Pasak jos, ir dvigubai didinant akcizų alkoholiui ir tabakui tarifus, surinktų pajamų neužtektų šalies gynybos poreikiams.   

„Bet kokiu atveju tai yra ne ta suma, kuri reikalinga gynybai. Net ir padvigubinus dabar siūlomus  akcizų tarifus, nustačius dar juos aukštesnius“, – penktadienį LRT radijui teigė viceministrė.  

Padidinus akcizą rūkalams į biudžetą kitais metais būtų daugiau surenkama apie 25 mln. mln. eurų, o alkoholį – apie 16 mln. eurų. 

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų – kasmet maždaug iki 45 mln. eurų.

„Bendras yra principas, kad (medicinos įstaigas – BNS) įtraukti į bazę, o atleidimas (nuo mokesčio – BNS) yra savivaldos teisė“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė viceministrė Rūta Bilkštytė. 

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė siūlė palikti NT lengvatą – pagal ją medicinos įstaigos nemoka NT mokesčio. Pasak jos, lengvatos naikinimas turės neigiamą poveikį, ypač privačioms gydymo įstaigoms, į kurias eina vis daugiau gyventojų. 

„Turint dabartinę tokią sveikatos apsaugą, kai gydytojai išeina iš darbų ir sveiktos priežiūra yra sudėtingai užtikrinama visiems gyventojams, todėl privati medicina tampa nebe prabanga, o būtinybė. Tas mokesčio atsiradimas joms reiškia, kad turės susimažinti plotą, kuris reikalingas paslaugų teikimui. Vadinasi, visus ligonius sugrūs“, – komitete kalbėjo D. Čibirienė.

„Gal gydymo įstaigas reikėtų skatinti turėti didesnius plotus. (...) Valstybei turėtų labiau rūpėti gyventojai, o ne tik to mokesčio surinkimas“, – pridūrė ji.

Dabar mokesčio tarifas siekia 0,5-3 proc. NT mokestinės vertės, tačiau sveikatos priežiūros įstaigos jo nemoka. 2021 metais šia lengvata pasinaudoti galėjo 2162 įstaigos, o jų nesumokėta suma siekė 1,6 mln. eurų.

Rūta Bilkštytė sako, kad tokią vertę paprastai nustato Registrų centras, nebent mokesčio mokėtojas siekia individualaus įvertinimo.  

Tuo metu kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad Vyriausybės siūlomu NT mokesčiu (0,5 proc.) apmokestinus vėjo jėgaines, taupydamos jos sieks susimažinti vertę.

„Sumažinamos vertės bus siekiant mokėti kuo mažesnį mokestį“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.

„Kodėl kuriate tokias schemas, atimat iš savivaldybių galimybę susirinkti iš vėjo jėgainių gan ženklią sumą?“ –  pridūrė jis.  

Finansų viceministrė pabrėžė, kad dažniausiai NT mokestis mokamas pagal Registro centro nustatytą statinio mokestinę vertę. Tačiau, pasak jos, atskirais atvejais mokesčių mokėtojai gali kreiptis dėl atskiro vertinimo ir individualios vertės nustatymo.   

„Mokestinė vertė nustatoma Registrų centro. Gali atlikti individualų vertinimą ir jeigu vertė nustatyta mažesnė, tada būna mažesnė ir mokestinė vertė“, – tvirtino R. Bilkštytė. 

Anot jos, dabar mokestinė vertė nustatoma kas penkerius metus, tačiau siūloma šį terminą sutrumpinti iki trijų.

„Kad kuo aktualiau atitiktų realią rinkos kainą. Tikimės, kad po kažkiek metų tas skirtumas tarp mokestinės ir rinkos vertės nebebus toks didelis, kuris susidarė dėl istorinės situacijos, kai pakankamai didelis šešėlis nekilnojamojo turto rinkoje ir sandoriai registruoti mažesne verte nei rinkos kaina“, – sako viceministrė. 

Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą.

 

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė siūlo leisti savivaldai ginčyti turto vertę, kai ji įtars, kad savininkas ją nepagrįstai sumažina.

