LIETUVOJE SUMAŽĖJO ŽMONIŲ, GYVENANČIŲ ŽEMIAU ABSOLIUTAUS SKURDO RIBOS

Lietuvoje per metus sumažėjo žmonių, gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos, skaičius, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių.

2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 267 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Šiemet tokia riba laikoma 354 eurų per mėnesį vienam gyventojui, o keturių asmenų šeimai – 743 eurai.

„Gera žinia yra ta, jog didėjant absoliutaus skurdo ribai 32,6 proc., absoliutaus skurdo lygis mažėjo“, – pristatydama duomenis kalbėjo Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė teigė, jog absoliutaus skurdo riba išaugo dėl to, kad rodiklis atspindėjo aukštą infliaciją.

Statistika taip pat rodo, kad kas penktas šalies gyventojas dabar gyvena skurdo rizikoje (daugiau nei 568 tūkst. nuolatinių gyventojų), tačiau skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 proc. punktu (2022-aisiais buvo per 586 tūkst. gyventojų).

Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2023 metais jis sudaro 36,5 procento. Palyginti su 2022 metais, šis rodiklis mažėjo 3 procentiniais punktais.

„Didelis skurdo rizikos lygis vis dar išlieka 65 metų bei vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija didėjo daugiau kaip 14 procentų. Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą“, – kalbėjo ji.

Pavaduotoja pažymėjo, jog žemiau skurdo rizikos ribos atsiduria vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų.

Savo ruožtu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sudaro 17 proc. (praėjusiais metais buvo 17,8 procento). Tuo metu mažiausia skurdo rizikos gyvenančių asmenų dalis – darbingo amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų – 14,9 procento.

„Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygio mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos teikiamas vaikus auginančioms šeimoms augimas“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.

2023 metais mažiausias skurdo rizikos lygis yra Vilniaus mieste (13,1 proc.), Neringos savivaldybėje (15,5 proc.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (15,9 procento).

Tuo metu didžiausias skurdo lygis – Kelmės (31,3 proc.), Skuodo (29,7 proc.), Biržų (28,9 proc.) rajonų savivaldybėse.

Pasak agentūros, skurdo statistika buvo parengta eksperimentiniu būdu 2022 metais atlikto statistinio tyrimo duomenimis.