PAGALBINIS APVAISINIMAS: BE TEISĖS Į ŠIUOLAIKINĮ GYDYMĄ

Lietuvoje su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta pora. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, bet, medikų teigimu, jis apriboja mokslo įrodytos medicinos efektyviausią būdą susilaukti vaikų.

Įstatymas nebus veiksmingas

Medikai teigia, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nebus veiksmingas. Jis priimtas neatsižvelgiant į profesionalų, dirbančių pagalbinio apvaisinimo srityje, nuomonę. Nevaisingumas išliks toks pat aukštas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės profesorės Rūtos Nadišauskienės nuomonė yra vienareikšmiška: šis įstatymas neišspręs nevaisingumo problemos, nepaliks šeimoms jokio kito pasirinkimo, kaip tik užsienio šalyse taikomą šiuolaikišką gydymą.

Dar 2002 m. Sveikatos apsaugos ministerija sudarė darbo grupę, kuri, vadovaudamasi geros medicinos praktikos principais ir Europos šalių patirtimi, rengė pirmąjį pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas buvo teikiamas svarstyti 2004 m. pabaigoje, tačiau tada tuomečiai Seimo nariai Algis Kašėta ir Juozas Matulevičius pateikė kitą, alternatyvųjį projektą, kurio nuostatos skyrėsi iš esmės. Šio projekto pagrindinės nuostatos sutapo su pagalbinio apvaisinimo įstatymo, priimto 2004 m. Italijoje, nuostatomis.

Kitų šalių patirtis

Taigi, atmestas liberalusis įstatymo projekto variantas remiasi geros medicinos praktikos principais ir įrodymais grįstos medicinos nuostatomis, o konservatyvusis – ideologinėmis nuostatomis ir neprofesionalų nuomone.

2009 m. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas bei tolesnio saugojimo draudimas pažeidžia žmogaus teises į gerą medicinos praktiką ir įrodymais grįstos medicinos gydymą, ir šį ribojimą panaikino.

2014 m. pavasarį Italijos Konstitucinis Teismas panaikino ir lytinių ląstelių donorystės draudimą.

Remiantis Italijos patirtimi, akivaizdu, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nevaisingoms šeimoms nesuteiks geriausio esamo gydymo. Lietuva atsiliks nuo daugelio krikščioniškų šalių, kur yra taikomas liberalus, šiuolaikiškas dirbtinio apvaisinimo metodas.

Sėkmė ir rizika

– Kaip vertinate naują technologiją – kiaušialąsčių šaldymą? – paklausėme profesorės, pasaulyje žinomos gydytojos akušerės-ginekologės R.Nadišauskienės.

– Be abejonės, tai modernus metodas, žadantis sukurti tiek embrionų, kiek bus galima perkelti į moters gimdą. Deja, šis naujas metodas dar nepakankamai įvaldytas ir taikomas nebent kartu su embrionų perkėlimu į gimdą.

– Priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neleis taikyti preimplantacinės diagnostikos. Kokią tai turės reikšmę?

– Preimplantacinės genetinės diagnostikos draudimas užkirs kelią poroms, kur vienas iš tėvų yra pakitusio geno nešiotojas, susilaukti sveiko vaiko. Genetinė diagnostika leidžia pasirinkti gyvybingiausią embrioną, o tai didina sėkmingo nėštumo tikimybę, dėl ko nebereikės pakartotinio dirbtinio apvaisinimo. Taip pat noriu pabrėžti, kad lytinėse ląstelėse jau yra nulemta genetinė informacija, todėl medikai Dievo vaidmeniu neužsiima – tiesiog atrenka sveikiausią ir stipriausią embrioną, kuris turi didžiausią galimybę sėkmingai vystytis toliau.

– Nuspręsta, kad embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Šis skaičius negalės viršyti trijų. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Leidimas sukurti tik tris embrionus ir reikalavimas perkelti visus juos į gimdą užkerta kelią embrionų atrankai, kelia daugiavaisio nėštumo grėsmę bei blogina gydymo ciklo rezultatą. Kita vertus, vaisinant tik tris kiaušialąstes, dėl neefektyvaus apvaisinimo galima nesukurti nė vieno embriono.

Taigi, bus prarastas brangus laikas. Moteris prieš dirbtinį apvaisinimą gauna stiprių hormoninių preparatų, kurie veikia jos sveikatą, yra brangūs. Ką reikės pasakyti šeimai, jei neįvyks apvaisinimas ar esant daugiavaisiam nėštumui išsivystys grėsmingos komplikacijos ar įvyks persileidimas?

– Būtent liberalusis įstatymas, deja, atmestas, turėjo suteikti šeimoms didžiausią tikimybę sėkmingai susilaukti sveiko vaikučio.

Geros praktikos Skandinavijos šalyse vieno embriono perkėlimas naudojamas 70–80 proc. atvejų. Tai drastiškai sumažino daugiavaisių nėštumų ir su neišnešiojimu susijusių komplikacijų dažnį. Mažinant perkeliamų į gimdą embrionų skaičių, būtina atrinkti geros kokybės embrionus, kurie potencialiai gali toliau vystytis. Tam reikia turėti daugiau sukurtų embrionų, nes iki penkių dienų jų išgyvena tik 30–40 proc. Kiti dėl genetinių anomalijų patys nustoja vystytis. Perkeliamų į gimdą embrionų skaičiaus mažinimas siejamas su tolesne kokybiškų embrionų saugojimo galimybe – embrionai panaudojami poros vaisingumui ateityje. Embrionų šaldymas ir tolesnis saugojimas leidžiamas visose Europos šalyse.

– Pagalbinis apvaisinimas galės būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kokia problema slypi šioje nuostatoje?

– Lytinių ląstelių donorystės draudimas pažeistų tam tikrų porų, kai vienas iš partnerių nevaisingas, pavyzdžiui, dėl agresyvaus gydymo nuo vėžio, teisę į kvalifikuotą medicinos pagalbą.

Keli faktai

Louise Brown yra pirmasis kūdikis pasaulyje, gimęs taikant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje. Ši moteris natūraliai pastojo ir su vyru augina du vaikus. Jos sesuo Natalie, taip pat gimusi pasitelkus dirbtinį apvaisinimą, yra natūraliai sulaukto sūnaus mama.

Dirbtinio apvaisinimo gydymo metodą išradęs fiziologas Robertas G.Edwardsas 2010 m. už tai gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.