„Tą ginčą galėtų daryti ir savivaldybė, jeigu ji mato, kad turto vertė nepagrįstai sumažinta, nes dabar ginčai paprastai vyksta, kai vertė padidinta“, – tvirtino ji. 

R. Bilkštytė mano, kad dėl šio siūlymo galima diskutuoti, nes dabar mokestinę vertę gali ginčyti ne tik pats mokesčio mokėtojas, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija.  

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė taip pat siūlo nenumatyti NT mokesčio išimčių vėjo elektrinėms.

„Tai yra verslas, bendruomenės daug kur stipriai priešinasi jų (vėjo jėgainių – BNS) atsiradimui. Atsižvelgiant į tą gyventojų jautrumą ir užtikrinant, kad pajamos iš mokesčio pateks į savivaldos biudžetą ir eis jų pačių gerbūviui, infrastruktūros tvarkymui, nebūtų teisinga daryti išimtį ir numatyti tokį minimalų tarifą“, – komitete sakė R. Žakaitienė.  

Pasak jos, dabar savivalda vėjo elektrinėms gali nustatyti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. tarifą ir tai pasiteisina.

Pasak Akmenės rajone į Seimą išrinkto V. Ąžuolo, šioje savivaldybėje yra 20 vėjo jėgainių, kurios apdraustos 100 mln. eurų suma.

„Jeigu nuo tos sumos bus sumokėtas 3 proc. (Vyriausybės siūlomas maksimalus komercinio NT tarifas, kuris negaliotų vėjo jėgainėms – BNS) NT mokestis, savivaldybė gautų 1,5 mln. eurų pajamų“, – kalbėjo jis. 

Parlamentaro teigimu, sumažinus vėjo jėgainių vertę, savivaldybės pajamos besiektų 180 tūkst. eurų. 

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys priekaištauja, kad Vyriausybės inicijuojamoje NT mokesčio pertvarkoje nenumatytas jūrinio vėjo jėgainių apmokestinimas.

„Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą“, – tvirtino jis.

R. Bilkštytės teigimu, jūrinio vėjo parkų siūloma neapmokestinti NT mokesčiu, siekiant skatinti žaliąją energetiką. 

„Danijoje, Olandijoje, kur yra vėjo jėgainės jūrose, ten yra taikomas atleidimas nuo NT mokesčio“, – sakė ji.

Finansų ministerija siūlo nustatyti minimalų 0,5 proc. NT mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms, kurios dabar jo nemoka.

Trečiadienį komiteto posėdyje bendru sutarimu pritarta išvadoms dėl planuojamų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų.

„Siekiant sumažinti ūkininkų mokestinę naštą komitetas siūlo (...) palikti dabartinį reglamentavimą“, – pristatydamas išvadas sakė komiteto narys konservatorius Jonas Gudauskas.

Komiteto manymu, nereikėtų keisti metinės individualios veiklos pajamų sumos, nuo kurios mokamas GPM, taip pat toliau nepriskirti prezumpcinėms išlaidoms „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Išvados numato, kad pagal paslaugų kvitus gaunamoms žemės ūkio ir miškininkystės pajamoms būtų taikomas toks pat neapmokestinamųjų pajamų dydis, kaip ir minimaliai algai – šią ribą nuo dabartinių 1750 eurų padidinti iki 2253 eurų per metus.

Dar vienas komiteto pasiūlymas Pelno mokesčio įstatymui numato, kad investicijoms ir plėtrai naudojamos žemės ūkio veiklos pajamos ir pelnas būtų neapmokestintas.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, jog ministerija su tokiomis komiteto išvadomis nesutinka.

„Vis dėlto turėtume pasakyti, kad Finansų ministerija negalėtų pritarti tokiems pasiūlymams, nes neatitiktų Vyriausybės pateiktų projektų dėl mokesčių pokyčių, kurie buvo susieti su Vyriausybės programa“, – komiteto posėdyje sakė R. Bilkštytė.

