NEKALTAS APGAMĖLIS GYVYBĘ GALI PASIGLEMŽTI VOS PER KELIS MĖNESIUS
Iš pažiūros nekaltas apgamėlis, truputį pakraujuojanti žaizdelė gali būti sukrečiančios diagnozės – melanomos – pranašas. Vis dėlto mokslininkų, medikų pastangomis įgyjama vis daugiau efektyvių ginklų kovoti su šia grėsminga liga.
Iš pažiūros nekaltas apgamėlis, truputį pakraujuojanti žaizdelė gali būti sukrečiančios diagnozės – melanomos – pranašas. Vis dėlto mokslininkų, medikų pastangomis įgyjama vis daugiau efektyvių ginklų kovoti su šia grėsminga liga.
Nusitaikė ir į jaunus žmones
Onkologai, dermatovenerologai yra tie gydytojai, kurie iš pažiūros sveikiems savo pacientams neretai turi pranešti apie jų gyvenimus akimirksniu aukštyn kojomis apverčiančias žinias. Medikams ilgam laikui įstringa priblokštų žmonių veidai, kai šie sužino, kad teks rengtis mūšiui su mirtį sėjančiomis ligomis. Dar sunkiau stebėti, kai gydomas pacientas nyksta tiesiog akyse, kai visos pastangos jam padėti yra bevaisės, kai ligos gniaužtai būna stipresni.
Pati negailestingiausia odos liga yra melanoma – ji sukelia net 90 proc. visų pacientų, sergančių odos vėžiu, mirčių. Neretais atvejais ji ne tik žaibiškai progresuoja, bet ir, skirtingai nuo kitų onkologinių susirgimų, vis dažniau kėsinasi ir į jaunus žmones.
Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė apgailestavo, kad Lietuvoje per paskutinį dvidešimtmetį melanomos atvejų padaugėjo trigubai.
2011 m. diagnozuotas 351 naujas odos melanomos atvejis. Didelis ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas. Dalis kaltės verčiama ne tik genetikai, neatsakingam elgesiui saulėje, bet ir patiriamam stresui.
M.Bylaitė-Bučinskienė pabrėžė, kad daugėja ir labai anksti, ir per vėlai pastebėtų melanomos formų. Ji pasidžiaugė, kad diagnozavus ligą laiku net iki 97 proc. pacientų išgydomi. Deja, pastebėti melanomą neretai tampa nelengva užduotimi net ir medikams, ką jau kalbėti apie pačius pacientus.
Atakuoja tik pakitusias ląsteles
Net ir Vokietijoje, kur onkologinių ligų profilaktikos sistema ir gydymas yra toli pažengęs, diagnozuojamas tik kas antras ankstyvos stadijos melanomos atvejis. Kitais atvejais pacientas tiesiog nuraminamas, kad viskas gerai, o liga netrukdoma kerojasi.
"Piktybinių odos navikų, melanomos ir kitų odos susirgimų Lietuvoje ir pasaulyje daugėja, tad kongresai, kuriuose pasaulinio lygio specialistai dalijasi savo patirtimi, pristato naujausius gydymo metodus, yra itin aktualūs", – kalbėjo Kaune pirmą kartą surengto Baltijos šalių dermatovenerologų asociacijos kongreso prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.
Europos dermatoonkologijos draugijos viceprezidentas profesorius Clausas Garbe, turintis 30 metų darbo patirtį, dalijosi patirtimi apie vieną naujausių melanomos gydymo būdų – taikinių terapiją. Jos taikymas Lietuvoje kol kas žengia tik pirmuosius žingsnius, tokie vaistai (pavyzdžiui, vemurafenibas) pas mus dar nėra prieinami pacientams dėl nesamo valstybės finansavimo.
"Su taikinių terapija pradėta nauja gydymo era", – pasakojo iš Vokietijos atvykęs profesorius C.Garbe. Tai vaistai, veikiantys tik genetiškai pakitusias ląsteles. Jie buvo sukurti atradus vėžinių ląstelių genų pakitimus. Be to, taikinių terapija paciento yra lengviau toleruojama nei chemoterapija.
Gydant melanomą taikinių terapija, vaistai veikia tik tas ląsteles, kurios turi pakitusį BRAF geną. Šis pakitęs BRAF genas identifikuojamas 50–68 proc. melanomos atvejų.
Taikinių terapija, anot profesoriaus, taikoma tuomet, kai liga jau yra pažengusi, kai nėra chirurginių galimybių pacientui gydyti. Tad šis būdas suteikia naujų gydymo galimybių atskirai nuo įprastinės chemoterapijos", – kalbėjo profesorius C.Garbe.
Jis pabrėžė, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai gydymo sprendimai visų pirma priimami tarpdisciplininės onkologų komandos. Vokietijoje melanoma gydoma akredituotuose onkodermatologijos centruose.
