Teisme buvo sprendžiama ne tik dėl tėvo valdžios apribojimo, bet ir nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

„Mūsų ieškinys tenkintas pilnai“, – Eltai sakė šioje byloje vaiko motinai atstovaujantis teisininkas Tomas Ryzgelis.

Pasak jo, vaiko pavardę prašyta pakeisti dėl įvykio paviešinimo, vaiko tuometinis vardas ir tuometinė pavardė anksčiau buvo paskelbta viešai. A. Švaniui taip pat priteistas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis.

A. Švanys šiame procese dėl tėvo valdžios apribojimo nedalyvavo, juo nesidomėjo, teismo iniciatyva jam buvo paskirtas advokatas. Antradienį priimtas teismo sprendimas kol kas nėra įsiteisėjęs ir per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

„Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Švaniui. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir ieškinį tenkino“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Tenkinant ieškinį, buvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Rusiją, prašydama išduoti vaiko pagrobimu ir neteisėtu sienos kirtimu įtariamą A. Švanį, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė, Lietuvos pareigūnai tebeieško įtariamojo, tyrimas nebaigtas.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, kaip paaiškėjo vėliau, ir Rusijos pilietybę turintis 37 metų A. Švanys tuomet savo devynių mėnesių dukrą nuplukdė į Rusiją. Motina kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas į Kaliningradą iš Lietuvos atvykusiai motinai, padedant Lietuvos diplomatinėms tarnyboms, vaiko teisių gynėjams, su Lietuvos institucijomis bendradarbiavo ir Rusijos vaiko teisių institucijos.

Lietuvoje vyras yra pripažintas įtariamuoju dėl savo vaiko pagrobimo ir neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pernai lapkritį iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė. Pagal Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė negalima.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisininkai sako, jei A. Švanys Lietuvoje turi turto, jei išlaikymo vaikui nemokės ir susikaups tam tikra suma, galima skelbti varžytynes ir parduoti Lietuvoje esantį jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Žiniasklaida skelbė, kad vyras pajūryje turi apie 20 ha žemės ir ją nuomojo.

A.  Švanys yra biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras, dalyvavo aplinkosauginėse akcijose, pastaruosius keletą metų jis dirbo Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

Pasak LRT, teismo nutartyje skelbiama, kad A. Švanys pripažino padaręs nusikaltimą, jį padarė pirmą kartą, sutiko su kaltinimais, o jam lapkričio 2-ąją skirta 800 tūkst. rublių (apie 800 eurų) bauda, iš jo konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankiai – pripučiama valtis, irklai.

Rusijos teisės aktai numato, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Rusijos pilietybę turintis A. Švanys mergaitę į Rusiją išgabeno rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų vyras paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

A. Švaniui Lietuvoje skirtas suėmimas už akių, paaiškėjus, kad vyras turi Rusijos pilietybę, lapkričio viduryje iš jo atimta Lietuvos pilietybė.

Kaip antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, tokį sprendimą Agnė Bilotaitė priėmė paaiškėjus faktui, jog jis yra ir kitos valstybės – Rusijos – pilietis.

Remiantis Pilietybės įstatymu, dviguba pilietybė negalima, išskyrus išimtinius atvejus.

A. Švanys mergaitę į Rusiją išgabeno rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų vyras paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

Kaip skelbia teismas, rugpjūčio 27 dieną A. Švanys su mažamete dukterimi pripučiama valtimi, pasiėmęs maisto, šiltų drabužių, dokumentus, iš Lietuvos pusės neteisėtai kirto Rusijos sieną, siekdamas išvežti vaiką.

Anot teismo pranešimo, tokie veiksmai vertinami kaip Rusijos valstybės sienos kirtimas neturint privalomo leidimo.

Pranešime nurodoma, kad A. Švanys yra Rusijos pilietis.

Pirmasis apie Kaliningrado srities teismui perduotą bylą dėl neteisėto sienos kirtimo trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.

Mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų A. Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas rugsėjo 5 dieną buvo grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

Plačiau apie šią šeimos dramą – Baltų mitologijos parko sergėtojas Julius Reinikis.

„Esame asmeniškai pažįstami. Jos lanko parką, kai poilsiauja, padeda čia ir tvarkytis. Draugiškai priimame prie jūros, kad atsipūstų. Tačiau pačios situacijos negaliu pakomentuoti, nes manęs ten fiziškai nebuvo. Mano draugė paskambino ir pasakė, kad dukros nebėra. Tėvas pasiimdavo dukrą ir pasivaikščiodavo. Jis visada pasistatydavo automobilį šalia parko, kad nebūtų privačioje teritorijoje. Šį kartą jis nebegrįžo. Kiek man teko girdėti, jis čia atvažiavo, pasiėmė ją ir dingo“, – pasakojo pašnekovas.

– Mergaitė jam buvo duota kažkuriam laikui?

– Žinau, kad buvo teismo sprendimas, kad tėvas galėdavo savaitgaliais pabūti kartu su savo dukra. Kadangi dukra yra maitinama krūtimi, dėl to jam būdavo leista pasiimti mergaitę iki trijų valandų, iki kito maitinimo ir paskui ją sugrąžindavo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar jis visą laiką pasiimdavo mergaitę Baltų parke?

– Ne visą laiką. Tačiau dukros perdavimo aktas ir pats dingimas vyko šalia parko, valstybinėje žemėje.

– Ar jūs pažinojote mergaitės tėvą? Juk jis irgi buvo gamtos mylėtojas, gamtos mokslų daktaras. Ar tikėjote, kad gali taip pasielgti?