Vyriausybės parengta mokesčių reforma numato, kad individualiai dirbantiems gyventojams „Sodros“ ir PSD išmokų į prezumpcines išlaidas nebūtų galima įtraukti, neapmokestinamų pajamų dydį nuo 20 tūkst. eurų per metus mažinti iki 15 tūkst. eurų, tačiau minimalų pajamų mokestį mažinti nuo 5 iki 3 proc.

Anot R. Bilkštytės, žemdirbiams lengvatos paliktos po diskusijų su ūkininkų bendruomene.

Tuo metu įvairių ūkininkų organizacijų atstovai komitete teigė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkininkams mokesčių našta didėja ir jie bus priversti arba išnykti, arba trauktis į šešėlį.

R. Bilkštytės teigimu, pakeitimai orientuoti į didesnes pajamas gaunančius savarankiškai dirbančius gyventojus, tarp jų – ir ūkininkus. Ji pasigedo pasiturinčių žemdirbių nuomonės ir argumentų.

Mes labai suprantame smulkius ir vidutinius ūkininkus, dėl to tam tikri pakeitimai ir siūlomi.

 

„Mes labai suprantame smulkius ir vidutinius ūkininkus, dėl to tam tikri pakeitimai ir siūlomi (...) tačiau labai buvo noras išgirsti ir turtingesnius ūkininkus, mes suprantame, kad yra ir tikrai turtingų ūkininkų, kuriems, sakykime, ta mokestinė  našta, ji gal ir padidėjanti, bet vis dėlto nepakeis jų nei gyvenimo kokybės, nei ūkio, nei vystymo“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Pasiturinčius ūkininkus ji vadino tautos žiedu, kuris galėtų palankiau vertinti mokesčių pasikeitimus ir labiau prisidėti prie prasčiau gyvenančios visuomenės gerovės.

„Labai norėtųsi, kad ir turtingi ūkininkai prisijungtų prie pasaulinės tendencijos „in tax we trust“ („pasitikime mokesčiais“ – BNS), tai yra, kai turtingi individualai, turtingi žmonės pasitiki mokesčiais ir ateina su iniciatyvomis papildomiems mokesčiams, kad vargstanti, neturtingoji visuomenės dalis būtų labiau aprūpinta“, – teigė R. Bilkštytė.

„Turime informaciją, kad ir nuasmenintą, kad tai yra tikrai tautos žiedas, kuris galėtų labiau prisidėti prie vargstančių, mažas pajamas gaunančių regionų gyventojų gerbūvio gerinimo“, – pridūrė ji.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad tai jam primena dešiniosios krypties Vyriausybės bandymą kurti socializmą: „Ji aiškiai bando kalbėti apie socializmo kažkokio kūrimą, labai gaila, kad taip galvoja dešiniųjų Vyriausybė. Mokesčių reforma niekaip neorientuota į šešėlio mažinimą, o lyg kuria didesnį šešėlį“.

Pagrindinių išvadų dėl mokesčių reformos rengėjas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 66 Seimo nariai, o 23 susilaikė.

Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatomas iki Kalėdų.   

Per svarstymus komitetuose finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad ši išlyga bus naudinga smulkiam verslui. 

Pakeitimai leistų verslui netaikyti nuostatos dėl bendro to paties asmens ir jo kontroliuojamų įmonių pajamų skaičiavimo, tačiau įmonės turės įrodyti, kad jos niekaip nėra susijusios. 

Pavyzdžiui, įmonių apyvarta galėtų būti vertinama atskirai, jeigu vyras ir žmona – įmonių vadovai – valdo dvi atskiras įmones, kurios nėra jų bendra nuosavybė, užsiima skirtinga veikla, pavyzdžiui, gėlių parduotuvė ir investicinė konsultacinė veikla. 

Dabar, jei tas pats ar susiję asmenys kontroliuoja kelias įmones, visos jos ir jie patys privalo registruotis PVM mokėtojais, jeigu bendra jų pajamų suma per metus viršija PVM mokėtojo ribą (šiuo metu – 45 tūkst. eurų). 

