Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė.

Rūta Bilkštytė sako, kad tokią vertę paprastai nustato Registrų centras, nebent mokesčio mokėtojas siekia individualaus įvertinimo.  

Tuo metu kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad Vyriausybės siūlomu NT mokesčiu (0,5 proc.) apmokestinus vėjo jėgaines, taupydamos jos sieks susimažinti vertę.

„Sumažinamos vertės bus siekiant mokėti kuo mažesnį mokestį“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.

„Kodėl kuriate tokias schemas, atimat iš savivaldybių galimybę susirinkti iš vėjo jėgainių gan ženklią sumą?“ –  pridūrė jis.  

Finansų viceministrė pabrėžė, kad dažniausiai NT mokestis mokamas pagal Registro centro nustatytą statinio mokestinę vertę. Tačiau, pasak jos, atskirais atvejais mokesčių mokėtojai gali kreiptis dėl atskiro vertinimo ir individualios vertės nustatymo.   

„Mokestinė vertė nustatoma Registrų centro. Gali atlikti individualų vertinimą ir jeigu vertė nustatyta mažesnė, tada būna mažesnė ir mokestinė vertė“, – tvirtino R. Bilkštytė. 

Anot jos, dabar mokestinė vertė nustatoma kas penkerius metus, tačiau siūloma šį terminą sutrumpinti iki trijų.

„Kad kuo aktualiau atitiktų realią rinkos kainą. Tikimės, kad po kažkiek metų tas skirtumas tarp mokestinės ir rinkos vertės nebebus toks didelis, kuris susidarė dėl istorinės situacijos, kai pakankamai didelis šešėlis nekilnojamojo turto rinkoje ir sandoriai registruoti mažesne verte nei rinkos kaina“, – sako viceministrė. 

Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą.

 

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė siūlo leisti savivaldai ginčyti turto vertę, kai ji įtars, kad savininkas ją nepagrįstai sumažina.

„Tą ginčą galėtų daryti ir savivaldybė, jeigu ji mato, kad turto vertė nepagrįstai sumažinta, nes dabar ginčai paprastai vyksta, kai vertė padidinta“, – tvirtino ji. 

R. Bilkštytė mano, kad dėl šio siūlymo galima diskutuoti, nes dabar mokestinę vertę gali ginčyti ne tik pats mokesčio mokėtojas, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija.  

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė taip pat siūlo nenumatyti NT mokesčio išimčių vėjo elektrinėms.

„Tai yra verslas, bendruomenės daug kur stipriai priešinasi jų (vėjo jėgainių – BNS) atsiradimui. Atsižvelgiant į tą gyventojų jautrumą ir užtikrinant, kad pajamos iš mokesčio pateks į savivaldos biudžetą ir eis jų pačių gerbūviui, infrastruktūros tvarkymui, nebūtų teisinga daryti išimtį ir numatyti tokį minimalų tarifą“, – komitete sakė R. Žakaitienė.  

Pasak jos, dabar savivalda vėjo elektrinėms gali nustatyti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. tarifą ir tai pasiteisina.

Pasak Akmenės rajone į Seimą išrinkto V. Ąžuolo, šioje savivaldybėje yra 20 vėjo jėgainių, kurios apdraustos 100 mln. eurų suma.

„Jeigu nuo tos sumos bus sumokėtas 3 proc. (Vyriausybės siūlomas maksimalus komercinio NT tarifas, kuris negaliotų vėjo jėgainėms – BNS) NT mokestis, savivaldybė gautų 1,5 mln. eurų pajamų“, – kalbėjo jis. 

Parlamentaro teigimu, sumažinus vėjo jėgainių vertę, savivaldybės pajamos besiektų 180 tūkst. eurų. 

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys priekaištauja, kad Vyriausybės inicijuojamoje NT mokesčio pertvarkoje nenumatytas jūrinio vėjo jėgainių apmokestinimas.

„Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą“, – tvirtino jis.

R. Bilkštytės teigimu, jūrinio vėjo parkų siūloma neapmokestinti NT mokesčiu, siekiant skatinti žaliąją energetiką. 

„Danijoje, Olandijoje, kur yra vėjo jėgainės jūrose, ten yra taikomas atleidimas nuo NT mokesčio“, – sakė ji.

Finansų ministerija siūlo nustatyti minimalų 0,5 proc. NT mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms, kurios dabar jo nemoka.