KAS NUTIKO MAMAI, GALIMAI NUSKANDINUSIAI VAIKUS: SPECIALISTAI SAKO, TRAGEDIJOS BUVO GALIMA IŠVENGTI

Savaitgalį Vilniuje įvyko siaubinga tragedija – motinos akivaizdoje nuskendo dvi mergytės. Pirmadienį paskelbta, kad Neryje savo vaikus, kaip įtariama, paskandinusi motina yra policijos darbuotoja. Kolegos teigia, kad moteris buvo kruopšti, tačiau uždaro būdo.

Kaip jau skelbta, 36 metų įtariamoji yra Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji darbuotoja, ji ne pareigūnė.

Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, moteris policijoje dirbo neilgai – 2018-2020 metais. Vėliau jai gimė vaikai.

Nuo 2021 metų sausio įtariamoji yra vaiko priežiūros atostogose.

„Ji kolegų vertinama kaip atsakinga, kruopšti darbuotoja. Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Policijos departamento atstovas.

Moters darbo kokybei vadovai pretenzijų neturėjo.

BNS duomenimis, anksčiau ji, turimais duomenimis, dirbo socialine darbuotoja. R. Matonis portalui kauno.diena.lt šios informacijos patvirtinti negalėjo.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla portalui tv3.lt, teigė, kad moters šeimoje buvo problemų.

Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo.

„Ten šeimoje kažkokios problemos, teko girdėti. Bet kaip iš tikrųjų yra, atsakys ikiteisminis tyrimas, bus išnagrinėtos visos aplinkybės“, – sakė komisaras.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, jog šeima nebuvo pakliuvusi į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį.

„Kiekvieno vaiko netektis yra tragiškas įvykis ir jis paveikia kiekvieną. Tikrai užuojauta artimiesiems. O kalbant apie šitą įvykį, skaudžiausia yra tai, kad šeima mums nebuvo žinoma“, – sakė G. Batulevičius.

Vaiko teisių tarnybos žiniomis, šioje šeimoje yra ir tėtis. Kas įvyko lemiamą akimirką, ar aplinkiniai galėjo pastebėti, kad moteris jautėsi prastai?

„Akivaizdu, kad reikalinga pagalba nebuvo savalaikiai inicijuota. Paslaugų tiekėjai neidentifikavo atvejo, šeimos, kur suteikus pagalbą galbūt buvo galima išvengti šitų tragiškų įvykių“, – kalbėjo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Pogimdyvinė depresija?

Svarstoma, galbūt jauną mamą kamavo pogimdyvinė depresija. Kaip LNK pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, ja suserga apie 20 proc. pagimdžiusių moterų.

– Paskutiniu metu girdėjome daug atvejų, kai mamos nužudė savo vaikus, atėmė sau gyvybę. Mes nežinome, ar priežastis buvo būtent pogimdyvinė depresija. Tačiau laikas apie tai kalbėti daugiau ir šviesti visuomenę. Kas yra pogimdyvinė depresija?

– Labai svarbu kalbėti apie mamų psichinę sveikatą. Vaiką auginti yra labai didelis ir sunkus darbas. Moteriai reikia padėti auginant vaikus. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti iš karto po gimdymo arba po kelių mėnesių ar netgi metų eigoje. Pogimdyvinės depresijos požymiai yra, kad moteriai ateina beviltiškos mintys, nenoras gyventi, nenoras rūpintis vaikais, nepasitikėjimas savimi, fizinis išsekimas. Labai svarbu, kad moteris turėtų laiko patenkinti savo asmeninius poreikius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo kūdikiu. Jei ji nepasirūpina savimi, ji negali rūpintis kitais. Šiuo atveju gal moteris patyrė netgi psichozę, kai nesiorientuojama, kas vyksta. Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprasti, kad moteriai reikia pagalbos?

– Reikia atkreipti dėmesį, kaip moteris jaučiasi, kokia jos nuotaika, ar ji nuliūdusi, išsekusi, galbūt apatiška. Jei moteris sako, kad visiškai neturi jėgų ir nori gulėti lovoje, tai jau rimti signalai.

– Ir kiti nemalonūs jausmai gali aplankyti susilaukus kūdikio.

– Kelios dienos po gimdymo gali prasidėti melancholija. Ta būsena tęsiasi apie porą savaičių. Moteris dar nelabai suprato, kas čia įvyko. Atrodo, turėtų džiaugtis, kad vaikelis gimė, o ji kažko liūdi. Taip pat gali būti ir pogimdyvinė psichozė, kai moteris nesiorientuoja aplinkoje. Jai ateina mintys, kad nori pasidaryti kažką sau ar kūdikiui. Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir suteikti stacionarinį gydymą, kol ji tų minčių neįgyvendino.

Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.

– Ar pogimdyvinė psichozė gali ištikti ir gerai besijaučiančią mamą?

– Dažniau būna, kad ta pogimdyvinė depresija gali peraugti į psichozę. Visada reikia stebėti ir save, ir aplinkoje esančią mamą. Galbūt mamai buvo kiti psichologiniai sunkumai, įtampos, kurie kaupiasi ir prasprogsta psichozės forma.

– Ar šeimos gydytojai skiria pakankamai dėmesio pagimdžiusiai moteriai?

– Nepakankamai. Turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio pačiai mamai ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo. Moteris užtikrina pagrindinius vaikelio išgyvenimo poreikius, todėl jos poreikiai irgi turi būti užtikrinti. Tiek gydytojai, tiek artimieji turėtų labiau pasirūpinti. Dauguma domisi tik kūdikiu, tačiau nepaklausia, kaip jaučiasi mama.

– Ar pogimdyvinė depresija gali kartotis?

– Tai, kad moteris kažkada jau išgyveno pogimdyvinę depresiją, didina riziką, kad tai gali pasikartoti. Jei jau pastebimi panašūs simptomai, reikėtų kuo greičiau imtis priemonių. Galima lankytis pas psichologę, kalbėtis su draugėmis, kitomis mamomis. Moterys gali padėti viena kitai vien pasidalindamos išgyvenimais. Krizinio nėštumo centras irgi teikia pagalbą. Jei moteris augina vaikelį viena, nėra šalia vyro, kuris jai užtikrintų saugumą, tai jai dar sunkiau, didėja rizika tiek depresijai, tiek kitoms psichikos problemoms.

Kaip jau skelbta, tragedija įvyko Vilniuje, Verkių gatvėje, Neryje. Apie nelaimę pranešta sekmadienį po 11 valandos.

Kaip skelbiama, nelaimės vietoje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti 2020 metais gimusi mergytė.

Atvykusių greitosios medikų gaivinta mažylė mirė.

Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi maždaug metukų amžiaus mergytė.

Dėl sveikatos sutrikimo motina paguldyta į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, taip pat dėl  bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.

Už šiuos nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.