Europos Komisija yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą dėl PVM sistemos netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Todėl Vyriausybė siekia ištaisyti pažeidimą.   

„Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pareiškė viceministrė, atsakydama į Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo priekaištus, kad NT mokesčio pokyčiai teikiami ne laiku.

„Dabar daugybė vidutinės klasės žmonių krūpčioja, pagalvoję apie euriboro pokyčius, kurie laukia, dviženklė infliacija toliau rekordus muša, o mes tuo tarpu apie NT mokestį svarstome“, – komitete teigė V. Mitalas.

Jis įspėjo, kad toks NT mokesčio modelis gali nesulaukti palaikymo Seime. 

„Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų. Iki politinio sprendimo dar gabaliukas kelio“, – prognozavo jis.

Jis priminė, kad šios kadencijos valdantieji yra sutarę, jog mokestiniai pakeitimai bus svarstomi tik tuomet, kai valdančiosios koalicijos partneriai „aiškiai dėl jų susitaria“: „Mes aptarinėjam dalyką, kuris nėra realus. Dabar jis yra fikcija“.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad Finansų ministerija savivaldybėms grasina neleisti daugiau skolintis investicijoms, jeigu Seimas nepritars naujam NT mokesčio modeliui. 

Jis taip pat apgailestavo, kad turtingų žmonių NT ketinama apmokestinti mažiau nei kitų gyventojų: „Nuo 5 iki 20 kartų mažesnis NT mokestis (didelės vertės NT turinčių žmonių – BNS), vargšams norite numauti paskutines kelnes, o turtingiesiems NT mokestį drastiškai sumažinti“. 

Viceministrė R. Bilkštytė pabrėžė, kad už pagrindinį būstą gyventojai vidutiniškai mokėtų daugiausia 100 eurų.

„Mokesčių našta būtų nuo 5 iki 100 eurų per metus. Pirmas mokėjimas būtų po trejų metų“, – teigė R. Bilkštytė.  

Viceministrė, be kita ko, teigė dabar NT mokesčio asmeniškai nemokanti, o pagal naują modelį jis jau būtų skaičiuojamas: „Dar nežinau, gal irgi reikės kreiptis, kad atidėtų iki kažkokių metų“.

Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis.

R. Bilkštytė pabrėžė, kad nauja tvarka dar negalutinė: „Ministerija paruošė projektą, pateikė visuomenei svarstyti, gausime pastabas, atsižvelgsime, pateiksime Vyriausybei, jeigu pritars, ateis į Seimą“.  

Pagal Finansų ministerijos projektą, naujuoju gyventojų NT mokesčiu būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų bei kitiems socialiai remtiniems žmonėms ketinama suteikti mokesčio atidėjimus iki 10 metų, jei jie to paprašys. 

„Pagal skurdo lygį nebūtinai senjorai yra rizikingiausioje grupėje“, – teigė viceministrė.

R. Bilkštytė pabrėžė, kad vieni tarifai būtų taikomi už pagrindinį žmogaus NT turtą, kuriame jis registruotas ir gyvena bei yra savininkas, o kiti mokesčiai – už kitą turimą NT, pavyzdžiui, nuomojamą. Pastarajam, priešingai negu pirmam būstui, NT lengvatos nebūtų taikomos.  

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Kitam nekomerciniam gyventojo turimam NT, jeigu jis naudojamas ūkinėje veikloje, pavyzdžiui, nuomojamas, siūloma nustatyti nuo 0,1 iki 3 proc. siekiančius tarifus.

Savivaldybės galėtų leisti žmonėms NT mokesčio mokėjimą už ne pagrindinį NT atidėti iki 5 metų. 

Pasak viceministrės, 50 gyventojų, kurie pernai sumokėjo daugiausiai NT mokesčio už 885 būstus, įplaukos į valstybės biudžetą siekė 804 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką už pagrindinį būstą jie mokėtų 13 tūkst. eurų, o už kitą – 1,3 mln. eurų.

Anot R. Bilkštytės, šie žmonės iš kiekvieno nuomojamo būsto pernai gavo vidutiniškai po 20 tūkst. eurų. 

