PO SAVIŽUDYBIŲ KALBA APIE PERDEGIMĄ: KAIP IŠVENGTI, KO IMTIS PAKLIUVUS Į JO SPĄSTUS?

Tragedijos medikų bendruomenėje nesibaigia. Praėjusią savaitę šalį sudrebino dar viena žinia apie  gydytojo savižudybę. Išaiškėjo, kad neseniai buvo dar viena tokia netektis. Medikų bendruomenė eilinį kartą prabilo apie perdegimą, beprotiškus darbo krūvius. Nuo to kenčia ir kitų profesijų atstovai, pavyzdžiui, pedagogai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių psichoterapijos (kognityvinės ir elgesio terapijos studijų vadovas) dr. Julius Neverauskas portalui kauno.diena.lt sudėliojo pagrindinius akcentus apie perdegimą, pateikė svarbių įžvalgų, norint išvengti tokios būklės, o į ją pakliuvus – atpažinti ir bandyti su ja susidoroti.

– Tiek prirašyta apie perdegimą, bet vis tiek nuo jo kenčia daugybė žmonių…  – pasiteiravome J. Neverausko.

– Profesinis perdegimas tampriai susijęs su psichikos sveikata bendrai ir jo didėja blogėjant psichikos sveikatos situacijai. Tyrimai rodo, kad maždaug 1 iš 7 žmonių patiria psichikos sveikatos iššūkių darbo vietoje. Maždaug 1 iš 5 dirbančių moterų ir 1 iš 9 dirbančių vyrų jaučia turintys psichikos sveikatos problemų. Maždaug 10-15 proc. nedarbingumo dienų susijusios su psichikos sveikatos simptomais. Todėl, skirtingų tyrimų duomenimis, skirtingose profesinėse aplinkose perdegimo simptomus gali patirti iki kelių procentų visų darbuotojų. 

Freepik.com nuotr.

– Ką svarbiausio reikėtų visiems įsisąmoninti, susijusio su perdegimu, jo prevencija?

– Perdegimas yra emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, atsirandanti dėl užsitęsusio ar lėtinio streso. Tai būklė, kuri gali pasireikšti įvairių profesijų ir visuomenės sluoksnių žmonėms ir ją gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant su darbu susijusį stresą, asmenines problemas ir gyvenimo būdo veiksnius. Dėl perdegimo žmonės gali jaustis išsekę, bejėgiai ir sutrikę, taip pat gali turėti įtakos jų gebėjimui efektyviai veikti kasdieniame gyvenime: sutrinka darbingumas, kenčia santykiai, didėja kitų sutrikimų rizika. Kai kurie įprasti perdegimo simptomai yra cinizmo ir atsiskyrimo jausmas, fizinis ir emocinis išsekimas, motyvacijos stoka ir sumažėjusio pasiekimo jausmas.

– Ar išsiskiria profesijos, sritys, kurioms ši problema yra aktualiausia?

– Profesinis perdegimas dažniausiai išsivysto arba profesionalams, patiriantiems didelius krūvius nepalankiose sąlygose (pvz., sportininkai, kariai, kiti dirbantys jėgos struktūrose asmenys) arba dirbantys su kitais žmonėmis ir jų problemomis profesionalai (slaugytojai, gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, vadovai, teisininkai, mokytojai, dėstytojai, treneriai). Simptomus, būdingus profesiniam perdegimui dažnai patiria ir mažus vaikus auginantys tėvai.

– Ar teisinga sakyti, kad tik vadovai/aplinkiniai kalti, kad žmogus pervargęs, kad ant išsekimo ribos? Į ką turėtų atkreipti dėmesį vadovai, kad išvengtų perdegimo atvejų darbe?

– Profesinis perdegimas vystosi kai vienas kitą stiprina du veiksniai: asmeninis psichologinis pažeidžiamumas ir psichologiškai nepalanki organizacinė kultūra ir atmosfera darbo vietoje. Vadovai gali daug padaryti, kad užtikrintų perdegimo prevenciją darbo vietoje.

– Kuo naudinga darbdaviui, kad darbuotojai būtų pailsėję, o gal net per daug turėtų laisvo laiko sau?

– Organizacijose, kurios geriau rūpinasi psichologine ir fizine darbuotojų sveikata bei perdegimo prevenciją darbuotojai yra produktyvesni, vyksta mažiau konfliktų ir mažiau incidentų, susijusių su klaidomis, o pelningumas yra didesnis.

J. Neverausko manymu, rimtai sunerimti reikėtų, jeigu darbuotojai patiria žemiau išvardintų būsenų ar simptomų:

    • Suvokiami per dideli reikalavimai darbe/gyvenime

    • Didėjantis nerimas dėl per didelio krūvio

    • Išliekantis nuovargis net po poilsio

    • Psichosomatiniai simptomai

    • Mažesnis pasitenkinimas darbu ir gyvenimu

    • Darbas (blogiau, jeigu gyvenimas) atrodo beprasmis

    • Empatijos stoka, sarkazmas, pyktis, pasyvi ir aktyvi agresija

    • Bandymai išvengti įsipareigojimų

    • Atsiribojimas nuo veiklos/gyvenimo/žmonių

Yra žinoma, kad kai kurie ypatumai žmones daro pažeidžiamesniais ir daugiau linkusiais į profesinį perdegimą. Tai:

    • Didelės profesinės ir asmeninės ambicijos bei lūkesčiai

    • Perfekcionizmas

    • Išreikšta empatija

    • Mažesnis emocinis stabilumas

    • Noras prisiimti perdėtą atsakomybę

  • Tokie asmenybiniai bruožai kaip narcisizmas (pranašumo siekimas) ar obsesyvumas (perdėtas taisyklių laikymasis)

    • Didelis savikritiškumas ir jautrumas kritikai

    • Nesusiformavusi ar pažeista savivertė

Perdegimo riziką didina ir tam tikri darbo aplinkos ypatumai:

   • Aukšti reikalavimai ir per maža savo veiklos kontrolė, per mažas palaikymas ir per maži resursai

    • Didelės pastangos ir per mažas apdovanojimas

    • Specifinių kompetencijų stoka ir neaiškumas bei neapibrėžtumas

  • Pasitikėjimo kolegomis, aplinka ir ateities perspektyvomis, pereinantis į pasitikėjimo savo galiomis ir savivertės stoką

    • Labai didelis spaudimas iš vadovybės, kolegų ar klientų

    • Autonomijos stoka

    • Vertybiniai konfliktai

    • Nepakankamas dalyvavimas sprendimų priėmimuose

    • Specifinių mokymų stoka

    • Teisingumo ir lygiateisiškumo trūkumas

Taip pat yra asmenybinių ypatumų, kurie pasireiškia atitinkamu elgesiu bei mąstymu, didinančių žmogaus atsparumą perdegimo vystymuisi. Tai:

    • Žmogaus, tame tarpe savo, supratimas

    • Mokėjimas ir pastangos pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata

    • Gebėjimas sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti

    • Gebėjimas spręsti problemas ir tvarkytis su iššūkiais

    • Gebėjimas motyvuoti save ir kitus

    • Kritinis mąstymas

    • Psichologinis lankstumas ir atsparumas 

    • Gebėjimas dirbti esant spaudimui ir  laiko valdymas

    • Balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo laikymasis

    • Efektyvus laisvalaikio leidimas

    • Stiprūs santykiai šeimoje

    • Lyderystė 

Priemonės, kurių galima imtis organizaciniame lygyje dėl perdegimo prevencijos:

   • Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas: darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas siūlant lanksčią darbo tvarką, pvz., nuotolinį darbą ar lankstų darbo grafiką, ir skatinant darbuotojus daryti pertraukas ir atostogas.

  • Streso valdymo išteklių teikimas: darbdaviai gali suteikti išteklių streso valdymui, pvz., prieigą prie psichikos sveikatos paslaugų, pagalbos darbuotojams programų ir streso valdymo mokymų.

   • Profesinio tobulėjimo galimybių siūlymas: pavyzdžiui, mokymo, mentorystės ir karjeros tobulinimo programas, kurios gali padėti darbuotojams jaustis vertinamiems ir įsitraukusiems į savo darbą.

   • Sąžiningas apmokėjimas už darbą. 

 • Darbuotojų autonomijos skatinimas: Darbuotojai gali būti skatinami kontroliuoti savo darbą ir priimti sprendimus už save savo pareigybių ribose.

  • Darbo išteklių užtikrinimas: išteklių, reikalingų efektyviai atlikti savo darbą užtikrinimas, pavyzdžiui, prieigos prie technologijų, įrangos ir pagalbinio personalo.

  • Teigiamos darbo kultūros propagavimas: teigiamos darbo kultūros skatinimas, pripažįstant ir apdovanojant darbuotojus už jų indėlį, skatinant komandinį darbą ir bendradarbiavimą bei suteikiant socialinio bendravimo ir komandinio veikimo formavimo galimybes.

  • Darbo krūvio ir darbo poreikių mažinimas: darbo krūvių ar grafikų koregavimas, tolygiau paskirstydami darbus tarp darbuotojų arba prireikus suteikdami papildomų darbuotojų ar išteklių.

   • Bendravimo ir grįžtamojo ryšio skatinimas: atviras vadovų ir darbuotojų bendravimas ir grįžtamasis ryšys, padedantys nustatyti galimus streso ir perdegimo šaltinius ir aktyviai tai spręsti.

J. Neverauskas papildomai pateikia dešimt asmeninių perdegimo prevencinių priemonių:

    • Nustatykime ribas: nustatykime aiškias darbo ir asmeninio gyvenimo ribas ir venkime nereikalingo distreso bei darbo ne darbo valandomis.

  • Praktikuokime stresą mažinančią veiklą: užsiimkime stresą mažinančia veikla, pavyzdžiui, joga, meditacija, mankšta, būkime gamtoje, kad padėtumėte valdyti streso lygį.

  • Miegokime pakankamai: miegas svarbus optimalios fizinės ir psichinės sveikatos užsitikrinimui.

   • Darykime pertraukas ir atostogas: darykime reguliarias pertraukas visą darbo dieną ir naudokite atostogų laiką, kad pasikrautumėme ir atgautume jėgas.

   • Rūpinkimės savimi: pasirūpinkite savimi fiziškai, emociškai ir protiškai darydami kas didina malonumą, jėgų atgavimą bei meistriškumą ar leisdami laiką su artimaisiais.

    • Ieškokime paramos: bendraukime su draugais, šeima ar paramos grupėmis gaunant pagalbą.

    • Valdykime darbo krūvį: valdykime darbo krūvį laike ir nustatykime užduočių prioritetus, kad išvengtumėte pervargimo.

    • Išsikelkime realius tikslus: nesiimkime daugiau, nei galime.

    • Praktikuokime laiko valdymą.

    • Anksti kreipkimės pagalbos.