrė, kad situacija „nuolat keičiasi“, nes „rusų spaudimas yra tiesiog ypatingas“.

Internetiniuose žemėlapiuose, kuriuos parengė kariniai tinklaraštininkai, matyti, kad Rusijos pajėgos artėja prie Avdijivkos, užimdamos pozicijas, kurias dar dieną prieš tai buvo užėmusios Ukrainos pajėgos.

„Kariai taip pat manevruoja į naujas parengtas pozicijas, kad galėtų toliau naikinti rusų okupantus ir išlaikyti miestą“, – sakė O. Tarnavskis.

„Ukrainos gynėjai ir toliau stabdo priešą, kuris vis bando apsupti Avdijivką... Ukrainos kariai laikosi savo pozicijų“, – pridūrė jis.

Ukraina prašo Vakarų sąjungininkių nuolatinės pagalbos, o V. Zelenskis penktadienį išvyko į Vokietiją. Berlyne V. Zelenskis pasirašė saugumo susitarimą, kurį kancleris Olafas Scholzas pavadino „istoriniu žingsniu“, įtvirtinančiu nuolatinę paramą Kyjivui.

Prancūzija taip pat patvirtino, kad su Ukraina bus pasirašytas saugumo susitarimas, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jo turinį.

Šios žinios buvo sveikintinas postūmis, nes 60 mlrd. JAV dolerių vertės JAV karinės pagalbos paketą vis dar blokuoja JAV Kongresas. O Europos Sąjunga pripažino, kad galės atsiųsti tik pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos iš pradžių žadėjo atsiųsti iki kovo mėnesio.