Nors lietuviai finansiniams sukčiams dažniausiai pasiekiami telefonu, apgaulės sparčiai keliasi ir į socialines medijas – sukūrę netikras paskyras sukčiai apsimeta prekių ženklais, darbdaviais, pirkėjais, mylimaisiais. Kodėl apgaule patikime, kokios populiariausios jos rūšys ir kaip apsisaugoti nuo sukčių internete, komentuoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Tikslas – pinigai

Pagrindinis finansinių apgavysčių tikslas – gauti asmens pinigus. Socialinių tinklų atveju tai prilygsta vartotojo paskyros duomenų gavimui. Įgyvendinę šią užduotį sukčiai lengvai pasieks ir visą kitą reikalingą informaciją – nuo kontaktų, adresų iki banko sąskaitos duomenų.

„Gauti vartotojo asmeninius duomenis ir išvilioti jo pinigus socialiniuose tinkluose yra įvairiausių būdų. Pavyzdžiui, „Facebook“ tinkle ypač dažnai susiduriame su netikrais konkursais ir darbo pasiūlymais, reikalaujančiais veikti kaip tarpininkams ir pervesti iš kitų asmenų gautas sumas, rečiau – su draugų atsiųstais apgaulingais vaizdo įrašais, kuriuos atidarius gavėjo informacija iš karto nuteka trečiosioms šalims“, – pasakoja L. Sadeckas.

Pasak jo, „Facebook“ tinkle pasitaiko ir žaidybinės formos klausimynų, skirtų išsiaiškinti daugiau bendro pobūdžio informacijos apie vartotoją, jo pomėgius, interesus, ir vėliau jais manipuliuoti susirašinėjant. Taip pat dažnai gyventojai susiduria su apsišaukėliais produktų pardavėjais ir pirkėjais.

Apgaulingi siūlymai

„Instagram“ platformoje, be jau minėtų apgavysčių, klesti nuomonės formuotojais ir prekių ženklais apsimetantys bendradarbiauti siūlantys asmenys.

„Dažniausiai su vartotoju sukčiai susisiekia naudodami asmeninių žinučių funkciją ir prisistato susidomėjusia įmone, pagiria paskyrą ir pasiūlo bendradarbiavimą. Atidžiau panagrinėjus tokius pasiūlymus galima pastebėti, kad žmogus skatinamas susisiekti su įmone pats, siunčiant pranešimą į kitą paskyrą. Būtina prisiminti, kad bet kokia bendradarbiavimą siūlanti organizacija niekada nesikreips į vartotoją per trečiuosius asmenis, tai greičiausia padarys elektroniniu paštu ar kitomis jūsų nurodytomis susisiekimo priemonėmis“, – atkreipė dėmesį L. Sadeckas.

Žmogui vis labiau atsiveriant, ryšys stiprėja, išauga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja.

Apsimetėliai ekspertai

Kylant Lietuvos gyventojų susidomėjimui investavimu, natūraliai auga ir investavimo sukčių verslas socialiniuose tinkluose.

„Internetine žinute susisiekę su atsitiktiniu žmogumi investiciniai brokeriai rodo dėmesį, pasistengia sužavėti neva dideliu pelnu, kuria ryšį, artumo ir bendrystės jausmą. Susirašinėjimas socialiniame tinkle tęsiamas kurį laiką, kol galiausiai sukčiai pasidalija neva išskirtine galimybe investuoti. Investuojantiems į kriptovaliutas sukčiai prisistato šio investavimo būdo ekspertais ir savo aukoms žada padėti greitai ir sėkmingai praturtėti. Pasitaiko ir priešingų taktikų, kai ryšys nėra kuriamas, o vartotojas yra skubinamas kuo greičiau atlikti veiksmus, kad nespėtų niekam pranešti“, – pasakojo L. Sadeckas.

Asmeniui susidomėjus, prasideda dar išsamesnis susirašinėjimas, apgavikai papasakoja apie tolesnį procesą, konsultuoja, galiausiai paprašo atlikti mokėjimą, vėliau siūlo investuoti dar daugiau ir galiausiai pradingsta.

Pasak banko eksperto, norėdami išvengti investicinių apgaulių, prieš perduodami pinigus ar investuodami, visada pasikonsultuokite su pažįstamais žmonėmis arba savo banko finansininku. Jei įtariate, kad pakliuvote į sukčių pinkles, nedelsdami kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų tiekėją ir informuokite Lietuvos policiją.

Romantinės melagystės

Dar viena itin dažnai socialiniuose tinkluose pasitaikanti apgaulės forma – romantinis sukčiavimas.

Romantinių apgavysčių mastas išaugo pasaulį užklupus pandemijai, kai visas bendravimas persikėlė į nuotolinę erdvę. Santykį sukčiai užmezga su pažeidžiamu ir vienišu romantinių pažinčių socialinių tinklų, „Instagram“ ar „Facebook“ naudotoju. Netrukus ima kalbėtis apie ateitį, šeimą, domėtis žmogaus svajonėmis.

„Žmogui vis labiau atsiveriant, ryšys stiprėja, išauga pasitikėjimas, netrukus nusikaltėliai tuo pasinaudoja – ima prašyti nedidelių paslaugų, o galiausiai ir pinigų. Sukčiai labai dažnai pasitelkia prieštaringą informaciją, pavyzdžiui, teigia užimantys aukštas pareigas, bet paprašo pervesti pinigų sergantiems giminaičiams – taip sukeliamas gailestis ir auka pakliūva į spąstus“, – pasakojo L. Sadeckas.

Vienas iš užsienio sukčių Lietuvoje naudotų scenarijų – apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turinčiu grįžti iš tarnybos. Bendravimas greitai tapdavo romantinis ir apsimetėlis imdavo prašyti pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą. Lietuvoje taip pat žinoma ir atvejų, kai pinigus iš merginų viliojo vaikinas, apsimetęs žinomu šalies krepšininku.

Kaip apsisaugoti

Nuo internetinių apgavysčių apsisaugoti galima, tereikia elgtis atsargiai, domėtis sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo įvykių, teigė L. Sadeckas.

„Svarbu kritiškai žvelgti į kiekvieną asmeninę žinutę atsiuntusį nepažįstamąjį ir pastebėti, kai santykiai vystosi įtartinai per greitai, imama spausti atlikti tam tikrus veiksmus, skubinama. Niekada nepervedinėkite pinigų žmogui, kurio nesate sutikę gyvai. Jei tai įmonė, įsitikinkite jos tikrumu – pasidomėkite internete galimais apgaulės atvejais, paieškos lauke įvedę įmonės pavadinimą ir pridėję žodį „scam“ (liet. – „apgaulė“)“, – pastebėjo L. Sadeckas.

Svarbu atminti, kad socialiniai tinklai neprivalo iki smulkmenų žinoti, kas jūs esate. Kuriant naują paskyrą pakanka užpildyti būtiniausius, privalomais pažymėtus laukelius. Asmeninio gyvenimo detales geriau palikti paslaptyje.