– Žinojau tą žmogų, buvome bendri pažįstami. Tačiau, mano nuomone, žmogus, kuris gali taip pasielgti, yra arba desperatiškai nusiteikęs, arba dėl kažkokių kitų priežasčių. Nemanau, kad tai labai geras pasirinkimas kaip tėvui. 

Kaip jau buvo skelbta, mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų Algirdas Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas antradienį grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt ši tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose, kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kodėl, jūsų nuomone, Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningrado sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda, areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas. 

– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt vaiko teisių tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose , kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

– Kodėl jūsų nuomone Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad vis dėlto buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningardo sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda: areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas. 

„Tuos sprendimus priimti turbūt paskatino ir čia nusamdyto advokato veiksmai, nes atsiradus palankioms sąlygoms, kai tėvas buvo apklausiamas, advokatas pasinaudojo galimybe – tėvas buvo paprašytas atiduoti mergaitę mamai, kadangi ji dar maitinama mamos, ir tuo momentu pasinaudojęs advokatas įsisodino į savo automobilį ir atvežė mamą su vaikeliu į saugią vietą – į konsulatą“, – naujienų portalui „15min“ pasakojo diplomatė.

Anot jos, dukrą neteisėtai išvežęs 37 metų Algirdas Švanys to momento nematė, o kai susivokė, buvo per vėlu.

A. Černevičienės teigimu, Lietuvos diplomatai mergaitės mamą ir senelį, atvykusius į Kaliningradą, nuolat globojo, jie buvo apgyvendinti Lietuvos konsulato Sovetske (Tilžėje) patalpose, o vėliau jau su vaiku palydėti namo, jie kirto Rusijos ir Lietuvos sieną Kybartų pasienio kontrolės punkte.

Mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų A. Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas antradienį grąžintas motinai, kai ši nuvyko į Kaliningrado sritį. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

„Migracijos departamentas pradėjo procedūras, kad išsiaiškintų aplinkybes, išsiaiškinus, ar turi, ar neturi (Rusijos) pilietybės, kokiu pagrindu turi, tada jau bus imamasi kitų procesų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Kaip žinote, pas mus reglamentuojama, jeigu įgyji kitos šalies pilietybę, turi atsisakyti Lietuvos arba jos netenki“, – priminė ji.

Metų neturinčią dukterį į Rusiją neteisėtai nuplukdęs 37 metų Algirdas Švanys, Rusijos pareigūnų teigimu, turi ir šios valstybės pilietybę. Dėl to užtruko mergaitės grąžinimas į Lietuvą.

Be to, paaiškėjo, kad vyras be vaiko motinos žinios buvo padaręs dukters asmens tapatybės dokumentą.

A. Bilotaitė Lietuvos teisės aktų spraga pavadino tai, kad vienas iš tėvų be kito žinios gali gauti nepilnamečio vaiko asmens dokumentą.

„Vienas statusas veikia, kai tėvai yra sutuoktiniai ir po skyrybų įsijungia vieni procesai, ir kita situacija, kai nesusituokę tėvai nebeveda bendro gyvenimo, pasuka skirtingais keliais ir tada kitaip reglamentuojami teisiniai santykiai“, – sakė ji.

„Šį klausimą nagrinėjame, visos institucijos žiūri tam tikrus reglamentavimo trūkumus ir pateiks sprendimus ateičiai, kad tokios situacijos būtų atidžiai vertinamos ir tokie dalykai nepasikartotų“, – tvirtino ministrė.

Mergaitė į Rusiją išgabenta rugpjūčio 27 dieną. Tądien į policiją kreipėsi jos motina, kuri pranešė, kad 37 metų A. Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką nustatyta, jog vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Vaikas antradienį grąžintas motinai, kai ji nuvyko į Kaliningradą. Abi jos tą pačią dieną parvyko į Lietuvą.

„Į Rusiją išvežta mergaitė jau Lietuvoje“, – pranešė NKVC.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė vėliau sakė, kad šiuo metu mergaitė ir mama jaučiasi gerai.

„Tai yra tikrai jaudinanti žinia, esu labai dėkinga visoms Lietuvos institucijoms“, – LRT laidai „Panorama“ kalbėjo ministrė.

„Manau, kad šiandien galime švęsti pergalę, kad mama ir vaikas saugiai pasiekė tėvynę“, – pridūrė ji.

Manau, kad šiandien galime švęsti pergalę, kad mama ir vaikas saugiai pasiekė tėvynę.

M. Navickienė sakė negalinti atskleisti mažametės sugrąžinimo į Lietuvą detalių, tačiau kalbėjo, kad operacija buvusi sudėtinga, joje dalyvavo daug žmonių ir institucijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda feisbuko paskyroje antradienio vakarą dėkojo institucijoms už darbą ir pastangas.

„Džiugi žinia šį vakarą – nelegaliai į Rusiją išvežta mergaitė jau Lietuvoje kartu su mama. Dėkoju visoms institucijoms už nuoširdų darbą ir pastangas, kad vaikas kuo greičiau grįžtų į Tėvynę!“ – feisbuke rašė šalies vadovas.

BNS primena, kad šių metų rugpjūčio 27 dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo moters pranešimą apie tai, kad 37 metų Algirdas Švanys paėmė jų mažametę dukrą ir jos sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paiešką, gauta duomenų, jog rugpjūčio 27-ąją vyras su dukra valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Dėl vaiko pagrobimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vyras yra pripažintas įtariamuoju dėl vaiko pagrobimo bei neteisėto valstybės sienos perėjimo, praėjusią savaitę Kretingos teismas tėvui paskyrė suėmimą. Anot prokuratūros, klausimas dėl suėmimo termino bus sprendžiamas asmens sulaikymo atveju.