Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Lietuvai būtina kalbėtis su Vokietija, Austrija, Danija ir Nyderlandų Karalyste, norint padidinti žemės ūkio paramą po 2020 metų.

Po susitikimo su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu (Filu) Hoganu žemės ūkio ministras teigė, jog su šiomis keturiomis šalimis reikia užmegzti dialogą kuo greičiau.

„Jis (P. Hoganas – BNS) pasakė, kad pagrindinės šalys, su kuriomis mums jau reikėtų pradėti kalbėti, tie vadinamieji mokėtojai yra Vokietija, Austrija, Danija ir Nyderlandai“, – BNS telefonu iš Sofijos, Bulgarijoje tvirtino G. Surplys.

Anot jo, P. Hoganas teigiamai vertina pirminę Lietuvos taktiką, bandant išsikovoti didesnę paramą žemės ūkiui.

„Pateikiau argumentus, kad mes norime taikyti principą „daugiau už daugiau“. Tai reiškia prašyti tos lygybės mainais į tai, kad daugiau skirsime dėmesio aplinkosaugai, socialiniams reikalams, spręsime kaimo tuštėjimo problemas. Čia komisaras pasakė, kad taktika yra gera ir pridūrė, kad dar galėtume akcentuoti, jog tai Europos saugumo ir netgi migracijos krizės valdymo klausimas“, – sakė ministras.

Pasak jo, P. Hoganas yra įsitikinęs, jog Briuselio pasiūlymas yra teisingas visai bendrijai.

„Iš principo komisaras laikosi tvirtai. Jo nuomone, jis pasiekė geriausia, ką galėjo mūsų labui“, – sakė G. Surplys.

G. Surplys BNS anksčiau teigė, jog bandys su kitomis ES narių vyriausybėmis tartis dėl didesnio žemės ūkio finansavimo Lietuvai 2021–2027 metais nei praėjusią savaitę pasiūlė Briuselis.

Anot ministro, Lietuva turėtų gauti daugiau tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai.

Žemės ūkio ministras praėjusią savaitę jau susitiko su Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrais, o birželio 11 dieną planuoja susitikti su Lenkijos žemės ūkio ministru.

G. Surplys teigė, kad Lietuvos derybinė pozicija dėl paramos žemės ūkiui po 2020 metų bus suformuota „greitai“.

EK praėjusį penktadienį pateikė paramos žemės ūkiui pasiūlymus po 2020 metų. Finansų ir Žemės ūkio ministerijų skaičiavimais, Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,136 mlrd. eurų paramos – 8,7 proc. daugiau nei 2014–2020 metų bendrijos biudžete.

Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Bulgarijoje šiuo metu vyksta neformalus ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimas.