-
M. Danielė papasakojo apie savo nėštumą: kalbančius apie „magiškąjį laukimą“ norėjau padegti 84
„Visą nėštumą išgyvenau vien neigiamas emocijas – buvo bloga, skaudėjo visą kūną, tino rankos, kojos, atrodė, kad jaučiau kiekvieną savo mažutėje pilvo kišenėje sukištą ir supresuotą organą, skrandžio rūgštys neleido nei valgyt, nei miegot, nei galvot. Bendrauti praktiškai negalėjau su niekuo, nes... negalėjau valgyti. Nei į kavinę susitikti, nei vakare su draugais, nei savaitgalį pasidžiaugti mano mylimu rudeniu, kepant obuolių pyragą – kiekviena diena kaip per ašmenis, su griežčiausia ir ilgiausia itin prėsko maisto dieta, subadytais pirštais ir krūva insulino nakčiai ir dienai. Izoliuota nuo bendravimo ir viena savo kūno agonijoje, kol žmonėms aplink gyvenimas teka įprasta vaga.
Kentėjo kiekviena kūno ląstelė ir taip stūmiau dienas. Daug ašarų, daug pykčio, daug nevilties. Kalbančius apie „magiškąjį laukimą“ norėjau padegti. Atsimenu, kad tada galvojau, kokiose iškrypusiose fantazijose galima iš viso sugalvoti drausti nėštumo nutraukimą ir versti moterį atidirbti šituo inkubatoriumi? Kaip turėtų jaustis moteris mano kūne, bet nenorinti, nepageidaujanti susilaukti vaiko? Kam aš pasiryžčiau, jei tokiu inkubatoriumi kokia nors žemiškoji valdžia verstų dirbti mane?
Kiekvienos patirtis skirtinga – kažkam kankinantis nėštumas, kažkam traumuojanti gimdymo patirtis, kai kam itin sunkus metas jau vaikui gimus. O kai kam gal ir viskas iškart. Ir nieko nuostabaus – to, ką patiria moters kūnas, o su juo kartu ir sąmonė, aprašyti ir nusakyti niekada nebus įmanoma. Dėl transformacijos masto ir dėl kiekvienos patirties individualumo. Per amžių amžius jų milijardai, ir nei viena yra nesulyginama.
Tačiau šiandien jau žinome, kad depresija po gimdymo yra dažnas reiškinys. Dar žinome, kad prasideda ji kažkam per pirmąjį mėnesį, kai kam po pusmečio, o kai kam – net per pirmus trejus metus po vaiko gimimo. Jei jau esi turėjusi depresiją, esi jauno amžiaus, nėštumas nebuvo planuotas ar lauktas, jau turi vaikų ir/ar net ne vieną, susilaukei dvynukų, esi vieniša mama ar komplikuoti santykiai su antrąja puse, sulauki mažai pagalbos iš aplinkinių žmonių – depresijos rizika yra aukštesnė. Bet net jei neatitinki nei vieno iš šių punktų, nuo depresijos po gimdymo nesi apsaugota.
Nieko nebenori, nejauti ryšio su vaiku, gal apskritai nieko nebejauti, esi apatiška, sunku susikaupti, nebemiegi, nebenori, kad ateitų rytas, nebematai išeities nei sau, nei vaikui, nei pasauliui – tai reiškia, kad tavo sąmonė perkaito ir susirgo. Ji dabar generuoja tau dezinformaciją. Tavo pasaulio vaizdas atrodo tikras, bet toks nėra, jis yra tavo sergančios sąmonės sukurtas.
Ir tu turi teisę sirgti! Тaip, perskaitei teisingai. Tu turi teisę sirgti depresija! Nes tu išgyvenai milžinišką, neaprėpiamą kūnišką ir dvasinę transformaciją.
Ir tu turi teisę sirgti! Тaip, perskaitei teisingai. Tu turi teisę sirgti depresija! Nes tu išgyvenai milžinišką, neaprėpiamą kūnišką ir dvasinę transformaciją. Tavo organizmo resursai yra riboti ir juos išeikvojus sirgti yra normalu. Bet yra ir geroji žinia – sąmonė, kaip ir nubrozdinta, net lūžusi, ar net sutrupinta ranka, gali pasveikti. Tavo sąmonė ir tavo kūnas neįtikėtinai galingi ir sukurti įveikti milžiniškus šokus – išgyventi šūvius, pjūvius, kovoti su infekcijomis, visokiu maru ir badu, ir NET SUKURTI ŽMOGŲ. Tu esi galinga, tik gal dabar šiek tiek tai pamiršai.
