Kokia medicina bus po penkerių, dešimties metų? Gal bus sutramdytos ligos žudikės arba sugebėsime jų išvengti? Medicinos ir technologijų mokslininkai apie ateitį kalba  optimistiškai, bet gyvenimo be ligų nežada.

Kokia medicina bus po penkerių, dešimties metų? Gal bus sutramdytos ligos žudikės arba sugebėsime jų išvengti? Medicinos ir technologijų mokslininkai apie ateitį kalba  optimistiškai, bet gyvenimo be ligų nežada.

Naujausi metodai – Kaune

Aparatėlis, pridėtas prie ausies, gali sumažinti skausmą, paspartinti žaizdų gijimą, palengvinti depresijos ir kitų ligų simptomus. Marškinėliai, kuriuos dėvite, gali perspėti apie gresiantį insulto pavojų. Už tabletę vos didesnė praryjama kamera mato skrandį ir žarnyną iš vidaus, o iškvėpto oro tyrimai parodo, ar žmogus neserga šių organų vėžiu.
Netikite? Tuo įsitikinsite per artimiausius 5–10 metų, nes šios naujosios technologijos jau sukurtos ir veržiasi į klinikinę praktiką. Vieni šių metodų sukurti Kaune, Kauno technologijos universitete (KTU), kiti nuo metų pradžios bus pradėti diegti Kauno klinikose.

Medicinos mokslas pasaulį nustebina labai dažnai. Atradimai atveria kelius neįtikimiems diagnostikos ir gydymo metodams ir, svarbiausia, nustato ligų priežastis, kurių galbūt bus įmanoma išvengti.

Gelbsti nuo amputacijos

"Inovatyvus aparatas, kuriuo stimuliuojama parasimpatinė nervų sistema, atsakinga už relaksaciją, ramybę ir regeneracinius procesus, kuriamas bendradarbiaujant KTU bei Austrijos Vienos technikos ir medicinos universitetams. Techninės įrangos tobulinimu rūpinasi kauniečiai – biomedicininės inžinerijos profesoriaus Eugenijaus Kaniušo vadovaujama komanda", – pasakoja Karolina Paulonytė, KTU viešųjų ryšių projektų vadovė.

Mokslininkai yra nustatę, kad stimuliuojant parasimpatinę nervų sistemą sukeliami gijimo procesai. Taip ne tik sumažėja skausmas, bet ir gerėja periferinė kraujotaka. Prisotintas deguonies kraujas skatina žaizdų gijimą.

"Į šio metodo išradėją medicinos mokslų daktarą Jozsefą Constantiną Szelesą kreipiasi žmonės, praradę viltį, kad žaizdos užgis, ir rengiasi galūnių amputacijai. Esu matęs atvejų, kai, pritaikius elektrinę parasimpatinės nervų sistemos stimuliaciją ir kitus gydymo metodus, žmonės atsistoja ant kojų ir net žaidžia tenisą", – apie tiesiog stebuklus darantį metodą pasakoja E.Kaniušas.

Paprastesnę šio aparato versiją jau dabar galima įsigyti, tačiau šiuo metu lietuvio mokslininko vadovaujama inžinierių komanda jam kuria papildomų galimybių ir platesnį pritaikymą.

Apie insultą – iš anksto

KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų smegenų insulto grėsmę ir, laiku paskyrus gydymą, sumažintų jo pavojų.

"Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir labai trumpus, kelių sekundžių trukmės, trumpalaikius prieširdžių virpėjimo epizodus. Dėl ne ne iki galo  pasišalinančio kraujo gali susidaryti krešulių, kurie, patekę į smegenis, gali sukelti insultą", – vieną iš sunkios ligos priežasčių įvardija A.Petrėnas.

Yra nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina penkis kartus.

Jaunieji KTU mokslininkai šiuo metu bando integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Jie siųstų pranešimą į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, kuris pagal A.Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą išanalizuotų situaciją ir praneštų, ar yra pavojus.

"Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus dar iki tol, kol liga nepasiekė kritinio lygio", – tikino KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A.Petrėnas.

