„JUODOJO PENKTADIENIO“ KARŠTLIGĖ: KAIP ELGTIS, KAD NEPAMESTUME GALVOS?

Gundant „Juodojo penktadienio“ nuolaidoms, mirguliuojant patraukliems pasiūlymams ir akcijoms, išties lengva pamesti galvą ir prisipirkti nereikalingų daiktų, praneša LNK.

Kokiomis labai paprastomis taisyklėmis reikėtų vadovautis, kad mėnesio gale nereikėtų valgyti tik grikių, plačiau papasakojo tinklaraštininkė Aistė Svarauskaitė.

– Kokia esminė taisyklė būtų šioms kelioms dienoms?

– Nepamesti galvos. Jei einame į visą „Juodojo penktadienio“ karštligę ir nenorime pamesti galvos, tai pirmas ir svarbiausias patarimas būtų planuoti savo pirkinius. Dar tikrai turime laiko susidaryti pirkinių sąrašiuką. Nesvarbu, ar tai striukė, ar kompiuteris, ar kosmetikos pirkiniai. Kartais, kai jau ateina laikas pirktis ir pasižiūrime į sąrašą, tai suprantame, kad jau kažko lyg ir nenorime, kažko jau lyg ir nebereikia. Gaunasi, kad sutaupome pinigų, nes nenusiperkame tų dalykų, kurių mums iš tiesų net ir nereikėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Esate paskaičiavusi, kaip galima pamatuoti, kad nusiperki tikrai nereikalingą daiktą ir kiek jis turi vertės.

– Lietuvoje nedažnai girdime tokį terminą, bet aš savo socialinėje erdvėje labai mėgstu jį naudoti. Lietuviškai šis terminas skamba taip – „vieno padėvėjimo kaina“. Šis terminas ne vien tik apie drabužius, bet ir apie įvairius daiktus. Dažnai pamatę kažką pigaus, tai mus paveikia psichologiškai ir mes nusiperkame. Dažnu atveju būna taip, kad tas pigesnis daiktas nebūna kokybiškas, mes jį greičiau sunaudojame ir tenka jį greičiau išmesti. Tada reikia pirkti kažką naują. Tas terminas ir yra apie tai, kad jei aš nusipirkau suknelę, kuri kainavo 50 eurų ir ją padėvėjau du kartus, tai gaunasi, kad vienas tos suknelės padėvėjimas kainavo 25 eurus. Bet jei nusipirkau už 100 eurų, ko galbūt pirmoje vietoje nesinori daryti, ir tą drabužį panešiojau dešimt kartų, tai vienas padėvėjimas kainavo tik 10 eurų. Ilguoju periodu brangesnis drabužis mums gaunasi pigesnis, nes mums nereikia pirkti to paties drabužio antrą kartą. Mėgstu naudoti šį terminą tiek perkant drabužius, tiek buitinę techniką, tiek elektroniką.

– Turite ir patarimą apie atskirą sąskaitą. Papasakokite daugiau.

– Nežinau, ką pasakytų finansų patarėjai apie šį mano patarimą. Aš ne viena iš jų, tačiau mėgstu sakyti, kad reikia planuoti savo finansus. Kaip atsidedame mokesčiams, vaikų poreikiams, tai lygiai taip pat siūlau planuoti savo finansus pirkiniams. Aš naudoju atskiros sąskaitos metodą. Ta atskira sąskaita gali būti ir jūsų galvoje. Tiesiog reikia nusistatyti biudžetą, kurį galiu išleisti per mėnesį. Gaunu atlyginimą ir tam tikrą sumą persivedu į tą sąskaitą. Ir tegul ji ten guli.

– Ar turite polinkį pasiausti po parduotuves, kai tiek akcijų?

– Mes visi esame žmonės. Reikia to nepamiršti. Tai visiškai natūralus dalykas, kad kažką pamačius, norime bent jau pažiūrėti. Aš asmeniškai mėgstu susidėti krepšelį internetinėse parduotuvėse ir išeiti nenusipirkus. Tai toks apsipirkinėjimas neišleidžiant pinigų. Labai dažnu atveju vėliau savęs paklausiu, ar man to reikia, ar tikrai neturiu kažko panašaus namie? Galbūt nuvažiuosiu į kokią nors kelionę ir bus proga sutaupyti. Būna, kad aš irgi pasižiūriu, bet pirmoje vietoje yra planas. Visai pavyksta suvaldyti tą savo polinkį ir norą pirkti.

Ką gyventojai mano apie „Juodąjį penktadienį“?

„Neseku tų nuolaidų. Manau, kad tai – pigus marketingo triukas. Ne vieną kartą buvo, kad užkėlė kainas, o tada padaro su nuolaida už pirminę kainą“, – sakė vaikinas.

„Jei tik įmanoma, naudojuosi akcijomis. Jei gali nusipirkti pigiau, tai kodėl gi ne? Tačiau manau, kad „Juodasis penktadienis“ yra reklaminis triukas“, – teigė mergina.