Ligos nutinka, ir nuo ligų pasveikstama. Ligos nepadaro tavęs blogu žmogumi, ar tuo labiau bloga mama. Pasakyk kaip jautiesi artimam žmogui ar paskambinusi į pagalbos liniją. Mamos linija, Tėvų linija tel nr. 8 800 900 12, Krizių įveikimo centras tel nr. +370 640 51555, Psichikos sveikatos centras.
Na, o ką daryti aplinkiniams? Puoselėti mamą: ar saugi? Ar visavertiškai pavalgiusi? Ar pailsėjusi ir pamiegojusi? Ar skiria laiko sau? Ar reikia pagalbos nors vienam ir išvardintų punktų įvykti? Tai geriausia psichikos sunkumų prevencija, o kartais net gelbsti gyvybę. Ir net ne vieną. Šiandien minima Savižudybių prevencijos diena“, – rašė Seimo narė.
Primename, kad rugsėjo pradžioje šalį sukrėtė tragedija, kai Vilniuje, Neryje, buvo rastos dvi nuskendusios mergaitės. Įtariama, kad jas nuskendinti galėjo mama, vienintelė tądien buvusi su jomis prie vandens telkinio. Po šio šiurpaus įvykio daugelis mamų viešai ėmė pasakoti apie savo išgyvenimus gimus vaikui, ir neaplenkusias depresyvias mintis, kurios, laiku jų nesuvaldžius, gali turėti įtakos priimant tam tikrus, dažnai itin skaudžius sprendimus.
-
Kas nutiko mamai, galimai nuskandinusiai vaikus: specialistai sako, tragedijos buvo galima išvengti 40
Kaip jau skelbta, 36 metų įtariamoji yra Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji darbuotoja, ji ne pareigūnė.
Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, moteris policijoje dirbo neilgai – 2018-2020 metais. Vėliau jai gimė vaikai.
Nuo 2021 metų sausio įtariamoji yra vaiko priežiūros atostogose.
„Ji kolegų vertinama kaip atsakinga, kruopšti darbuotoja. Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Policijos departamento atstovas.
Moters darbo kokybei vadovai pretenzijų neturėjo.
BNS duomenimis, anksčiau ji, turimais duomenimis, dirbo socialine darbuotoja. R. Matonis portalui kauno.diena.lt šios informacijos patvirtinti negalėjo.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla portalui tv3.lt, teigė, kad moters šeimoje buvo problemų.
Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo.
„Ten šeimoje kažkokios problemos, teko girdėti. Bet kaip iš tikrųjų yra, atsakys ikiteisminis tyrimas, bus išnagrinėtos visos aplinkybės“, – sakė komisaras.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, jog šeima nebuvo pakliuvusi į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį.
„Kiekvieno vaiko netektis yra tragiškas įvykis ir jis paveikia kiekvieną. Tikrai užuojauta artimiesiems. O kalbant apie šitą įvykį, skaudžiausia yra tai, kad šeima mums nebuvo žinoma“, – sakė G. Batulevičius.
Vaiko teisių tarnybos žiniomis, šioje šeimoje yra ir tėtis. Kas įvyko lemiamą akimirką, ar aplinkiniai galėjo pastebėti, kad moteris jautėsi prastai?
„Akivaizdu, kad reikalinga pagalba nebuvo savalaikiai inicijuota. Paslaugų tiekėjai neidentifikavo atvejo, šeimos, kur suteikus pagalbą galbūt buvo galima išvengti šitų tragiškų įvykių“, – kalbėjo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.
Pogimdyvinė depresija?
Svarstoma, galbūt jauną mamą kamavo pogimdyvinė depresija. Kaip LNK pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, ja suserga apie 20 proc. pagimdžiusių moterų.
– Paskutiniu metu girdėjome daug atvejų, kai mamos nužudė savo vaikus, atėmė sau gyvybę. Mes nežinome, ar priežastis buvo būtent pogimdyvinė depresija. Tačiau laikas apie tai kalbėti daugiau ir šviesti visuomenę. Kas yra pogimdyvinė depresija?