Surenkamas robotas skrandyje

Ne vienas ligonis vengia tyrimų dėl to, kad jie sudėtingi, reikalauja valios pastangų.

Galima pasidžiaugti, kad jau sukurta už tabletę vos didesnė praryjama kamera, kuri daro skrandžio ir žarnyno nuotraukas. Vis dėlto tokių įrenginių galimybės ribotos, nes papildomos funkcijos neišvengiamai didina jų matmenis.

Skelbiama, kad grupė Prancūzijos, Šveicarijos ir Ispanijos mokslininkų (ARES) tiria būdus sujungti kelioms kapsulėms, kurios, prarytos atskirai, skrandyje susimontuotų į sudėtingesnį įrenginį. Tokiame mechanizme kiekviena kapsulė atliktų skirtingą vaidmenį: viena fotografuotų, kita tiektų energiją, dar kita imtų mėginius. Prijungę magnetus kapsulių galuose, mokslininkai tikisi sukurti į gyvatę panašų robotą, kuris galėtų pats susikonstruoti skrandyje.

"Technologinis perversmas medicinoje planuojamas gana didelis", – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.

Jis patvirtino, kad naujoji kapsulė, ją prarijus, skrandyje bus valdoma per atstumą ir galės labai detaliai apžiūrėti šį organą, atlikti biopsiją, kitas mažas manipuliacijas. Dabar tai gastroenterologai atlieka valdydami įvestą endoskopą.

"Ateityje visa tai taps panašu į operacijas, kai chirurgas valdo kompiuterį, o visą darbą atlieka robotas. Tai labai brangios technologijos", – pabrėžė Europos ir pasaulio mediciną puikiai žinantis L.Kupčinskas.

Tyrimai iš oro

Profesorius L.Kupčinskas ne tik kaip puikus specialistas, bet ir kaip mokslininkas yra plačiai žinomas užsienyje. Neatsitiktinai jo vadovaujama LSMU Gastroenterologijos klinika 2014-aisiais pradeda "EuroNanoMed" trejų metų projektą. Jį vykdys kartu su kolegomis iš Vokietijos, Švedijos ir Izraelio.

"Nanomedicina – kol kas abstraktus terminas, vartojamas atliekant mokslinius tyrimus, bet ateityje tai itin pasitarnaus ligų diagnostikai. Užsienio mokslininkai sukūrė aparatą prototipą, kuris iškvepiamame ore nustato lakias dujines medžiagas. Taip visai neinvaziniu būdu galima diagnozuoti ankstyvos stadijos skrandžio ir žarnyno vėžį", – projekto tikslus paaiškino profesorius L.Kupčinskas ir pridūrė, kad neatsitiktinai šunys užuodžia sergantį vėžiu ligonį.

Atradimams įdiegti į klinikinę praktiką reikia ir laiko, ir lėšų. Vien naujiems vaistams sukurti reikia nuo 10 iki 15 metų. Profesorius L.Kupčinskas viliasi, kad, pastaruoju metu sparčiai vystantis šiuolaikinėms biotechnologijoms, leidusioms įsigilinti į daugelio ligų gijimo mechanizmus, per penkmetį atsiras naujų vaistų nuo hepatito C. To labai reikia.

"Dabar turime neblogų vaistų, bet kai kuriems ligoniams jie yra efektyvūs tik apie 40 proc. Naujųjų vaistų klinikinių bandymų trečios stadijos rezultatai džiugina: šių vaistų efektyvumas siekia iki 95 proc. Taigi, galima tikėtis, kad po penkerių metų hepatitas C, kurį sukelia virusas, o uždegimas pereina į kepenų cirozę ir kepenų vėžį, per penkerius metus bus įveiktas", – optimistinių prognozių nestokoja profesorius L.Kupčinskas.

Vis dėlto jis perspėja, kad kepenų ligų neišvengsime ir sergančiųjų jomis gali netgi padaugėti dėl antsvorio, hipodinamijos, netinkamos mitybos. Dėl šių priežasčių jau dabar vis daugiau vakariečių diagnozuojamas kepenų suriebėjimas, o kartu su juo – metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, polinkis sirgti išemine širdies liga. Neišvengiamai Vakaruose didėja kepenų cirozės grėsmė.

