Naktinis šlapimo nelaikymas (enurezė) yra dažna vaikų iki 6 metų amžiaus problema. Ji vargina 15–20 proc. šešiamečių – dažniausiai berniukus. Vis garsiau kalbama, kad šį sutrikimą sukelia psichologinės, o ne fiziologinės priežastys.

Lemia negatyvūs išgyvenimai

Meno terapeutė ir psichologė Jurgita Valiulienė prabrėžė, kad kiekvienas suaugęs žmogus žino, kaip jis jaučiasi, kai dėl ko nors jaudinasi ar bijo. Lygiai tą patį išgyvena ir vaikai.

„Enurezė – tai būdas išmesti susikaupusius negatyvius išgyvenimus. Naktį miego metu vaikas atsipalaiduoja nuo jį slegiančių įtampų: baimės, pykčio, jaudulio. Šios negatyvios emocijos gali kilti dėl įvairių nesmagių patyrimų darželyje ar mokykloje. Pavyzdžiui, įtakos gali turėti grubi pedagogo pastaba, patyčios mokykloje arba namų aplinkoje, įtampa namuose atsiradus jaunesniam šeimos nariui, kuris atima iki tol iš tėvų gautą dėmesį“, – teigė J.Valiulienė.

Anot jos, vaikai dažnai prisiima atsakomybę už dalykus, apie kuriuos suaugusieji net nepagalvoja.

„Mažylis gali jaustis kaltas dėl to, kad išsiskyrė tėvai, susirgo kažkas iš artimųjų, jis neteko augintinio. Vaikas net gali kaltinti save matydamas pasislėpusią verkiančią mamą. Atžalai gali atrodyti, jog jis buvo blogas, todėl mama ir lieja ašaras“, – kalbėjo meno terapeutė.

Sukuria ligą

Kaip teigė pašnekovė, nevalingai tėvai savo vaikams dažai pasako – ko verki kaip mergaitė, juk geri vaikai taip nesielgia. Vieni mažyliai į tokias pastabas nereaguoja, tačiau kiti neretai susikuria savo išvadas ir ima manyti, jog jei nerodys emocijų, mama ar tėtis mylės labiau.

„Kai vaikas ilgai kenčia užgauliojimus, negali pasipriešinti jį įžeidžiančiam ar neteisingai nubaudusiam šeimos nariui, kaupiasi pyktis ir nuoskaudos, o susidariusi agresija išliejama enurezės būdu“, – pabrėžė J.Valiulienė.

Anot jos, dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau. Pavyzdžiui, jei dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, ima rūpintis juo.

Psichosomatiniams susirgimams priskiriama ne tik enurezė, bet ir kai kurios virškinamojo trakto problemos (gastritas, skrandžio opos), alergijos, bronchinė astma, ilgalaikiai kosuliai. Vis dažniau galime išgirsti, kad ir daugelis kitų ligų yra psichologinės kilmės.

Bėdų pradžia – besilaukiant

Psichosomatiniai susirgimai ima formuotis, kai vaikui ilgą laiką kaupiasi negatyvios emocijos. Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad psichosomatiniai susirgimai gali formuotis dar kūdikystėje.

„Paskutiniu metu vis drąsiau teigiama, kad įvairių problemų pradžia gali būti dar nėštumo metu. Ypač jei būsimoji mama jautėsi atstumta, nemylima ar kūdikis buvo nelaukiamas“, – teigė meno terapeutė.

Pašnekovė pasakojo, kad po gimdymo tokia moteris susiduria su jai netikėtais sunkumais, nes vaiko priežiūra reikalauja nemažai fizinių pastangų. Specialistai pastebi, kad daugelis jaunų tėvų teigia nesitikėję, jog kūdikį auginti bus taip sunku – įvairūs mokymai, kursai prieš gimdymą pasirodo nieko verti, kai realybėje su naujagimiu susiduriama akis į akį.

„Jaunai mamai nuolat trūksta miego. Neretai kūdikis pradeda verkti netikėtai, kai mama tikisi bent valandėlę nusnausti, o verksmo priežastį gimdytojai nuspėti yra sudėtinga. Negebanti valdyti emocijų mama patiria stresą, yra nervinga, nesitvardo, neretai ant kūdikio išlieja susikaupusį pyktį ir neviltį. Jai pačiai reikėtų pagalbos, tačiau ji privalo būti visiškai atsakinga už dar bejėgę būtybę. Visos šios patirtys gali tapti vaiko psichosomatinių susirgimų pradžia ir priežastimi“, – kalbėjo J.Valiulienė.

Blogos patirtys nedingsta

Labai svarbu, kad būsima mama nėštumo metu ir po gimdymo jaustų vyro ir artimųjų meilę bei palaikymą. Taip vaikas bus apsaugotas nuo psichologinės kilmės susirgimų, o jauna mama rečiau sirgs pogimdyvine depresija.

„Besikartojančios vaiką traumuojančios situacijos kaupiasi jo organizme. Jokie neigiami patyrimai niekur nedingsta. Anksčiau ar vėliau jie pasireiškia vienokiu ar kitokiu fiziniu susirgimu. Emocinės įtampos transformuojasi į fizinius pojūčius, nes vaikas tarsi išsivaduoja nuo jį slegiančio emocinio diskomforto“, – sakė meno terapeutė.

Pasak jos, kad būtų kuo mažiau susirgimų, turime mokytis girdėti ir jausti save, savo vaiką, artimą žmogų, nebijoti pasakyti, kas skaudina, nereaguoti į tai kaip į puolimą ir nepriimti kaip kritikos.