– Labai svarbu kalbėti apie mamų psichinę sveikatą. Vaiką auginti yra labai didelis ir sunkus darbas. Moteriai reikia padėti auginant vaikus. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti iš karto po gimdymo arba po kelių mėnesių ar netgi metų eigoje. Pogimdyvinės depresijos požymiai yra, kad moteriai ateina beviltiškos mintys, nenoras gyventi, nenoras rūpintis vaikais, nepasitikėjimas savimi, fizinis išsekimas. Labai svarbu, kad moteris turėtų laiko patenkinti savo asmeninius poreikius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo kūdikiu. Jei ji nepasirūpina savimi, ji negali rūpintis kitais. Šiuo atveju gal moteris patyrė netgi psichozę, kai nesiorientuojama, kas vyksta. Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip suprasti, kad moteriai reikia pagalbos?
– Reikia atkreipti dėmesį, kaip moteris jaučiasi, kokia jos nuotaika, ar ji nuliūdusi, išsekusi, galbūt apatiška. Jei moteris sako, kad visiškai neturi jėgų ir nori gulėti lovoje, tai jau rimti signalai.
– Ir kiti nemalonūs jausmai gali aplankyti susilaukus kūdikio.
– Kelios dienos po gimdymo gali prasidėti melancholija. Ta būsena tęsiasi apie porą savaičių. Moteris dar nelabai suprato, kas čia įvyko. Atrodo, turėtų džiaugtis, kad vaikelis gimė, o ji kažko liūdi. Taip pat gali būti ir pogimdyvinė psichozė, kai moteris nesiorientuoja aplinkoje. Jai ateina mintys, kad nori pasidaryti kažką sau ar kūdikiui. Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir suteikti stacionarinį gydymą, kol ji tų minčių neįgyvendino.
Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.
– Ar pogimdyvinė psichozė gali ištikti ir gerai besijaučiančią mamą?
– Dažniau būna, kad ta pogimdyvinė depresija gali peraugti į psichozę. Visada reikia stebėti ir save, ir aplinkoje esančią mamą. Galbūt mamai buvo kiti psichologiniai sunkumai, įtampos, kurie kaupiasi ir prasprogsta psichozės forma.
– Ar šeimos gydytojai skiria pakankamai dėmesio pagimdžiusiai moteriai?
– Nepakankamai. Turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio pačiai mamai ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo. Moteris užtikrina pagrindinius vaikelio išgyvenimo poreikius, todėl jos poreikiai irgi turi būti užtikrinti. Tiek gydytojai, tiek artimieji turėtų labiau pasirūpinti. Dauguma domisi tik kūdikiu, tačiau nepaklausia, kaip jaučiasi mama.
– Ar pogimdyvinė depresija gali kartotis?
– Tai, kad moteris kažkada jau išgyveno pogimdyvinę depresiją, didina riziką, kad tai gali pasikartoti. Jei jau pastebimi panašūs simptomai, reikėtų kuo greičiau imtis priemonių. Galima lankytis pas psichologę, kalbėtis su draugėmis, kitomis mamomis. Moterys gali padėti viena kitai vien pasidalindamos išgyvenimais. Krizinio nėštumo centras irgi teikia pagalbą. Jei moteris augina vaikelį viena, nėra šalia vyro, kuris jai užtikrintų saugumą, tai jai dar sunkiau, didėja rizika tiek depresijai, tiek kitoms psichikos problemoms.
Kaip jau skelbta, tragedija įvyko Vilniuje, Verkių gatvėje, Neryje. Apie nelaimę pranešta sekmadienį po 11 valandos.
Kaip skelbiama, nelaimės vietoje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti 2020 metais gimusi mergytė.
Atvykusių greitosios medikų gaivinta mažylė mirė.
Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi maždaug metukų amžiaus mergytė.
Dėl sveikatos sutrikimo motina paguldyta į ligoninę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, taip pat dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.
Už šiuos nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
-
Būsimoms ir esamoms mamos – informacinis vadovas, kaip atpažinti depresiją po gimdymo
Tam, kad visa reikalinga informacija būtų pasiekiama vienoje vietoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė dalomąją medžiagą, apie moters emocinius pokyčius tampant mama, galimus psichikos sveikatos sunkumus ir pagalbos galimybes. Tai dar vienas svarbus žingsnis, gerinant gimdyvių informuotumą apie savipagalbos būdus, teikiamą savanorių bei specialistų pagalbą ar paslaugas Lietuvoje.
