NIŪRI REALYBĖ: VARTOJIMO PASKOLŲ TURINTYS GYVENTOJAI KLIMPSTA SKOLOSE

Vartojimo paskolų turintys gyventojai skendi skolose. Ekspertai pastebi, kad uždelsta vidutinė skolos suma vienam skolininkui siekia arti tūkstančio eurų. Įdomu tai, kad nors vartojimo paskolų gyventojai ima mažiau, bet skolos sumos auga, o tai rodo, kad tie patys žmonės ima po kelias vartojimo paskolas, praneša LNK.

Kam gyventojai skolinasi ir ką daryti įklimpus į tokias skolas, papasakojo ekonomistė Jekaterina Rojaka.

– Kaip gyventojams sekasi atiduoti vartojimo paskolas?

– Vartojimo paskolos turi labai aiškų sezoniškumą. Paskolos dažniausiai imamos prieš Kalėdas ir prieš atostogas. Vartojimo paskolos aktualizuojasi maždaug gegužę, birželį, o problemos prasideda jau po trijų mėnesių. Pastebime tendenciją, kad pradeda kauptis naujai paimtų paskolų skolos. Šiais metais šiek tiek sumažėjo skolininkų skaičius, bet bendra suma išaugo. Skolininkai, kurie negali atsikratyti skolos greitai, klimpsta toliau. Reikia nepamiršti, kad vartojimo paskola turi aukštas palūkanas. Palūkanos siekia iki 15 proc. Aišku, viskas priklauso ir nuo žmogaus kreditinės istorijos. Svarbu atsiminti, kad jei susiduriama su sunkumais gražinant paskolą, reikia nedelsiant kreiptis į finansų įstaigą ir ieškoti sprendimų. Niekas nenori, kad tos skolos formuotųsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks sprendimas tai galėtų būti?

– Kreditorius gali peržiūrėti finansavimo terminą. Gali jį šiek tiek prailginti. Yra standartinės sąlygos, kurioms esant žmogus gali prašyti tam tikrų kreditavimo atostogų. Atveju, kai žmogus netenka daugiau nei trečdalio pajamų arba tampa bedarbiu, bankai yra linkę peržiūrėti sąlygas ir tikrai nenori bloginti situacijos gyventojui. Bet pirmiausiai visada reikia kreiptis į finansinę įstaigą ir ieškoti sprendimo. Daugelis žmonių tą ir daro.

– Kokiems tikslams žmonės ima vartojimo paskolas?

– Paskolas ima ir kalėdinėms dovanoms, atostogoms. Pernai prasidėjus didelei infliacijai, paskolos buvo imamos tam, kad paruoštų vaikus mokslo metams ir nupirktų visas reikiamas kanceliarines priemones bei drabužius. Pradedame pastebėti, kad tas sezoniškumas pradeda išnykti.

– Kokios to priežastys? Ar kalta infliacija, ar tai žmonių neatsakingumas, netaupymas?

– Manau, tai tam tikras kokteilis visų išvardintų priežasčių. Žinoma, infliacija turėjo didžiausią poveikį žmonių elgsenai. Niekas neieško brangesnių paskolų, jei turi savo sutaupytų lėšų. Be to, ir taupyti infliacijos sąlygomis yra gerokai sunkiau. Viskas brangsta ir nėra iš ko taupyti. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje vartotojų elgsena yra ganėtinai konservatyvi. Tačiau lietuviai žymiai mažiau taupo santaupų nenumatytiems atvejams nei visoje Europoje. Mūsų gyventojams reikėtų tobulinti savo finansinį raštingumą. Kita vertus, nėra nieko blogo su vartojimo paskolomis, tačiau viską reikia gerai apskaičiuoti.