Personalizuoto gydymo sėkmė

"Keičiantis gyvenimo būdui, esant tam tikriems aplinkos rizikos faktoriams, ne visai sveikam gyvenimo būdui gydytojams darbo tikrai užteks, ir nereikia tikėtis, kad mokslininkų atradimai išspręs visas problemas, jei žmogus nesistengs sveikai gyventi", – pastebi profesorius L.Kupčinskas.

Medicina, pabrėžia jis, vis labiau personalizuojama. Tai leidžia daryti žmogaus genomo tyrimai, galimybės nustatyti jo pakitimus, ligos variantą ir individualią reakciją į vaistus. Pavyzdžiui, daugumą sergančiųjų opiniu kolitu, Krono liga sėkmingai veikia vieni iš vaistų, skirti imuninei sistemai subalansuoti.

"Bet maždaug 5 proc. ligonių nuo tų vaistų sumažėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų. Nustačius genotipą galima iš anksto žinoti, kokia bus reakcija, parinkti gydymą be šalutinio poveikio. Manyčiau, kad per 5–10 metų personalizuotos medicinos galimybės labai išsiplės", – nepaliauja tikėti puikiomis medicinos galimybėmis profesorius L.Kupčinskas, raginantis nešvaistyti sveikatos.

Kaip išgydyti ląstelę

"Dešimtmetis nėra ilgas laikotarpis, per kurį būtų radikaliai išsispręsta vėžio problema. Kol kas pasaulyje susirūpinimas onkologinėmis ligomis tik didėja dėl augančio sergančiųjų skaičiaus", – kalbėdama apie vieną pikčiausių žmonijos ligų LSMU Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė susirūpinimo neslepia.

Pasaulio mokslininkai labai daug dirba onkologijos srityje. Svarbiausias tikslas – surasti priemonių sumažinti vėžio išsivystymo galimybę.

"Visiems seniai žinoma, kad didelį poveikį sveikatai daro mus supanti aplinka ir gyvenimo būdas. Propaguojant sveiką gyvenseną, galima bandyti stabilizuoti augantį sergamumą vėžiu. Tačiau mokslininkai vis giliau grimzta į kompleksinę daugelio genų polimorfizmų, aplinkos faktorių ir jų tarpusavio sąveikos analizę. Keičiant aplinką, kurioje vyksta normalios ląstelės transformacija į maligninę, gal būtų įmanoma reversija?" – svarsto habilituota mokslų daktarė E.Juozaitytė.

Tokio pobūdžio eksperimentiniai darbai kelia labai didelį susidomėjimą. Bandoma individualizuoti ir vėžiu sergančiųjų gydymą, pasitelkus molekulinės biologijos atradimus. Dažnai tai, pabrėžia profesorė, suprantama paviršutiniškai. Mokslininkai žvelgia giliau, atrasdami naviko genetinius ypatumus, analizuodami signalo perdavimo ląstelėje mechanizmus, individualiai pagal tam tikrų receptorių raišką kurdami ir įdiegdami į klinikinę praktiką naujos kartos biologinius vaistus. Lygiagrečiai tobulėja lokalaus vėžio gydymo technologijos.

"Kiekvienais metais atsiranda tobulesni spindulinio gydymo metodai, nukreipti į tikslų naviko sunaikinimą ir, atrodo, kad ateinančiais dešimtmečiais, ankstyvėjant vėžio diagnostikai, spindulinės terapijos vaidmuo tik didės", – įsitikinusi profesorė E.Juozaitytė.

Mokslas ir praktika – greta

"Manau, kad ateinantį dešimtmetį visoje medicinoje labai sustiprės trys tendencijos: multidiscplininis-komandinis gydymas, subspecializacija tradicinėse medicinos srityse ir sudėtingų ligonių koncentracija ekspertiniuose multidisciplininiuose centruose", – tokią mediciną ateityje mato LSMU Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.
Ir pateikia pavyzdį: neurochirurgijoje specializuosis neuroonkologija, kraujagyslių neurochirurgija ir panašiai.

Šios tendencijos jau ryškėja ir JAV, ir Vakarų Europos šalyse. Kai kur rengiamos, o kai kur parengtos direktyvos, rekomendacijos, paremtos įrodymais pagrįstais medicininiais tyrimais.
"Sunkiomis ir retomis ligomis sergantys žmonės bus gydomi tik ten, kur specialistai turi didelę konkrečios ligos gydymo patirtį. Todėl mažės mažų specializuotų ligoninių, sudėtingų pacientų gydymas bus koncentruojamas dideliuose multidisciplininiuose centruose, kuriuose bus ir gydoma, ir moksliškai tiriama ligų etiopatogenezė, praktiškai diegiami mokslo pasiekimai. Gydymas taps vis labiau personalizuotas, atsižvelgiant į paciento individualias savybes – genetinius, metabolinius ypatumus ir panašiai", – prognozuoja profesorius A.Tamašauskas.

Jo vadovaujamuose Neuromokslų institute ir Klinikoje, kaip ir geriausiuose neurochirurgijos centruose pasaulyje, jau dabar matomos tendencijos derinti fundamentinį mokslą su neurochirurgijos praktika.

"Fundamentiniai tyrimai neuromokslų srityje yra labai brangūs, todėl įvairiuose šios srities centruose dirbama tik tam tikromis kryptimis. Pas mus tiriami neuroonkologiniai susirgimai ir jų genetiniai pakitimai, biocheminiai pokyčiai sergant degeneraciniais CNS susirgimais, neurofiziologiniai CNS mechanizmai ir pan. Ieškoma dėsningumų ir veiksnių personalizuoti gydymą", – pabrėžė profesorius A.Tamašauskas.

Kiemo interesų žala

"Manau, ateinantį dešimtmetį stiprės mokslo tendencijos ir galbūt jau bus įdiegti pirmieji mokslu pagrįsti metodai gydyti kai kuriuos smegenų audinio pažeidimus ląstelių transplantacijomis", – ypatingą gydymo būdą pristato profesorius A.Tamašauskas.

Jis pridūrė turįs vilties, kad Lietuvoje dabartinei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, kuri remiasi įrodymais ir apibendrintomis išsivysčiusių šalių rekomendacijomis bei prognozuojamomis tendencijomis pasaulio medicinoje, nesutrukdys tęsti reformų įvairių specialistų ambicijos, kiemo interesai ir politikų spaudimas.

"Lietuva per maža, kad galėtų sau leisti išbarstyti tiek žmogiškąjį, tiek technologijų potencialą, ypač aukštai specializuotos medicinos srityse, po miestus ir miestelius. Retos ir sudėtingos patologijos koncentravimas centruose yra neišvengiamas norint suteikti kokybišką pagalbą, tik lieka klausimas, ar mes būsime tarp modernių šalių, ar vėl reformuosime mediciną, nuo pasaulio ir Europos pavėlavę 20 metų", – ne be ironijos kalba profesorius.

Stebuklingų tablečių nebus

Europoje, JAV dėl specializuotos kokybiškos medicinos pagalbos važiuojama tūkstantį kilometrų. Lietuvoje tolimiausi atstumai iki universitetinių ligoninių – 200 km.

"Manau, kad Lietuvos neurochirurgijoje tikrai turės atsirasti modernių technologijų, tokių, kaip gamma peilis, koncentruotais gamma spinduliais gydantis įvairias ligas, hibridinės operacinės, kuriose kartu dirbs ir intervenciniai radiologai, ir bus atliekamos atviros minimaliai invazinės operacijos taikant intraoperacinio magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos kontrolę", – dalijasi mintimis profesorius A.Tamašauskas.

Jo įsitikinimu, bendroje komandoje dirbs neurochirurgai, neurologai, intervenciniai radiologai, neurofiziologai ir kitų specialybių gydytojai.

"Tikrai nemanau, kad po 10 metų žmonės nesirgs ar pasveiks išgėrę stebuklingą tabletę. Manau, jie gaus daug aukštesnio lygio pagalbą su mažesne rizika ir geresniais rezultatais", – sako auksinių rankų neurochirurgas A.Tamašauskas.