Peržiūrėti ir atsisiųsti informaciją galite ČIA.
Naujajame elektroniniame leidinyje trumpai aptariamas tapimo mama laikotarpis ir jo ypatumai. Taip pat detaliau analizuojamas laikotarpis po gimdymo, depresijos po gimdymo priežastys ir iš to kylančios pasekmės. Jame patariama, kaip atpažinti depresiją po gimdymo, padėti sau ar kur ieškoti pagalbos, jaučiant depresijos po gimdymo požymius.
Informaciją parengė SAM specialistai kartu su projekto „Mama Mums rūpi“ psichologais.
Ši dalomoji medžiaga turėtų būti naudinga priemonė asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikiantiems informaciją gimdyvėmis ir jų artimiesiems minėta tema. SAM tikisi, kad gydymo įstaigos noriai patalpins minėtą informaciją savo interneto svetainėse, kur ji būtų pasiekiama būsimoms gimdyvėms, prieš atvykstant ieškančioms joms aktualios informacijos, bei įteiks ją į namus išrašomoms mamoms.
Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio depresijos po gimdymo svarbai. Pavyzdžiui, šiuo metu kiekviena pagimdžiusi moteris, dar prieš jai su mažyliu paliekant gydymo įstaigą, privalo būti informuojama apie depresijos po gimdymo požymius bei pagalbą teikiančias institucijas. Šis reikalavimas sveikatos apsaugos ministro iniciatyva visai neseniai įtrauktas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą, atsižvelgiant į tai, kad depresijos po gimdymo požymių dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus ir neretai būna neatpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.
Kita kryptis, kuria SAM nuosekliai dirba, – tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.
Depresija po gimdymo – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei partneriu.
Primename, kad moterys, jaučiančios depresijos po gimdymo simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems depresijos po gimdymo atvejams, gydytojas psichiatras gali nukreipti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas. Taip pat, esant poreikiui, gali būti skiriamas ir stacionarinis gydymas.
-
Po tragiško įvykio – didesnis dėmesys gimdyvėms: ydinga galvoti, kad depresija praeis savaime 3
Tokių pokyčių imtasi, atsižvelgiant į tai, kad pogimdyvinės depresijos požymiai dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus po gimdymo ir neretai jie nebūna atpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pogimdyvinę depresiją patiria kone kas penkta gimdžiusi moteris, todėl naujasis reikalavimas yra svarbus žingsnis, rūpinantis Lietuvos mamų ir vaikų sveikata.
„Pasirūpinsime moterimis ir jų psichine sveikata, nes privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs. Ydinga galvoti, kad pogimdyvinė depresija praeis savaime. Anaiptol. Svarbu skleisti žinią, kad kuo daugiau mamų žinotų, kaip šią būseną atpažinti, kur ieškoti pagalbos, kaip ją gydyti. Tai yra visos šeimos gerovės klausimas“, – sakė A. Dulkys.
Siekiama, kad naujasis reikalavimas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą būtų įtrauktas artimiausiu metu. Šiuo metu ruošiamos tam reikalingos pataisos. Kita kryptis, kuria nuosekliai dirbama, tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.
Privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs.
Dabar galiojančiame Apraše nustatyta, kad šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris su nėščiąja turi aptarti gyvenimo ir darbo sąlygas, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimus. Taip pat Apraše nustatyta, kad antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje ir Perinatologijos centre turi būti užtikrinama, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos.
Pogimdyvinė depresija – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma pogimdyvinė depresija gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu.
Moterys, jaučiančios pogimdyvinės depresijos simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems pogimdyvinės depresijos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Nuo 2020 metų padidintas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų (PSDF) apmokamų psichoterapijos seansų skaičius (iki 2020 m. buvo apmokami 24 psichoterapijos seansai per metus, nuo 2020 m. – 30) bei išplėstas specialistų, turinčių teisę teikti psichoterapijos seansus, ratas.
Be to, esant diagnozuotiems pogimdyminiams psichikos sutrikimams, įskaitant pogimdyvinę depresiją, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Daugiau informacijos apie pogimdyvinę depresiją, jos požymius ir pagalbą kviečiame skaityti nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje.