Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį. 

Išlaidos padidintos įvertinus paskutinius Seimo narių pasiūlymus kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms.

Vyriausybė pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui 450 tūkst. eurų padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos finansavimą (funkcijoms, IT sistemoms ir ekspertų paslaugoms), Vytauto Mitalo ir Aušrinės Armonaitės pasiūlymui Ryšių reguliavimo tarnybai skirti dar 120 tūkst. eurų, taip pat Vartotojų teisių apsaugos tarnybai – 30 tūkst. eurų (ES reglamentui dėl bendros skaitmeninių paslaugų rinkos, kuria iš dalies keičiama direktyva, įgyvendinti), Morganos Danielės pasiūlymui Migracijos departamentui skirti 45 tūkst. eurų (migracijos informacinės sistemos plėtrai). 

„Iš esmės čia dalykai, kurie yra susiję arba su įstatymų įgyvendinimu, arba, kaip Viešųjų pirkimų tarnybos atveju, su tam tikrų IT sistemų klausimu, kur naujos sistemos diegimui reikės daugiau laiko, tai reiškia, kad reikės palaikyti senąją, kam mes nebuvome numatę lėšų, kadangi tikėjomės, kad pavyks įdiegti naują“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. 

Kaip sakant, būti geriems niekas netrukdo, ypač už svetimus pinigus.

 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, visų Seimo narių pasiūlymų vertė siekė apie 690 mln. eurų, o juos skirti prašyta keliams, žvyrkeliams, moksliniams tyrimams, Seimo narių „parapijų“ gerovės gerinimui.

„Iš viso pasiūlymų vertė iššifravus besidubliuojančius pasiūlymus buvo maždaug už 690 mln. eurų, didžioji dalis keliams, žvyrkeliams, taip pat buvo nemažai siūlymų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai, taip pat Seimo narių įvairių parapijų gerovės vertinimo iniciatyvų dalykams“, – posėdyje sakė G. Skaistė.

Pasak jos, daugumai pasiūlymų šaltinių nebuvo: „Tai iš esmės nėra šaltiniai, labiau siūlymai didinti skolinimosi poreikius“.

„Kaip suprantu, Seimo nariai ten, kur Vyriausybė pirmam skaityme iš dalies atsižvelgė į jų pasiūlymus, jie vis tiek įregistravo tuos pačius pasiūlymus, kurie buvo įregistruoti antram – svarstymo stadijoj, net neatsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė iš dalies atsižvelgė. Net nepakoregavo tų pasiūlymų. Kaip sakant, būti geriems niekas netrukdo, ypač už svetimus pinigus“, – kalbėjo I. Šmonytė.

Parlamentarai siūlė numatyti papildomų pinigų rajonuose esančių sporto salių, aikštynų remontui, tiltų, dviračių, pėsčiųjų takų rekonstrukcijai, kelių priežiūrai, pedagogų algoms, neformaliam vaikų švietimui ir kitoms reikmėms.

Vyriausybė paprastai nepritaria didžiajai daliai tokių parlamentarų siūlymų.

Norint, kad siūlomos lėšos, kurių skyrimui Vyriausybė nepritaria, būtų vis tiek numatytos biudžete, už siūlymą priimant biudžeto įstatymą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Pirmą kartą patikslinus biudžeto projektą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.

Dėl to biudžeto deficitas padidėjo nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.