„Turime įsivaizduoti, kad tai yra komercinės pajamos ir savivaldybės turėtų teisę tokiam NT (kuris yra nekomercinis, o naudojamas komerciniams tikslams  – BNS) pritaikyti ir tarifą tokį pat, kuris taikomas dabar komerciniam turtui – tiesiog sulyginam tarifus visam turtui, naudojamam komercijoje“, – teigė viceministrė.  

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais.

R. Bilkštytės teigimu, dabar savivaldybės surenka 112 mln. eurų NT mokesčio iš komercinio turto, o valstybės biudžetas – iš nekomercinio NT – apie 9,6 mln. eurų.   

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

R. Bilkštytės teigimu, jeigu pagal naują modelį, NT mokestis būtų ne didesnis nei du eurai, žmogui jo mokėti nereikėtų. Pasak jos, iš viso būtų apie 200 tūkst. NT savininkų, kurie NT mokesčio nemoktų.  

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

R. Bilkštytė: visuomenė pribrendo naujam NT mokesčiui

Lietuvos visuomenė yra pribrendusi naujam gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

„Žmonių, sakykime, prisidėjimas kiekvieno, bendruomeniškumas, sprendimas su savivaldybe – kam tos lėšos panaudotos, –  10 ar 5 eurai, ar daugiau, bendras sprendimas, kokiai infrastruktūrai panaudoti, tai yra labai svarbu ir man atrodo, kad mūsų visuomenė jau subrendo tokiam bendram savivaldybių atsiskaitymui už kiekvieną eurą, o bendruomenei – kartu kurti tą gerovę“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė viceministrė.

Anot jos, savivaldybių kuriama infrastruktūra didina gyventojų turto vertę, dėl to siūlomas mokestis yra prasmingas.

„Pagrindinis tikslas šio mokesčio yra tai, gyventojai savivaldybėms atsiskaito už tą infrastruktūrą, šaligatvį, aplinkui pastatą, nes nekilnojamasis turtas – butas ar namas – tai ne namelis, į kurį kaip paukštukai žmonės atskrenda ir išskrenda, jie vistiek naudojasi aplinkine infrastruktūra. Nuo to, kokia ji yra aplink, priklauso ir to buto ar namo vertė“, – aiškino R. Bilkštytė.

Jos manymu, negalima lyginti tos pačios vertės butus, pavyzdžiui, Anykščiuose ir Vilniuje.

„Vilniuje tai bus tradicinis dviejų kambarių butas Žirmūnuose, senas, tarybinės statybos. Anykščiuose tai gali būti ir geras pusnamis, visai kitos vertės, nes Anykščiuose mediana bus mažesnė. Čia ir yra tas vertinimas, virš medianos esantis butas yra jau į prabangumą, gerumą, didumą“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25-100 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. Finansų viceministrė sako, kad 25 mln. eurų yra minimali suma.

„25 milijonai yra minimaliausias skaičius, savivaldybės gali surinkti ir 100 milijonų. Bendra mokesčių priemonė yra gera, kai mokesčio yra didelė bazė ir moka visi nedaug“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Pagal ministerijos pasiūlymą, būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.

„Bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija sukelia tam tikrų pajamų iš biudžeto poreikį, dėl to labai svarbu vertinti bet kokį mokestinį pasiūlymą, kuris mažintų biudžeto pajamas, nes dėl paramos ir kompensacijų poreikio išlaidos didėja“, –  trečiadienį komiteto posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Taip pat, anot jos, mokesčių sistemos nereikėtų keisti fragmentiškai, o vertinti ją kompleksiškai, todėl siūlymus dėl PVM ribos ministerija ruošiasi pateikti kartu su kitais mokesčių pertvarkos pasiūlymais. 

