Gyventojams aktyviai skolinantis vartojimo reikmėms, LB apklausė du bankus ir aštuonias kitas finansų įstaigas, teikiančias vartojimo paskolas.

Vidutinė nutrauktos paskolos suma buvo apie 2,38 tūkst. eurų.

Beveik 40 proc. nutrauktų sutarčių teko didmiesčių, 35 proc. – miestų ir 25 proc. kaimų gyventojams. Pagal amžių daugiausia (47 proc.) jų nutraukta su 30–49 metų klientais, 43 proc. – su 18–29 metų.

Beveik 40 proc. nutrauktų sutarčių teko didmiesčių, 35 proc. – miestų ir 25 proc. kaimų gyventojams.

 

LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė: „Ir ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai visi kiti būdai rasti kompromisą yra išnaudoti“.

Pasak LB, trys apklausos dalyviai nurodė, kad veiksmų informuojant klientus apie pradelstus mokėjimus imasi jau pirmą vėlavimo dieną.

„Pavyzdžiui, klientui skambinama automatine skambinimo sistema arba siunčiama SMS ar el. laiškas, kurio tikslas – priminti apie nesumokėtą įmoką ir informuoti apie galimybę pratęsti įmokos mokėjimą. Kiti vartojimo kredito davėjai veiksmų paprastai imasi pirmą savaitę, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie į klientus kreipiasi po mėnesio nuo negautos įmokos“, – rašoma LB pranešime. 

„Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės. Skolinimo standartai ir sąlygos stabilizavosi ir iš esmės nekinta“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Anot apklausos, būsto paskolų paklausą labiausiai veikia išaugęs palūkanų normų lygis. Jų paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, tačiau atsiranda pavienių bankų, teigiančių, kad paskolų būstui įsigyti paklausa didėjo.

Vartojimo ir kitų paskolų paklausos augimą nurodė ketvirtadalis apklaustųjų. Teigiamą įtaką darė palankesnė skolinimosi kaina ir aktyvi atskirų bankų rinkodara mažesnių paskolų atžvilgiu.

Anot apklausos, per ketvirtį skolinimo standartai gyventojams iš esmės nekito, tačiau jie tebėra sugriežtėję, palyginti su 2021 metais. Bankų teigimu, pastaruosius kelis ketvirčius skolinimo būstui įsigyti standartus vartotojams naudinga linkme pradeda veikti konkurencinis spaudimas.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui.

 

Vartojimo paskolų segmente standartai ir toliau griežtėjo, tačiau pastaruosius kelis ketvirčius taip teigia tik pavieniai bankai, o pagrindinė to priežastis ir toliau buvo rizikos vertinimas. Namų ūkių finansinę padėtį bankai vertina kaip gerą arba vidutinę, bet daugiau apklausos dalyvių nurodė, kad namų ūkių finansinės perspektyvos blogėja.

Naujų paskolų įmonėms paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, o skolinimo standartų griežtinimas yra pasibaigęs. Bankai prognozuoja, kad naujų paskolų įmonėms paklausa dar šiek tiek sumažės.

Trečdalis respondentų statybos įmonių finansinę padėtį vertino kaip blogą, o penktadalis taip teigė apie apdirbamosios gamybos įmones. Santūriausiai vertinamos ir šio sektoriaus finansinės perspektyvos. Kitų sričių finansinė padėtis įvertinta vidutiniškai arba gerai, palankiausiai vertintos miškininkystės ir prekybos įmonės – daugiau nei pusė bankų teigė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba labai gera.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui. Pagrindinė to priežastis buvo bendra ekonominė situacija – taip teigė daugiau nei pusė respondentų.

Lūkesčiai dėl gyvenamojo NT kainų augimo tebėra suprastėję – dauguma bankų prognozuoja, kad būsto kainos 2024 metais sumažės, tačiau reikšmingų korekcijų nesitikima.

Beveik pusė bankų tikėjosi iki 5 proc. senos statybos būstų kainų mažėjimo, o trečdalis teigė, kad jos galėtų mažėti ir iki 10 proc. Naujos statybos būstų kainų mažėjimo iki 5 proc. tikisi daugiau nei pusė bankų, o vienas – iki 10 proc. Dauguma bankų nurodė, kad komercinio NT kainos mažės iki 5, o vienas – daugiau nei 10 proc.

„Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Per pusmetį pasirašyta 250 tūkst. naujų sutarčių dėl 745 mln. eurų paskolų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Vidutinė paskolos suma siekė 2,9 tūkst. eurų – 150 eurų daugiau nei pernai.

Bankai ir kredito unijos suteikė 422 mln. eurų naujų vartojimo paskolų už – 14 proc. daugiau, jų skaičius išaugo 7 proc. iki 118 tūkst., kiti skolintojai (ne kredito įstaigos), įskaitant tarpusavio skolinimo platformas, – 322 mln. eurų – 5 proc. daugiau,  (135 tūkst. sutarčių – 1 proc. daugiau), o fintech sektoriaus tarpusavio skolinimo platformų portfelis augo 30 proc. iki 111 mln. eurų.

Tiesiogiai išmokamų, įskaitant mažos vertės, vartojimo kreditų suteikta už 194 mln. eurų, arba 10 proc. daugiau.

Prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai (susietojo vartojimo kreditai) pirmąjį pusmetį sudarė apie 36 proc. visų vartojimo paskolų – apie 40 tūkst. už beveik 126 mln. eurų, jų vidutinė suma buvo 3,1 tūkst. eurų, trukmė – 4,5 metų, metinė palūkanų norma – 4,7 proc., o visa paskolos kainos metinė norma – 8,7 proc.

Birželio pabaigoje vartojimo paskolas teikė beveik 150 finansų įstaigų: 78 bankai ir kredito unijos bei 71 kiti skolintojai ir  platformos. Pastarosios pagal kreditų sumą sudarė apie 42 proc. visos rinkos.

608 EP nariams balsavus už, 8 – prieš ir 15 susilaikius priimta vartojimo paskolų direktyva bus taikoma mažesnėms nei 100 tūkst. eurų paskoloms ir įpareigos kredito įstaigas išsamiai įvertinti besiskolinančiųjų galimybes jas grąžinti. 

Pagal naujas taisykles paskolos reklamoje turės būti įspėjama apie skolinimosi kainą, bus nustatomos palūkanų ir metinės paskolos kainos viršutinės ribos. Be to, vartotojai  per 14 darbo dienų galės be papildomų paaiškinimų atsisakyti paskolos sutarties, taip pat paskolą grąžinti anksčiau ir sumažinti jos kainą, o jos algoritmas turės būti paaiškintas iš anksto.

Bankams nepriskiriamos kredito įstaigos bei tarpininkai, norėdami teikti vartojimo paskolas, turės registruotis, o jų veiklą turės prižiūrėti nacionalinės institucijos.

Naujos taisyklės taip pat sudarys vienodas galimybes skolintis vėžį įveikusiems žmonėms ir išvengti didelių draudimo įkainių, nereikalaujant iš jų atskleisti ligos istorijos, jei liga buvo įveikta prieš 15 ar daugiau metų. 

Taisyklės įsigalios joms formaliai pritarus ES Tarybai, su kuria pakeitimai jau yra suderinti. Juos Bendrijos narės į nacionalinę teisę turės perkelti per dvejus metus bei per trejus metus pasiruošti jų taikymui.

Kam gyventojai skolinasi ir ką daryti įklimpus į tokias skolas, papasakojo ekonomistė Jekaterina Rojaka.

– Kaip gyventojams sekasi atiduoti vartojimo paskolas?

– Vartojimo paskolos turi labai aiškų sezoniškumą. Paskolos dažniausiai imamos prieš Kalėdas ir prieš atostogas. Vartojimo paskolos aktualizuojasi maždaug gegužę, birželį, o problemos prasideda jau po trijų mėnesių. Pastebime tendenciją, kad pradeda kauptis naujai paimtų paskolų skolos. Šiais metais šiek tiek sumažėjo skolininkų skaičius, bet bendra suma išaugo. Skolininkai, kurie negali atsikratyti skolos greitai, klimpsta toliau. Reikia nepamiršti, kad vartojimo paskola turi aukštas palūkanas. Palūkanos siekia iki 15 proc. Aišku, viskas priklauso ir nuo žmogaus kreditinės istorijos. Svarbu atsiminti, kad jei susiduriama su sunkumais gražinant paskolą, reikia nedelsiant kreiptis į finansų įstaigą ir ieškoti sprendimų. Niekas nenori, kad tos skolos formuotųsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks sprendimas tai galėtų būti?