Lietuvoje serga mažiau
Paklaustas, kaip vertina išplitusio odos vėžio gydymo galimybes Lietuvoje, profesorius C.Garbe sakė esąs tikras, kad medikai daro viską, kas jų galioje, gyrė jų atsidavimą, inovacijų siekimą. Tačiau medicinos pažanga labai daug priklauso nuo ligai gydyti skiriamų finansinių išteklių, modernių vaistų prieinamumo.
Profesorius pasidžiaugė, kad Lietuvoje odos vėžiu suserga mažiau žmonių nei Vokietijoje, nors čia veikia pažangesnė diagnostikos ir gydymo sistema. Kodėl vokiečiai labiau nei lietuviai kenčia nuo melanomos? Kas tai lemia? "Vokiečiai daugiau nei lietuviai keliauja, atostogauja šiltuosiuose kraštuose, kur saulė itin intensyvi", – kalbėjo profesorius C.Garbe.
Profesorius akcentavo, kad didelis dėmesys Vokietijoje melanomos diagnostikai ir gydymui skiriamas ne tik dėl šios ligos piktybiškumo, bet ir dėl to, jog melanoma, kaip nė vienas kitas odos onkologinis susirgimas, paveikia daug jaunų žmonių (20–30 metų). Pavyzdžiui, šio amžiaus moterys Vokietijoje melanoma serga dažniau nei krūties vėžiu.
Auga ramiai ir tyliai
Specialistai įspėja, kad melanoma gali atsirasti visiškai sveikoje odoje kaip vos įžiūrimas darinys, net ir liga per mažiau nei pusmetį baigtis mirtimi. Melanoma auga tyliai, ramiai. Jai atrodant kaip mažyčiam juodam taškeliui, jau gali būti metastazių.
Būtent todėl medikai pataria savo kūną apžiūrėti ne rečiau kaip kas mėnesį. Būtina apžiūrėti ir nugarą, ir galvos odą po plaukais, netgi tarpupirščius ir padus.
Pastebėjus naujų pigmentinių dėmių, apgamų, darinių, kurie neišnyksta, negyja 1–2 mėnesius, arba pamačius, kad pakito jų spalva, forma, dydis, būtina kreiptis į dermatologus.
Lietuvoje melanomai gydyti, priklausomai nuo ligos pobūdžio, kitų individualių dalykų, naudojama chirurgija, chemoterapija, imunoterapija ir spindulinė terapija. Deja, šiuolaikinė taikinių terapija vis dar neprieinama.
Prakalbus apie prevenciją, profesorius C.Garbe pabrėžė, kad vien kremo nuo saulės negana. Nuo pražūtingų ultravioletinių spindulių daug geriau apsaugo drabužiai, o šiltuoju metų laiku tarp 10 ir 15 val. apskritai geriausia vengti saulės, nes tuomet ji būna pati intensyviausia.
Melanomos – ir akyse
Melanoma yra iš odos ląstelių melanocitų kilęs vėžys. Melanomų gali atsirasti bet kurioje odos vietoje, tačiau dažniausiai turi mėgstamas lokalizacijos vietas. Vyrams melanomos dažniausiai atsiranda krūtinės ląstoje arba nugaroje. Moterims dažniausiai pažeidžiamos kojos. Kitos "mėgstamiausios" melanomų vietos yra kaklas ir veidas.
Tamsi oda sumažina melanomos atsiradimo dažniausiose lokalizacijos vietose riziką, tačiau nuo melanomos atsiradimo delnuose, paduose arba po nagu nėra apsaugotas nė vienas žmogus. Šių neįprastų lokalizacijų melanomos yra diagnozuojamos beveik pusei melanoma susirgusių Amerikos juodaodžių, o baltiesiems jos randamos tik mažiau negu 10 proc. visų melanomos atvejų. Melanomų gali atsirasti ir kitose kūno vietose – akyse, burnoje, makštyje.
Galimi melanomos požymiai ir simptomai
ABCD taisyklė:
• A – asimetrija. Dalis apgamo arba įgimto odos darinio skiriasi nuo likusios dalies.
• B – kraštas (angl. k. – border). Kraštai yra nevienodi, dantyti, rantyti arba neaiškūs.
• C – spalva (angl. k. – color). Skiriasi darinio spalva – rudos arba juodos, o kartais rausvos, raudonos, baltos arba mėlynos spalvos intarpai.
• D – diametras. Dėmės skersmuo yra didesnis negu 6 milimetrai (pieštuko gale esančio trintuko dydžio), nors kartais melanomos gali būti ir mažesnės.
Kiti įspėjamieji požymiai
• Negyjanti žaizdelė.
• Pigmento plitimas į aplinkinę odą už darinio ribų.
• Paraudimas arba naujai atsiradęs patinimas už darinio kraštų.
• Nauji jutimai – niežulys, jautrumas arba skausmas.
• Apgamo paviršiaus pakitimai – šerpetojimas, šlapiavimas, kraujavimas, atsiradęs išsikišimas ar mazgelis.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
DMN inf.0 komentarai -
4 komentarai
tai jo