ANT KORTOS PASTATYTAS LIETUVOS EKONOMINIS AUGIMAS: TAM YRA VIENA RIMTA PRIEŽASTIS

Lietuvai trūksta net dešimčių tūkstančių kvalifikuotų specialistų. O atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio, skaičiuojant, kiek yra dirbančių šiuose sektoriuose, yra dar labiau šokiruojantis. Kodėl Lietuvoje trūksta tų specialistų, kurių algos gali būti solidžios, aiškinosi LNK.

Apie tai plačiau pasakojo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas Vydūnas Trapinskas.

– Ar mes kalbame apie talentus, kurių mums trūksta, ar mes kalbame tiesiog apie specialistus, kurie pagal savo žinias turėtų padaryti tam tikrą darbą?

– Turbūt trečias variantas. Kalbame apie aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Inžinerinė pramonė, gyvybės mokslo sritis yra tie sektoriai, kurie valstybės išsikelti, kaip prioritetiniai sektoriai. Jiems yra skiriamas didžiausias dėmesys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar būtent šiuose sektoriuose ir yra tas trūkumas?

– Taip. Tas trūkumas nulemtas daugelio veiksnių. Vienas iš pagrindinių yra demografinės priežastys. Skaičiuojama, kad 2030 m. darbingo amžiaus žmonių sumažės net 14 proc. Dabartinę darbo rinką sudaro apie 1,4 mln. Dirbančiųjų, tai apie 200 tūkst. žmonių, sumažės vien dėl demografinių priežasčių. Mažėja stojančiųjų skaičius. Žiūrime į darbo rinką iš dviejų perspektyvų. Turim 1,4 mln. dirbančiųjų rinką. Kaip mes galime ją padidinti ir kaip galime esančią darbo rinką restruktūrizuoti ir pakreipti specialistus į prioritetines sritis. Padidinti darbo rinką galime pritraukdami užsienio talentus. Tai yra labai mažai naudojama niša Lietuvoje. 2020 m. per metus į Lietuvą atvyko apie 300 aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai yra lašas jūroje. Svarbu, kad visi sektoriai, visos įmonės, tiek specialistai dirbantys įmonėse suprastų, kad tai yra neišnaudota galimybė

– Kodėl mes nesame tokie patrauklūs tiems užsienio aukštos kvalifikacijos specialistams?

– Paimkime Lietuvą vien iš turistinės pusės – neturime karštos jūros ar palmių. Kiek įmonės yra kultūriškai pasiruošusios priimti užsienio specialistą. Pati Lietuva turi save pozicionuoti kaip atvirą ir gebančią priimti ir integruoti užsienio specialistus. Tai liečia ir viešąsias paslaugas – ar užsienietis, nuėjęs į polikliniką, gautų pagalbą anglų kalba? Ar mokyklos yra pasiruošusios priimti užsieniečių vaikus mokytis?

– Reikėtų įsivertinti ir geopolitinę padėtį, dėl kurios tie užsieniečiai neskuba čia atvykti.

– Geopolitinė padėtis nelemia tiek daug, tai nėra kertinis rodiklis. Labiau lemia tai, kiek pati šalis yra pasiruošusi priimti.

Sustojame ir liekame vidutinių pajamų spąstuose.

– Seniai kalbama, kad reikia auginti tuos specialistus, kurių tikrai reikia, o ne tų, kurių įsivaizduojamai reikės. Kritikos strėlės buvo nukreiptos į švietimo sistemą. Ar ji keičiasi, ar padedama auginti naujų specialistų kartą?

– Švietimo sistema keičiasi. Yra adaptuojamos programos. Aukštajame moksle atsiranda daug programų, kurios yra dedikuojamos prioritetiniams sektoriams. Pokytis yra pozityvus, tik jo rezultatą mes pamatysime po 5-10 m. darbo rinkoje. Laukti tiek mes negalime. Reikia greitesnių priemonių, kurios čia ir dabar galėtų spręsti darbo rinkos trūkumą.

– Jei mums nepavyks pritraukti specialistų iš užsienio, kas tada?

– Lėtėja ekonomikos augimas. Įmonės negali plėstis, nepritraukiama daugiau investicijų. Sustojame ir liekame vidutinių pajamų spąstuose. Statome ant kortos Lietuvos ekonominį augimą.

– Dėl specialistų pritraukimo iš užsienio, jūsų nuomone, stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

– Pusiau pilna.