Ž. MAURICAS: KOVO DEFLIACIJĄ LĖMĖ PIGĘ ENERGIJOS IŠTEKLIAI

Statistikams kovą pirmą kartą šiemet fiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, analitikai teigia, kad tai lėmė pigusi elektra, dujos ir šilumos energija. Vieni sako, kad metinė infliacija kovą pasiekė dugną ir balandį ji vėl augs, kiti prognozuoja, jog šiais metais šalyje bus apie 0,2 proc. vidutinė metinė defliacija.

„Pagrinde besitęsiančios tendencijos energetikos prekių kainų, nes matome, kad toliau pinga elektra, gamtinės dujos –  energetinių kainų nuosmukis, jis persiduoda ir kitoms paslaugų ir prekių grupėms. Visų pirma – maisto kainoms. (....) Maisto kainos kad ir nežymiai, pamažu mažėja. Tas mažėjimas nėra toks, koks galėtų būti, bet jis yra“, – trečiadienį BNS sakė  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, mėnesio defliacijos kovą Lietuvoje nebuvo bent dešimtmetį.

„Kad išvis turėtume kovą mėnesinę defliaciją (...), seniai nebuvo – 10 metų, kiek pamenu, kad kovą būtų mėnesinė defliacija. Tikrai tie paskelbti infliacijos rodikliai, ypač kalbant apie metinę, buvo mažesni nei tikėjomės“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, mėnesinį kainų indekso pokytį labiausiai lėmė vasarį gerokai sumažėjusi elektros kaina, taip pat atpigusi šiluma bei dyzelinas.

„Degalai, dyzelinas yra akivaizdžiai atpigę kovą, lyginant su vasariu, daugiau nei tikėjomės. Šilumos kaina pinga ir kad kovą ji atpigo, lyginant su vasariu, yra akivaizdu. Nemažas efektas atėjo ir mėnesiniam pokyčiui turėjo apie 0,3 proc. elektros kainos. Jos ateina mėnesiu vėliau, tai yra, į kovo duomenis įskaičiuota, kiek kito elektros kaina vasarį“, – aiškino  T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, istoriškai kovą fiksuojama apie 0,7 proc. mėnesio infliacijos mediana – ji nežymiai kyla pirmiausia dėl brangstančių naujo sezono drabužių ir avalynės.

Vis dėl to, Ž. Maurico teigimu, vartotojai kainų kritimo kol kas nejaučia – maisto kainos smuko per mažai, o energetikos išteklių kainų kritimą jie pajustų, jei nuosmukis siektų bent 10 proc.

Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi.

 

„Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi. Tai tiesiog žmonės moka mažiau už komunalines paslaugas keliais procentais, o turint omeny, kad kilimas buvo labai ženklus, ypač per pastaruosius keletą metų, tai žmonės dar nevisiškai yra įpratę prie tų aukštų kainų ir turėtų kritimas būti ženklesnis, kad gyventojai pajustų. Bent 5 proc., idealiai – 10 proc.“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Bet, mūsų vertinimu, yra potencialo, kad tiek (bent 5 proc. – BNS) galėtų nukristi maisto kainos, turint omeny tai, kad, kaip minėjau, energetinių žaliavų kainos pakrito ir dar neabejotinai pakris“, – pridūrė jis.

T. Povilausko manymu, energetinių išteklių pigimas ir pajamų augimas galėtų paskatinti vartojimą.

„Tai, kad energetika pinga, ji toliau lemia, kad tie kainų pokyčiai džiugina vartotojus. Turint omenyje, kad pajamų augimas lieka stiprus, tai daro teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, nes vis tiek pinganti energetika, be to, (...) nebrangsta maistas, nebedaro įtakos infliacijai“, – teigė T. Povilauskas.

Balandį metinė infliacija vėl augs, galima metinė defliacija  

T. Povilauskas prognozuoja, kad balandį metinė infliacija padidės: „Balandį mūsų projekcijose tikėtina, kad metinės infliacijos dugnas buvo kovą ir balandį metinė infliacija bus jau šiek tiek didesnė.“

Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiais metais bus vidutinė metinė defliacija, kuri sieks 0,2 proc. Anot jo, tam didžiausios įtakos turės toliau krentančios energetikos kainos.

„Mes prognozuojame neigiamą, minus 0,2 vidutinę metinę infliaciją, simboliškai neigiamą palikome. (...) Tarkime, šią vasarą tiek gamtinės dujos, tiek elektra, tikėtina, kainuos ženkliai mažiau negu kainuoja dabar ir ženkliai mažiau, nei kainavo praeitais metais. Čia dar ir su Lietuvos specifika susiję, nes mes daug investuojame į atsinaujinančią energetiką. Ypač, jei bus daug saulės ir vėjo, tai ta kaina nebus didelė“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, restoranų ir maitinimo įstaigų kainos šiemet kristi neturėtų, tačiau kitų paslaugų kainos nebeaugs taip sparčiai.

„Mes matysime toliau tokius mažėjančios infliacijos, netgi defliacinius procesus dar kurį laiką, nes ekonomika, panašu, kad atsigaus“, – sakė ekonomistas.

„Automobilių kainos, tikėtina, prasidės kainų mažėjimo ciklas ir ryškus, kainos gali nukristi ir iki 10 proc.“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, jog išankstinė mėnesio defliacija kovą siekė 0,1 proc., išankstinė vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc. o metinė infliacija – 0,3 proc.