– Kreditorius gali peržiūrėti finansavimo terminą. Gali jį šiek tiek prailginti. Yra standartinės sąlygos, kurioms esant žmogus gali prašyti tam tikrų kreditavimo atostogų. Atveju, kai žmogus netenka daugiau nei trečdalio pajamų arba tampa bedarbiu, bankai yra linkę peržiūrėti sąlygas ir tikrai nenori bloginti situacijos gyventojui. Bet pirmiausiai visada reikia kreiptis į finansinę įstaigą ir ieškoti sprendimo. Daugelis žmonių tą ir daro.

– Kokiems tikslams žmonės ima vartojimo paskolas?

– Paskolas ima ir kalėdinėms dovanoms, atostogoms. Pernai prasidėjus didelei infliacijai, paskolos buvo imamos tam, kad paruoštų vaikus mokslo metams ir nupirktų visas reikiamas kanceliarines priemones bei drabužius. Pradedame pastebėti, kad tas sezoniškumas pradeda išnykti.

– Kokios to priežastys? Ar kalta infliacija, ar tai žmonių neatsakingumas, netaupymas?

– Manau, tai tam tikras kokteilis visų išvardintų priežasčių. Žinoma, infliacija turėjo didžiausią poveikį žmonių elgsenai. Niekas neieško brangesnių paskolų, jei turi savo sutaupytų lėšų. Be to, ir taupyti infliacijos sąlygomis yra gerokai sunkiau. Viskas brangsta ir nėra iš ko taupyti. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje vartotojų elgsena yra ganėtinai konservatyvi. Tačiau lietuviai žymiai mažiau taupo santaupų nenumatytiems atvejams nei visoje Europoje. Mūsų gyventojams reikėtų tobulinti savo finansinį raštingumą. Kita vertus, nėra nieko blogo su vartojimo paskolomis, tačiau viską reikia gerai apskaičiuoti.

Lietuvos gyventojų įsiskolinimo lygis – vienas mažiausių Europoje, ir nenuostabu, kad vartojimo paskolų augimas yra kone du kartus spartesnis nei euro zonoje. Metinis šių kreditų pokytis gegužę siekė 9 proc., kai euro zonoje – 4,4 proc. Tiesa, paskolas vartojimui gyventojams siūlo ne tik griežtai centrinio banko prižiūrimos finansų įstaigos, bet ir kiti rinkos dalyviai, turintys teisę teikti vartojimo kreditus. Iš viso metų pradžioje buvo įregistruotos 66 tokios įmonės, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformas, per kurias vartojimo paskolas gali teikti fiziniai asmenys.

Vartojimo kredito davėjų populiarumas bei aktyvumas nuolat auga. Per metus suteiktų vartojimo paskolų skaičius viršijo 840 tūkst., o suma pašoko ketvirtadaliu iki 430 mln. eurų. Bendrame vartojimo iki 5 metų paskolų portfelyje mažesni žaidėjai nurėžė jau trečdalį pyrago. Ir nors vidutinė jų išduodamų vartojimo kreditų suma 5-6 kartus mažesnė nei stambesnių finansų rinkos atstovų, mažiukų raumenys stiprėja. Pastarųjų mėnesių skolinimo rodikliai tik patvirtina bendrą tendenciją: vartojimo paskolos auga greičiau ir jų vidutinė suma palaipsniui didėja.