„Išvados ir bendras siūlymas dėl PVM ribos bus pateiktos tada, kai leis geopolitinė situacija, su visais mokestiniais pasiūlymais. Į mokesčių sistemą reikia žiūrėti kaip į sistemą, o ne kaip į razinų iš pyrago išrankiojimą, kad ir kaip aktualu tai būtų“, – sakė R. Bilkštytė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais individualia veikla vertėsi apie 190 tūkst. gyventojų, iš jų 96 proc. deklaruoja pajamas iki 29 tūkst. eurų, o trečdalis iš 26 tūkst. prekybos įmonių nepasiekė dabartinės 45 tūkst. eurų ribos, nuo kurios tampama PVM mokėtoju.

Tai, pasak finansų viceministrės, įrodo, kad siūlymas didinti ribą yra neaktualus.

„Tai rodo, kad daugeliui apyvartos ribos didinimas neaktualus. Suprantame smulkaus verslo norą, bet norime ir iš jų išgirsti, kodėl net 95 proc. nepasiekia net 30 tūkst. eurų“, – sakė R. Bilkštytė.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad ribos didinimas aktualiausias su verslo liudijimais dirbantiems žmonėms, nes tai jiems atvertų papildomų galimybių.

„Individuali veikla čia atkrenta. Su verslo liudijimais galima dirbti mokant fiksuotą mokestį iki 45 tūkst. eurų ribos. Ją padidinus atveriame galimybę veikti tuo pagrindu neapkraunant papildomais mokesčiais. Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 64 tūkst., tai gana reikšmingas skaičius“, – kalbėjo M. Majauskas.

Lietuva bet kokiu atveju taiko vieną iš didžiausių ribų, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis.

R. Bilkštytė pabrėžė, jog Lietuvoje ši riba ir taip yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), šalis lenkia net ir turtingesnes valstybes.

„Lietuva bet kokiu atveju taiko vieną iš didžiausių ribų, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, net ir tų valstybių, kuriose mažų įmonių apyvartos yra gerokai didesnės, ten taikomas mažesnis arba panašus. Pavyzdžiui, Latvijoje su verslo liudijimu galima dirbti tik iki 3 tūkst. eurų ribos“, – sakė viceministrė.

M. Majauskas siūlymą didinti apyvartos ribą argumentavo ir tuo, kad esant aukštai infliacijai ji pasiekiama žymiai greičiau ir mažina konkurencingumą. Jis taip pat pridūrė, jog dabartinė riba neatitinka ekonominės situacijos. 

„45 tūkst. eurų suma nustatyta labai seniai. Infliaciniame kontekste ją pasiekti nesudėtinga, ypač prekybos įmonėms, o jeigu atsiranda prievolė mokėti PVM, kaina kyla ir konkurencingumas krenta“, – sakė M. Majauskas.

Jo manymu, ribos padidinimas taip pat paskatintų smulkųjį verslą deklaruoti realias didesnes pajamas, išeiti iš šešėlio ir sumažintų administracinę naštą.

Tačiau komiteto narys Vytautas Gapšys sako, jog toks sprendimas gali suteikti privilegijų.

„Kažkas iš Lenkijos atsiveš pigesnės mėsos ir parduos. Jeigu pakelsim dar labiau tą ribą, kažkam atsiras galimybė nemokėti PVM, o kitas verslas, parduodantis lietuvišką produkciją, mokės pilną mokestį. Ar taip mes nepaskatinsim PVM apėjimo?“ – klausė V. Gapšys.

Andrius Palionis pastebėjo, kad smulkieji verslininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, negali mokesčio įtraukti į apskaitą kaip sąnaudų, dėl to tokia tikimybė atkrenta.

Pagal PVM direktyvą ES nuo 2025 metų įsigalios taisyklė, leisianti visoms bendrijos valstybėms be atskiro prašymo taikyti apyvartos ribą iki 85 tūkst. eurų.

„Toks siūlymas reiškia, kad, matyt, daug kur šis klausimas aktualus“, – pridūrė M. Majauskas.

Lietuva anksčiau taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, bet vėliau jai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą.

„Taip, apie tai yra mąstoma“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė viceministrė.

„Kalbant apie NPD taikymą šeimai, visada kritikavau, kad buvo pakeista formulė ir atsisakyta NPD už vaikus“, – sakė R. Bilkštytė.

