Baltijos šalių sinchronizacijos projektą reikia įgyvendinti kaip galima greičiau, nes priešingu atveju būtų rizikuojama energetiniu saugumu, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pasak jo, negalima atmesti, kad Rusija, su kuria elektros jungtimi šiuo metu yra sujungtos Lietuva, Latvija ir Estija, gali imtis energetinio šantažo priemonių.

„Suprantame, kad negalime laukti, nes 2025 metai yra pats vėliausias terminas, kuomet turime būti pasirengę įgyvendinti šį projektą. Nes tikrai būtų negerai, jei mes lauktume, o Rusijos pusė pasirengtų savo sistemą mūsų atsijungimui ir tuomet negalėtume atmesti visokių energetinio šantažo priemonių. Tą realybę matome, techninius veiksmus Rusijoje matome, todėl veikti izoliuotai turime būti pasiruošę“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė Ž.Vaičiūnas.

Tai reiškia, kad mes rizikuojame savo energetiniu saugumu. Čia kalbame ne tik apie kainą, o kalbame apie visos sistemos galimą užgesimą. Tokiais dalykais tikrai negalima rizikuoti.

Anot jo, Estija siekia įgyvendinti sinchronizacijos projektą per jungtis su Šiaurės šalimis, tačiau toks variantas būtų brangesnis nei sinchronizacija per Lenkiją, o taip pat užimtų daugiau laiko.

„Žinome Estijos poziciją, kurios nuomone, sinchronizacija su Šiaurės šalimis būtų palankesnė Estijai, bet tai reiškia, kad sinchronizacijos be 2030 metų nepasieksime. Tai reiškia, kad mes rizikuojame savo energetiniu saugumu. Čia kalbame ne tik apie kainą, o kalbame apie visos sistemos galimą užgesimą. Tokiais dalykais tikrai negalima rizikuoti“, - tvirtino energetikos ministras.

Ž.Vaičiūnas pažymėjo, kad reikia įvertinti ir esamą geopolitinį kontekstą, o Rusijoje energetika niekada nebuvo atsieta nuo kitų geopolitinių sprendimų.

Lietuva kartu su Lenkija laikosi pozicijos, kad sinchronizacijai pakanka dabartinės „LitPol Link“ jungties. Tam kategoriškai nepritaria Estija - iš pradžių ji laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti   sinchronizuojami  jūrinėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Skandinavija, tačiau Europos Komisijai pareiškus, kad optimaliausias variantas būtų per Lenkiją, Estija ėmė kelti jungčių skaičiaus klausimą.

Vis dėlto baiminasi, kad Lietuvai ir Lenkijai ginčijantis dėl antros „LitPol Link“ jungties, sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 metų, o iki 2030 metų ar ilgiau. „Litgrid“ kaip išeitį pasiūlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai bus įgyvendintas projektas ir atsijungta nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.