Vasarą vartojimo paskolos paprastai pasiekia piką. Ir tai yra susiję ne tik su planuojamomis šeimos atostogomis – dauguma gyventojų šilčiausiais metų mėnesiais stengiasi atlikti remonto arba statybos darbus. Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Žinoma, pagal sumą lyderio pozicijas tvirtai užima būsto paskolos. Tačiau populiarumui vartojimo kreditai neprilygsta kitoms paskolų rūšims. Vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir pensininkus yra paėmęs vartojimo paskolą iš mažesnių bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų. Iš bankų – kas dvyliktas. Ir vis tiek, vartojimo paskolos Lietuvoje yra mažiau paplitę nei kitose Europos šalyse arba JAV.

Labiausiai vartojimo paskoloms augti padeda aukštesnis namų ūkių pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos. Nemenkos įtakos turi ir besikeičianti vartotojų elgsena – apklausos rodo augantį gyventojų pasiryžimą įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes, pavyzdžiui automobilius ir buitinę techniką. Beveik ketvirtadalis mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Be to, tokiems pirkiniams yra ketinama išleisti daugiau. Rodikliams antrina ir mažmeninės prekybos tendencijos: sparčiai auga naujų lengvųjų transporto priemonių pardavimai. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 14,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Beje, naudotų lengvųjų automobilių buvo įregistruota 5 proc. mažiau. Tai yra gerai, turint mintyje, kad Lietuvos automobilių parkas seniausias Europoje. Vidutinis transporto priemonės amžius mūsų šalyje yra 15 metų, kai Europoje šis rodiklis nesiekia 10 metų, taigi erdvės tobulėjimui turime su kaupu.

Dažniai galima išgirsti teiginį, kad vartojimo paskolos skatina ekonomikos augimą. Deja, Lietuvos vartojimo krepšelio sudėtis ir specifika diktuoja kitką: didžioji dalis vartojimo paskolų Lietuvoje palaiko ne vidaus, o užsienio gamintojus. Beveik visa buitinė technika yra įvežama iš kitų šalių, automobiliai taip pat atvažiuoja iš užsienio. Taip pat, vasaros sezonas šiluma nelepino – šaltokas oras privertė piliečius intensyviau ieškoti kelionių už šalies ribų. Žinoma, stipresnis polinkis vartoti prisideda prie didmeninės ir mažmeninės veiklos, paslaugų sektoriaus klestėjimo. Bet tiesioginis teigiamas poveikis ūkio augimui vis tiek išlieka ribotas – priešingai nei Kinijoje ar kitose didesnėse pramoninėse šalyse.

Apibendrinant, palankios disponuojamųjų pajamų didėjimo ir darbo rinkos prognozės bei besitęsianti „pigių pinigų“ politika ir toliau žadins Lietuvos gyventojų apetitą. Tikėtina, vartojimo paskolų augimo bumą šiek tiek mažins atsigaunanti infliacija ir didesnis neapibrėžtumas. Kita vertus, tai neužgoš palyginti nedidelį namų ūkių įsiskolinimo lygio ir kitų skatinamųjų veiksnių, tad bent kelis metus galėsime jausti dažnesnį vartojimo pulsą be didesnio pavojaus sveikatai.

„Vartojimo paskolų bumas dažniausiai susijęs su vasaros sezonui būdinga veikla. Daugelis klientų skolinasi, norėdami įsirengti ar suremontuoti būstą, planuodami savo atostogas ar didesnius pirkinius. Aktyviausiai skolinasi šeimą kuriantys 27-33 metų ir buitį gerinantys 45-55 metų amžiaus klientai. Paskolos dydis beveik nekinta ir vidutiniškai siekia 3600 eurų, o dažniausiai skolinamasi 3,5 metų laikotarpiui“, – sako DNB banko kredito paslaugų departamento vadovė Irma Stankevičienė.

Dėl augančio vidutinio atlyginimo, pigesnių degalų ar nulinę ribą pasiekusių palūkanų gyventojų piniginėse atsiranda daugiau laisvų lėšų, tačiau tai neturi įtakos vartojimo kreditų rinkai, kuri šių metų pradžioje auga itin sparčiai. DNB banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį išduota penktadaliu daugiau vartojimo paskolų, o vidutinė suma išaugo net 34 procentais. Populiaresnės tampa ir vartojimo paskolos su draudimu, užtikrinančios artimųjų finansinį saugumą nelaimės atveju – jų augimas skirtinguose regionuose siekia 20-25 proc., o kai kuriuose miestuose yra netgi kelis kartus didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Aktyviausi vartojimo paskolų klientai – vilniečiai, čia išdalinama beveik pusė visų vartojimo paskolų. Kauno gyventojai užima ketvirtadalį vartojimo paskolų rinkos. Iš mažesnių miestų aktyvumu išsiskiria Ukmergės, Visagino, Trakų ir Druskininkų gyventojai. Įdomu tai, kad didžiųjų miestų gyventojai skolinasi drąsiau – čia vartojimo paskolų dydis vidutiniškai siekia 3900 eurų, tuo tarpu kitų miestų gyventojų vidutinė vartojimo paskola nesiekia 3500 eurų.

Velykos – viena didžiausių metų švenčių Lietuvoje, tai patvirtina ir kasmet šiuo laikotarpiu išaugantis užklausų dėl vartojamosios paskolos kiekis. Kompanijos „Provident Finansai“ vidiniais duomenimis, šiemet priešvelykinę savaitę buvo sulaukta dviem trečdaliais mažiau užklausų dėl vartojamosios paskolos nei pernai metais, o lyginant Velykų ir kalėdinį laikotarpius – net 80 proc. mažiau. Tačiau vidutinė imamos paskolos vertė šiemet pavasarį buvo kiek didesnė nei pernai žiemą.

Praėjusią savaitę prieš Velykas išduotų paskolų kiekis buvo gerokai – net 82 proc. mažesnis nei kalėdiniu laikotarpiu. Nepaisant to, Velykoms skolintasi beveik dešimtadaliu didesnes pinigų sumas nei gruodį, kurių vidutinė vertė – 341 Eur.

„Velykos – didelė ir svarbi metų šventė Lietuvos gyventojams, tačiau finansų specialistų duomenimis, būtent žiemos švenčių metu žmonės išleidžia daugiau, ilgiau joms ruošiasi ir jas planuoja. Prie to prisideda ir papildomos išlaidos dovanoms ne tik artimiesiems, bet ir sau, be to šaltuoju periodu sumokama daugiau mokesčių. Tuo tarpu Velykoms žmonės skolinasi rečiau, tačiau didesnes sumas, kurias planuoja išleisti būsto remontui, automobilio paruošimui po žiemos sezono, derliaus sodinimui ir kitiems ūkio vystymo ar buities priežiūros darbams“, – įsitikinusi „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.

Taip pat pastebima, kad šiemet Velykoms buvo skolinamasi mažiau nei pernai metais – vienos paskolos vidutinė vertė eurais šį pavasarį – beveik trečdaliu mažesnė. Bendra suteiktų paskolų suma pernai metais buvo net 76 proc. didesnė už šiųmetinę ir kone prilygo 2015 metų kalėdiniam laikotarpiui.

Pasak L. Ligutės, praėjusiais metais gyventojų finansinę situaciją pastebimai veikė euro įvedimas – ne visiems buvo lengva priprasti prie naujos valiutos bei tinkamai susiplanuoti savo išlaidas, ypatingai prieš didžiąsias metų šventes.

Kompanijos duomenimis, šiemet Velykoms santykinai dažniau skolinosi moterys. Lyginant su praėjusiais metais, besiskolinančių moterų santykis išaugo keliais procentais. Tačiau tiek vyrų, tiek moterų vidutinė imamos paskolos vertė eurais šiemet panaši – apie 336 Eur. Tuo tarpu pernai ji buvo gerokai didesnė – moterys vidutiniškai skolindavosi 413 Eur, o vyrai – 450 Eur.

Anksčiau „Provident Finansai“ daryti tyrimai parodė, kad moterys yra linkusios skolintis mažiau ir paskolą išmokėti laiku, ar net anksčiau jos grąžinimo termino. „Ir mūsų vidiniai duomenys, ir visuomenės apklausos, rodo, kad moterys atsakingiau nei vyrai planuoja finansus, dažniau pasveria, ar paskola tikrai yra būtina, ypač prieš šventes, taip pat labiau domisi sutarties sąlygomis ir galutine paskolos kaina“, – teigia kompanijos atstovė.