Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių.

2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 267 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Šiemet tokia riba laikoma 354 eurų per mėnesį vienam gyventojui, o keturių asmenų šeimai – 743 eurai.

„Gera žinia yra ta, jog didėjant absoliutaus skurdo ribai 32,6 proc., absoliutaus skurdo lygis mažėjo“, – pristatydama duomenis kalbėjo Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė teigė, jog absoliutaus skurdo riba išaugo dėl to, kad rodiklis atspindėjo aukštą infliaciją.

Statistika taip pat rodo, kad kas penktas šalies gyventojas dabar gyvena skurdo rizikoje (daugiau nei 568 tūkst. nuolatinių gyventojų), tačiau skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 proc. punktu (2022-aisiais buvo per 586 tūkst. gyventojų).

Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2023 metais jis sudaro 36,5 procento. Palyginti su 2022 metais, šis rodiklis mažėjo 3 procentiniais punktais.

„Didelis skurdo rizikos lygis vis dar išlieka 65 metų bei vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija didėjo daugiau kaip 14 procentų. Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą“, – kalbėjo ji.

Pavaduotoja pažymėjo, jog žemiau skurdo rizikos ribos atsiduria vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų.

Savo ruožtu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sudaro 17 proc. (praėjusiais metais buvo 17,8 procento). Tuo metu mažiausia skurdo rizikos gyvenančių asmenų dalis – darbingo amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų – 14,9 procento.

„Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygio mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos teikiamas vaikus auginančioms šeimoms augimas“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.

2023 metais mažiausias skurdo rizikos lygis yra Vilniaus mieste (13,1 proc.), Neringos savivaldybėje (15,5 proc.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (15,9 procento).

Tuo metu didžiausias skurdo lygis – Kelmės (31,3 proc.), Skuodo (29,7 proc.), Biržų (28,9 proc.) rajonų savivaldybėse.

Pasak agentūros, skurdo statistika buvo parengta eksperimentiniu būdu 2022 metais atlikto statistinio tyrimo duomenimis.

Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 267 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurą dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc., kituose miestuose – 4,4 proc.), kaime – 4,9 proc.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,1 proc., tarp bedarbių – 24,2 proc., tarp pensininkų – 3,8 proc. Namuose su vaikais jis pernai siekė 2,6 proc.

Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 32,5 proc. – buvo tarp vienišų tėvų, , 

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 20,9 proc. – 0,9 proc. didesnis nei 2021 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.

Praėjusiais metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1071 euras šeimai.

Mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas, mieste pernai gavo 19,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 15,9 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 23,3 proc. gyventojų.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus padidėjęs 3,6 proc. ir pernai siekęs 39,5 proc.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 17,8 proc. (padidėjo 0,6 proc.), darbingo amžiaus asmenų – 15,8 proc. (padidėjo 0,2 proc.).

Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2018-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2017 metais.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13 proc.), kaime – 16,8 proc. gyventojų.

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 metais jis sudarė 14 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis, nei 2017-aisiais.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai sumažėjo 3,4 procentinio punkto iki 10,4 proc., namų ūkiuose be vaikų – 2,1 procentino punkto iki 11,8 procento. Skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).

Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc. dirbančių asmenų, 50,8 proc. bedarbių ir 13,1 proc. senatvės pensininkų. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2018 metais padidėtų iki 16,8 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui – jas atėmus, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis padidėtų nuo 31,9 iki 41,7 procento.

Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Per metus žemiau skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis nepakito.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai padidėjo 12,4 procento.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 18,8 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2017-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 procentinio punkto, kaime – sumažėjo 3,1 procentinio punkto.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.

Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2017 metais) buvo 277,3 euro ir sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Anot statistikų, vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis pernai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,8 procentinio punkto iki 23,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – 0,8 procentinio punkto iki 18 procentų. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas, piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2018 metais siekė 18,8 proc. ir, palyginti su 2017-aisiais, sumenko 2,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 2,5 procentinio punkto iki 27 procentų.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (50,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,1 proc., tarp bedarbių – 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 41,7 procento. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – padidėjo 0,8 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – išaugo 5 procentiniais punktais.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2018 metais padidėtų iki 29,7 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui beveik nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 28,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 34,8 procento.

Absoliutaus skurdo lygis ir skurdo rizikos lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, tačiau skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas lėšų dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.