Persirgę COVID-19, žmonės neretai ilgai neatsigauna, jie vardija prastos savijautos simptomus – nuovargį ir jėgų nebuvimą, suprastėjusį miegą, kartais ir užsitęsusį kosulį ar dusulį, kitus simptomus. Kada jaučiant panašius simptomus priklauso medicininė reabilitacija?

Būdinga dešimtadaliui

Santaros klinikų specialistai pataria, kad jaučiantieji liekamuosius COVID-19 ligos reiškinius turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, patars, kas padėtų greičiau sustiprėti.

„Pokovidinis sindromas – tai liekamųjų reiškinių visuma persirgus COVID-19 liga. Simptomai būdingi maždaug 10 proc. visų persirgusių pacientų. Dažniausiai skundžiamasi užsitęsusiu nuovargiu, dusuliu, kosuliu, raumenų silpnumu, pacientai skundžiasi ir miego kokybės suprastėjimu, galvos skausmu, nuotaikos svyravimais. Dažniausiai šie simptomai per 4–12 savaičių praeina. Tačiau būna atvejų, kai jie užsitęsia mėnesiais“, – pasakojo Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja Jonė Stanislovaitytė.

Pasak jos, jei simptomai vargina, tęsiasi ilgą laiką, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris galėtų pritaikyti gydymą ar paskirti gydytojo specialisto konsultaciją.

Siunčia šeimos gydytojas

Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė Svetlana Lenickienė teigė, kad šeimos gydytojas, įvertinęs pokovidinį sindromą patiriančio paciento situaciją, skundus, somatinę (fizinę kūno) būklę ir nustatęs, kad pacientui reikės medicininės reabilitacijos paslaugų, turi siųsti jį į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją.

„Teisės aktai reglamentuoja, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos COVID-19 liga persirgusiems pacientams gali būti skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėn.po ligos, kai kuriais atvejais – praėjus ir 6 mėn. po ligos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento somatinę būklę, kaip liekamieji reiškiniai trikdo paciento kasdienę veiklą ir socialinę adaptaciją, – teigė Santaros klinikų atstovė. – Tais atvejais, kai pacientas dėl sunkios COVID-19 ligos eigos buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, išleistą iš ligoninės pacientą vargina dusulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, nepraėjus 3 mėn. po stacionaro jam gali būti išduodamas siuntimas į stacionarinę arba ambulatorinę medicininę reabilitaciją. Jei pacientas siunčiamas į stacionarinę medicininę reabilitaciją, ji trunka 20 kalendorinių dienų, jei į ambulatorinę – ji trunka 14 darbo dienų.“

Pasak S.Leniskienės, jei pacientui po persirgtos COVID-19 ligos išryškėja naujų neuropsichiatrinių simptomų (dėmesio koncentracijos stoka, labai greitas nuovargis, fizinis išsekimas, atminties sutrikimas, pažintinių funkcijų sutrikimai, netinkama socialinė adaptacija po ligos), tokiais atvejais pacientai gali būti siunčiami į stacionarinę arba ambulatorinę reabilitaciją praėjus ir 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje.

Jei pacientai sirgo COVID-19 liga, tačiau nebuvo gydyti stacionare, bet jaučia nepageidaujamus COVID-19 ligos reiškinius (išliekantis dusulys ar kosulys, greitesnis nuovargis, fizinių jėgų nebuvimas), jiems taip pat gali būti suteikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos: šeimos gydytojas gali siųsti konsultuotis su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, kuris, įvertinęs būklės sunkumą, gali paskirti 20–25 įvairias medicininės reabilitacijos procedūras, teikiamas ambulatorinėmis sąlygomis: aktyvinamąją kineziterapiją, ergoterapiją, fizinių veiksnių procedūrų, masažą.

Patenka sunkūs ligoniai

Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Gogienė pasakojo, kad į šį skyrių patenka pacientai, persirgę sunkiausios formos COVID-19 liga, sirgę ilgai – 2–3 mėnesius, daug laiko praleidę reanimacijos, intensyviosios terapijos ir kituose skyriuose. Šiems pacientams dažniausiai paskiriamos dviejų profilių – neurologinių ir kvėpavimo sistemos ligų profilių – reabilitacijos paslaugos.

Pacientai, turintys neurologinio profilio pažeidimų, yra sunkios būklės – jiems sutrikusios biosocialinės funkcijos (negali patys pasiversti lovoje, atsisėsti, patys pavalgyti), jie turi gilių pragulų, kurias stengiamasi pagydyti, dažnai gydymą reikia tęsti ir vėliau.

Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų– klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija.

„Pagal kvėpavimo sistemos ligų profilį atvykstantiems pacientams dažnai dar reikia papildomo deguonies, jų pažeista kardiovaskulinė sistema, juos vargina dažnas širdies pulsas, jį reikia sureguliuoti, kad būtų galima skirti procedūrų. Abiejų profilių pacientai skundžiasi nemiga, nustatoma encefalopatija (galvos smegenų funkcijos sutrikimas), kiti sutrikimai. Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų – klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija, – pasakojo J.Gogienė. – Kad reabilitacija būtų sklandi ir kokybiška, taikome individualią reabilitacijos programą. Turime reabilitacijos specialistų komandą, kurią sudaro kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, svarbų vaidmenį atlieka psichologas, jei nėra kontraindikacijų, taikome fizikinius gydymo metodus. Turime gydytoją pulmonologę, didelį būrį reabilitologų, kurie vadovauja reabilitacijos komandai. Stengiamės paciento sveikatos būklę atkurti kuo greičiau ir efektyviau.“

Jei nespėja atsistatyti

Gydytojų teigimu, pasitaiko atvejų, kai per reabilitacijai skirtą laiką – 20 dienų – nespėjama pasiekti numatytų tikslų. Tada gydymo įstaiga kreipiasi į Teritorinę ligonių kasą dėl papildomų paslaugų suteikimo. Pasak J.Gogienės, papildomos paslaugos lemia, kad jas suteikus paciento sveikatos būklė tampa kokybiškesnė, grąžinamos biosocialinės funkcijos. Ne kiekvienas pacientas iš karto po reabilitacijos geba grįžti į darbą.

Pasak medikų, pacientams, turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų, labai pasiteisina kineziterapinė plautinės hipertenzijos programa. „Ji labai pasiteisino ir pokovidinei pacientų reabilitacijai, po persirgtos sunkios pneumonijos, esant ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Neurologinei reabilitacijai taikome fizikinius metodus – raumenų elektrostimuliaciją, limfodrenažinį masažą, kitas procedūras. Visiems pacientams skiriamas masažas, jei jis nėra kontraindikacija“, – teigė J.Gogienė.

Santaros klinikų atstovų teigimu, kai baigiasi reabilitacijai skirtas laikas, pacientai jau būna išmokyti individualios kineziterapijos ir psichologinės savireguliacijos pratimų, ergoterapijos ir visa tai gali tęsti namuose.