KIEK DAR BRANGS DEGALAI?

Rudenį Lietuva pasitiko išaugusiomis degalų kainomis. Ypač brango dyzelinas. Ekonomistai beda pirštu į naftą išgaunančias šalis, kurios mažina gavybą. O dėl dyzelino, kurio kaina priartėjo prie benzino, yra ir šviesioji reikalo pusė. Esą tai ženklas, kad ekonomika rodo atsigavimo ženklų, praneša LNK.

Atėjus rudeniui degalinių švieslentėse – daugiau nei 20 centų didesnės kainos nei buvo vasaros viduryje.

„Jei kalbėtume apie vasaros pradžią, tai benzinas kainavo apie 1,40-1,45 euro. Tuo tarpu dabar jis kainuoja apie 1,56-1,64 euro“, – kainas palygino „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Dyzelino kainų šuolis – kur kas didesnis.

„Vasaros pradžioje dyzelinas kainavo 1,25 euro, o dabar pigiausioje degalinėje jis kainuoja 1,49 euro. O brangesnėse – 1,58 euro“, – tęsė A. Vizickas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pabrango apie 10-15 centų ir tai tikrai jaučiasi“, – tikino degalinėje kalbintas vairuotojas.

Tačiau dauguma vairuotojų sako, kad brangsta degalai ar ne, važiuoti reikia.

„Labai daug nežiūriu. Reikia ir važiuoji. Kažkiek bendras sumas matau, bet pagal mane benzino pabrangimas apie 5 proc. yra normalu“, – kainų skirtumo sakė nesureikšminantis dar vienas kalbintas vairuotojas.

„Jei keliais centais pakyla, tai nieko ir nelemia ta suma“, – jam antrino dar vienas pašnekovas.

„Aišku jaučiasi, bet vis tiek pili, nes reikia važiuoti. Nėra kur dėtis“, – kitokią nuomonę apie kainas pateikė degalinės klientas.

Pasak ekonomistų, kalčiausia – Saudo Arabija, kuri šią vasarą dešimtadaliu sumažino naftos gamybą.

„Naftos, kaip išteklių, pas mus šiuo metu – mažiau. Dėl to, kad nafta, kaip išteklius, pasidarė retesnis, jis automatiškai pasidarė ir brangesnis. Saudo Arabijos tikslas sumažinti naftos gamybą, buvo siekis šiek tiek stabilizuoti kainas, kad jos nesmuktų toliau“, – detalizavo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Lietuvai itin blogai ir tai, kad didžioji dalis Mažeikių naftoje perdirbamos naftos atkeliauja būtent iš Saudo Arabijos.

Labai daug nežiūriu. Reikia ir važiuoji.

„Saudo Arabija sudaro beveik 50 proc. žaliavos. Likusi dalis eina iš kitur – Didžiosios Britanijos, Amerikos ir pan.“, – sakė ekonomistas.

Kiti naftos rinkos stebėtojai įžvelgia ir daugiau pavojų. Esą mažėjanti naftos gamyba gali žemyn nusitempti ir taip buksuojančią pasaulio ekonomiką.

„Matydamos artėjančią recesiją, naftą išgaunančios šalys bando užbėgti įvykiams už akių ir užsitikrinti sau aukštesnę kainą. Bet tuo pačiu jos spartina ir pačią recesiją. Taip yra todėl, nes didėjanti energetika stumia ekonomiką į sąstingį“, – rizikas vardijo A. Vizickas.

Pasak A. Bartkaus, panašios kainos turėtų išsilaikyti visą rugsėjį.

„Kainos turėtų būti stabilios arba net šiek tiek mažėti priklausomai nuo ekonomikos rezultatų. Tačiau labai svarbu bus pamatyti, kaip šalys pasiruošusios šildymo sezonui ir ar tas naftą išgaunančių šalių kuriamas deficitas turės kažkokį poveikį“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas.

Dauguma lietuvių važinėja dyzeliniais automobiliais. Ir nors dyzelino kainos pastaruoju metu beveik prisivijo benzino kainas, tai nėra vien tik bloga žinia – esą ekonomika rodo ir atsigavimo ženklų.

Degalų kainas šiek tiek sumažinti gali ir stojanti Kinijos ekonomika.