KODĖL, KAI VAIKUI SKAUDA GERKLĘ, BŪTINA IŠLIKTI BUDRIEMS

Gerklės skausmas – dažnas vaikų ligų simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes kartais, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.

Kaskart peršalus

Šaltuoju sezonu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Gydytoja sako, normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. „Taip yra todėl, kad vaikų iki penkerių metų imuninė sistema dar nevisavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai – normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, – tvirtina I. Tamošaitienė.

Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai netikslu. Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas – ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra – paprastai iki 37,5 °C. Angina – tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai karščiuojama (38 °C), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingos paraudusios ir paburkusios tonzilės, neretai ant jų stebimos pūlingos (geltonos arba baltos) apnašos.

Inga Tamošaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Virusinė ir bakterinė

Vienas iš tėvų siaubų – pūlinga angina. Tai gali būti ir atskira liga arba bet kokios virusinės ligos komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.

„Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginai (tonzilitui) gydyti ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, jis gali karščiuoti, gali padidėti kaklo limfmazgiai, – simptomus vardija LOR gydytoja. – Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka.“

Sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, todėl gydymo metu būtina užtikrinti, kad suvartojamas skysčių kiekis būtų gana gausiai atkurtas.

„Dehidratacija – kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, – įspėja I. Tamošaitienė.

Ar šalinti tonziles?

Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas dy mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikų, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju.

Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti. Galbūt tonzilių šalinimo operacija galėtų būti išeitis?

Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu.

„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, nebėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, – pabrėžia gydytoja. – Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.“

Ko griebtis?

Peršalimo ligų ir gerklės skausmo viena iš profilaktinių priemonių yra dažnas patalpų vėdinimas, oro drėkinimas. „Vaikas neturėtų pervargti, kaip ir suaugusiesiems, siekiant išlaikyti tvirtą sveikatą, reikia laikytis taisyklingo darbo (vaikui darbas – darželis ar mokykla) ir poilsio režimo, mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių – vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore“, – pataria I. Tamošaitienė.

Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams rekomenduojama vaikui duoti gerti daugiau skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų); drėkinti gleivinę purškalais, skirtais vaikams nuo 5–6 metų ir / arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams – gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką; vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.

„Dėl medicinos priemonių vartojimo dažnumo ir preparato tinkamumo vaikams pagal amžių reikia laikytis griežtų rekomendacijų, kitaip gali pablogėti sveikata“, – akcentuoja LOR gydytoja.

Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5–7 dienas, būklė, taikant simptominį gydymą, negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją.

Dažnai kartojantis gerklės skausmui neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį.

„Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos iš šių simptomų, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, – pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.