REFORMA KITAIP: SLAUGYTOJAMS PAREIGŲ DAUGIAU, BET PINIGŲ NĖRA

Seimas nutarė, kad mažinant šeimos gydytojų naštą, daugiau darbų bus permesta ant slaugytojų ir akušerių pečių. Nuo šiol pratęsti receptus, skirti tam tikrus tyrimus ar siųsti konsultacijų pas kitus gydytojus galės ir slaugytojai. Bet ar siekiant mažinti šeimos gydytojų krūvį, naujiems darbams laiko užteks patiems slaugytojams? Ir ar už papildomą darbą bus atitinkamai primokama? Apie naujoves šiam medicinos personalui LNK žurnalistas kalbėjosi su Slaugos specialistų organizacijos prezidente Aušra Volodkaite.

– Tai slaugytojams perduodama daugiau funkcijų, jas nuimant nuo šeimos gydytojų. Ar jūs tam pasiruošę ir kaip sutinkate naujieną?

– Naujieną sutinkame dvejopai, nes, iš tikrųjų, vyksta labai daug diskusijų pačioje slaugytojų bendruomenėje. Iš vienos pusės, teisės aktuose deklaruojama, kad slaugytojas yra savarankiškas specialistas ir to savarankiškumo didinimas yra tam tikras teigiamas dalykas. Iš kitos pusės – tenka atsakyti į labai daug klausimų, kaip bus organizuojamas darbas, ar dirbdami savarankiškai slaugytojai turės savo kabinetą, kur gali konsultuoti pacientus, ar iš tikrųjų bus peržiūrėti slaugytojų darbo krūviai ir numatytas konsultacijų skaičius ir ar jiems bus atitinkamai apmokama už suteiktas konsultacijas.

– Aš teisingai suprantu, kad šie klausimai kol kas yra palikti kažkur ore?

– Tai tie klausimai yra tokiame diskusijų epizode, kai mes juos keliame. Bet objektyviai, kaip bus įgyvendinamas ši kompetencijų plėtra ir organizuojamas slaugytojų darbas, labai daug priklauso nuo pačių įstaigų – kaip jos pasiruošia priimti tokius sprendimus ir suteikti slaugytojams to savarankiškumo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs užsiminėte ir apie atlygį. Jums daugėja darbo, natūralu, kad turi kilti ir darbo užmokestis. Ar šiame projekte yra tam numatyta eilutė?

– Tikrai norėtųsi tikėtis, kad slaugytojų darbo užmokestis bus įvertinamas, atsižvelgiant į tai, kad jie atlieka daugiau darbo. Šiuo metu yra kalbama apie finansavimą šeimos gydytojo komandai, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas ar keli slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti specialistai. Tačiau neišskiriama, kad atlyginimas bus skiriamas konkrečiai slaugytojui už slaugos paslaugas. Ir tai yra tie klausimai, kuriuos slaugytojų bendruomenė kelia jau kurį laiką, kad slaugos paslaugose yra labai mažai įkainotų paslaugų. Ir šioje šeimos gydytojo komandoje nėra numatyta vien tik slaugytojo paslaugų įvertinimas. Yra bendras komandos finansavimo nustatymas.

– Tad jei finansavimas – bendras, tada gydytojams, jeigu sumažėja darbo krūvis, turėtų mažėti ir atlyginimas?

– Turbūt gydytojams atlyginimas mažėti neturėtų, nes visi turbūt žinome, kad eilės pas šeimos gydytoją, pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus yra tikrai nemažos. Ir turbūt jeigu dalį paslaugų teiks slaugytojas, tai gydytojas tikrai neliks be darbo, jis tikrai priims pacientus, kuriems reikia tų paslaugų. Sakyčiau, galbūt to darbo užmokesčio paskirstymas, įvertinimas, kiek darbo atlieka slaugytojas, kiek gydytojas, kiek kiti specialistai, apie šitą reikėtų kalbėtis įstaigose. Kad nebūtų taip, jog slaugytojas dirba vieną darbą ir papildomai jam sukraunama dar kitų darbų. Turėtų būti labai įvertinama, koks yra darbo krūvis, kiek darbuotojų yra ir kad tai nebūtų begalinis to krūvio didinimas.

– Mes nuolat girdime apie slaugytojų trūkumą. Kaip ši problema yra sprendžiama ir ar dabar ji neaštrėja dar labiau?

– Slaugytojų trūkumas turbūt yra pastarųjų metų opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei visame pasaulyje. Lietuvoje yra santykinai sudėtinga situacija, kadangi niekas nėra objektyviai paskaičiavęs, kiek slaugytojų trūksta. Yra STRATA duomenys, kur yra prognostiniai numatyti trūkumo skaičiai. Tačiau šiai dienai, koks yra objektyvus trūkumas, ne visos institucijos gali pasakyti – gali būti ir 1000 darbuotojų, ir daugiau. Kalbama ne tik apie laisvas darbo vietas, bet ir apie darbo krūvį. Nes jeigu darbuotojų trūksta, tai pacientui tikrai negali pasakyti, kad šiuo metu jūs palauksite, mes negalime jums padėti. Bet tai yra, kad esantys slaugytojai, kurie dirba įstaigoje, turi suteikti visas tas paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų kokybiškos. Darbo krūvis yra tikrai didelis. Girdime, kaip profesinė organizacija, daug skundų, daug nepasitenkinimų, nes darbuotojai irgi nenori dirbti taip: nesuspėja prieiti prie pacientų, padėti.

– Kalbant apie slaugytojus, Vilniuje, Kaune situacija gal bus ir nebloga. Kaip jūs matote likusios Lietuvos situaciją?

– Vilniuje ir Kaune taip pat yra tie patys sunkumai, slaugytojų trūkumas. Ir tikrai gauname iš didžiųjų įstaigų nusiskundimų. Regionuose, be abejo, situacija yra daug sudėtingesnė, nes regionai neturi pakankamai patrauklių pasiūlymų, kad atvyktų jauni darbuotoji, jauni slaugytojai ir netgi gydytojai. Ir tos problemos aštrėja. Žinome, kad vyksta sveikatos įstaigų reforma, keičiamas tinklas ir darbuotoja dažnai susiduria su stresu, netikrumu, nežinojimu, kokie pokyčiai laukia, kaip bus užtikrinamos jų darbo vietos. Ir tas stresas didina darbuotojų apsisprendimus kartais net atsisveikinti su savo profesija.

– Kalbant apie slaugytojų kompetenciją, ar tikrai jos slaugytojams pakaks ir ar tikrai jie gali skirti vaistus, tam tikrus tyrimus ar siųsti pas antrinio lygio specialistus?

– Tai viskas labai priklausys nuo paciento būklės. Jeigu pacientas yra lėtine liga sergantis žmogus, jo būklė yra kontroliuojama, jis geria vaistus, tarkim, ne vieną mėnesį, ir tas gydymas jam padeda, jeigu nėra pokyčių, išplėstinės praktikos slaugytojas tikrai gali ir pratęsti vaistus, ir pakonsultuoti, jeigu pacientui kyla klausimų dėl vaistų vartojimo. Jeigu paciento būklė yra blogėjanti, gydymas nepadeda, be abejo, pacientas turės galimybę konsultuotis su šeimos gydytoju. Tai yra komandinis darbas ir slaugytojas, dirbdamas savarankiškai, vis tiek galės perduoti informaciją gydytojui.

– Pertvarkos tikslas ir priemonės – geros ar vėlgi tikslas geras, bet įgyvendinimas yra kreivas?

– Tikslas yra geras, įgyvendinimui reikia laiko, susiimti ir spręsti tas problemas – ir darbo krūvio, ir paties darbo organizavimo. Tam labai reikia dialogo, tiek tarp ministerijos, profesinių organizacijų ir pačių darbdavių, kaip viskas bus įgyvendinama įstaigose.