Vėliau viceministrė BNS patikslino, kad toks NPD skaičiavimas įsigaliotų, jei būtų pasirinktas šeimos apmokestinimo modelis. Pasak jos, parengtų pataisų dėl papildomo NPD kol kas nėra.

„Šis pasiūlymas galėtų būti svarstomas drauge su kitų ministerijos nuolat gaunamų pasiūlymų mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės kontekste“, – BNS sakė ji.

Papildomas 200 eurų NPD už kiekvieną vaiką iki 18 metų vienam iš tėvų buvo taikomas 2017– 2018 metais. 2016 metais, kai jis siekė 120 eurų, tuo pasinaudojo apie 375 tūkst. žmonių. 

Vėliau vietoj papildomo NPD pradėti mokėti vaiko pinigai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalo žurnalistus informavo, kad pranešimas apie eismo įvykį Gedimino prospekte gautas 9.48 val.

„Praeivis pranešė, kad gatvėje taksi automobilis „Toyota“ sustojo išlaipinti keleivį. 40 metų moteris, važiavusi dviračiu, atsitrenkė į stovintį automobilį“, – situaciją komentavo policijos atstovė.

Labai dažnai automobiliai „minutei“ sustoja ant dviračių tako, tuomet tenka gana rizikingai lenkti ir laviruoti tarp automobilių.

Į įvykio vietą skubėjo ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Dviračiu važiavusiai moteriai nustatyta kojos trauma.

Nors policijos atstovė įvardyti nukentėjusios vardo ir pavardės negalėjo, tačiau finansų viceministrė R. Bilkštytė socialiniame tinkle „Facebook“ situaciją aprašė pati.

„Turiu svajonę... Pakeliui į ligoninę. Kada dviratininkai Lietuvoje bus pripažįstami eismo dalyviais kaip Olandijoje, t. y., visada turėtų pirmenybę prieš automobilius. Kiekvieną dieną važiuoju į darbą į ministeriją Gedimino prospektu. Dviračių taku. Labai dažnai automobiliai „minutei“ sustoja ant dviračių tako, tuomet tenka gana rizikingai lenkti ir laviruoti tarp automobilių. Ir tai Vilniaus cente, gatvėje, kur plačiai atžymėtas dviračių takas. Kitose gatvėse, pavyzdžiui, Pylimo, Jogailos, važiuodama dviračiu ne kartą buvau „užspausta“ troleibusų  ar autobusų – vairuotojai piktai į mane žiūrėdavo kaip į liaudies priešą...“ – socialiniame tinkle rašė R. Bilkštytė.

Feisbuko nuotr.

„Šiandien jų (vairuotojų) prakeiksmas pasiekė mane. Triaviali situacija: važiuoju prospektu (dviračiu taku), prieš mane staigiai sustoja automobilis ir atsidaro keleivio durelės tiesiai prieš nosį (prieš ratą) ir babaach! Lekiu ant šono su visu dviračiu! Kiek reikės dviratininkų išlieto kraujo, kad policininkai realiai pastebėtų automobilius, blokuojančius dviračių takus? Kiek reikės kraujo žalesniam transportui? Tikiu, kad tam reikia geresnės infrastruktūros dviratininkams, kas tikrai pastaruoju metu gerėja. Bet infrastruktūra nepadės, jei nebus kultūros. Vis dar svajoju“, – mintis dėstė finansų viceministrė.

„Kiek žinau, ant dienų. Manau, gegužės pradžioje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete informavo viceministrė. 

Viceministras Mindaugas Liutvinskas pranešė, kad svarstyti biudžeto pakeitimus Vyriausybėje numatyta kitą savaitę.

„Toks preliminarus matymas (...) Kitos savaitės posėdyje turėtų klausimas jau būti, jeigu viskas pagal planą“, – teigė jis. 

Anot Finansų ministerijos, koreguojant biudžetą planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemija susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti žmonėms palaikymui.

Pandemijos valdymui ir jos neigiamų padarinių švelninimui šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau buvo numatytas biudžete.