DUONA VERTINANTIEMS SVEIKATĄ IR SVEIKĄ GYVENSENĄ
- Kauno.diena.lt inf. 1
Jau beveik visi suprato: esame tai, ką valgome. Vis daugiau žmonių renkasi naudingesnius sveikatai mitybos sprendimus, tad nenuostabu, kad ir duonai keliami aukšti reikalavimai. Į juos įsiklausantys gamintojai siūlo duonos produktų, kuriais be baimės gali mėgautis sveikai gyvensenai ištikimi žmonės.
Tradicinis ir svarbus valgis
Mūsų seneliai sakydavo: jei turi duonos – gyvensi. Taip buvo pabrėžiama duonos svarba žmogaus organizmui. Vėlesnių kartų santykis su duona pakito, o pasidavus laikinoms mitybos madoms netgi raginta jos atsisakyti.
Laimė, šiandien duona reabilituota. Mitybos specialistai sugriovė mitą, esą duona augina svorį.
Dažnai žmonės, norintys sumažinti kūno masę, mažina bendrą per dieną suvartojamų kalorijų kiekį atsisakydami angliavandenių. Visiškai atsisakyti angliavandenių nerekomenduojama. Stengiantis subalansuoti savo racioną, duona labai svarbi. Joje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, maistinių skaidulų. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.
„Vilniaus duona“ archyvo nuotr.
Lietuviams – dar ir tradicinis valgis. Remiantis „Vilniaus duonos“ pernai atlikto Lietuvos gyventojų duonos vartojimo įpročių tyrimo rezultatais, didžioji dalis (43 proc.) gyventojų suvalgo 1–2 riekeles per dieną, 27 proc. – 3–5 riekeles, 5 proc. – 6 riekeles ir daugiau.
18 mln. kg – tiek duonos Europoje suvalgoma per metus.
23 proc. duoną vartoja ne kasdien, o likusieji 2 proc. duonos nevartoja visai.
Sveikesni pasirinkimai
Kai kalbama apie mažėjančią duonos vartojimo tendenciją, turimas mintyje krintantis šviesios duonos ir batonų populiarumas.
„Sveikesnių pasirinkimų galima ieškoti renkantis ir tokius kasdienius produktus kaip tamsi duona, – teigia bendrovės „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė. – Pavyzdžiui, viso grūdo duonos gaminiai maistinės vertės požiūriu yra geresnė alternatyva baltų miltų kepiniams. Viso grūdo miltuose yra rugių, speltų ar įprastų kviečių grūdų dalių, kuriose sukaupta daugiausia maisto medžiagų – antioksidantų, vitamino B, geležies ir kitų mineralų, skaidulų. Tad vartojant visagrūdžius gaminius gaunama gerokai daugiau naudos nei iš rafinuotų miltų produktų“, – pabrėžia S. Šoblinskienė.
Lietuvos duonos rinkos lyderiai „Vilniaus duona“ šiandien siūlo daugiau kaip 40 pavadinimų duonos gaminių. Per parą čia iškepama 90 t gaminių!
Tačiau svarbiausia – ne skaičiai, o socialinė atsakomybė. Didžiausia šalyje duonos kepykla įsipareigojusi didinti savo produktuose esančių maistinių medžiagų kiekį, kad darytų teigiamą poveikį visuomenės sveikatai.
Dėmesys kokybei
Visuomenė savo sveikata rūpinasi vis labiau. Duonos valgytojams svarbi tampa duonos sudėtis, jos maistinė ir biologinė vertė.
„Vertinant duonos kokybę ir poveikį sveikatai, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, svarbi duonai kepti naudojamų miltų rūšis ir grūdų apdirbimas. Rupaus malimo, tamsių miltų duonoje visada yra daugiau žmogaus organizmui naudingų maisto medžiagų. Be to, viso grūdo produktai turi įvairių mineralų, geležies, magnio, seleno“, – atkreipia dėmesį sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Itin svarbios organizmui skaidulos – augaliniuose produktuose randami angliavandeniai. Maistinių skaidulų funkcija mūsų organizme gana paprasta, bet labai reikšminga – jos padeda virškinimo sistemai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama gauti vidutiniškai 25–35 g skaidulinių medžiagų per parą. Tačiau statistiškai Lietuvos gyventojas suvartoja tik pusę šio kiekio ar net dar mažiau.
Puiki galimybė suteikti organizmui reikalingą kiekį skaidulų – valgyti duoną. Ne veltui sveiką gyvenseną ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės jau spėjo atrasti naująjį „Vilniaus duonos“ produktą „Toste PROTEIN“. Skrudinta šios duonos riekė su sezoninėmis gėrybėmis – tikras energijos užtaisas puikiai vasaros dienai!
„Toste PROTEIN“: skrudinta dar gardesnė!
• Net 4 skirtingų rūšių (linų sėmenų, saulėgrąžų, arbūzų, moliūgų) sėklos.
• Mažai cukrų (1,2 g / 100 g).
• Daug baltymų (16 g / 100 g).
• Daug skaidulinių medžiagų (8,5 g / 100 g).
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.15 komentarai -
DMN inf.0 komentarai -
1 komentarai
Vytautas