– Kokia šiuo metu yra Palangos oro uosto keleivių bei skrydžių statistika? Kaip ji kito per praėjusį dešimtmetį?
– Nuo 2005 m. keleivių skaičius Palangos oro uoste padidėjo daugiau nei tris kartus, t. y. nuo 94 iki 300 tūkst. keleivių per metus. 2018 m. skrydžius į Palangos oro uostą vykdo devynios bendrovės, siūlančios devynis skirtingus maršrutus. Parinktos regiono verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio turistams bei šalies emigrantams svarbiausios kryptys. Skraidiname į Kopenhagą, Oslą, Rygą, Londono Stanstedo ir Lutono oro uostus, Glazgą, Maskvą, Varšuvą bei Minską.
Šiemet ir vėl planuojame Palangos oro uoste aptarnauti daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, o dėl skrydžių didesniais orlaiviais bei padažnėjusių reisų įprastomis kryptimis tikimės, kad metai bus itin geri.
– Kokie pagrindiniai jūsų, kaip Palangos oro uosto direktoriaus, tikslai? Kaip matote oro uosto vystymąsi, kokie esminiai artimiausių poros metų uždaviniai?
– Visų pirma įvardyčiau neaviacinių paslaugų spektro plėtrą, pritraukiant naujų veiklų. Įtemptai dirbame su detaliuoju planu, pagal kurį atlaisvinsime daug oro uostui priklausančios žemės, ant kurios galėsime vystyti papildomų veiklų, pritraukti mažąją aviaciją, kurti galimybę remontuoti orlaivius.
Mažosios aviacijos poreikis regione yra akivaizdus – tai įrodo Klaipėdos ir Nidos aerodromų istorija. Regione yra žmonių, turinčių savo sklandytuvus, bei kompanijų, turinčių mažus orlaivius. Norime tapti jiems patogiu oro uostu.
Antra, turime išlaikyti esamus skrydžius bei keleivius, o kai yra galimybė – jų skaičių didinti.
Ir trečiasis bendro pobūdžio siekis – užtikrinti, kad Palangos oro uostas atitiks keliamus efektyvumo ir kokybės reikalavimus. Siekiame būti tarptautinio lygio oro uostu, atitinkančiu pačius aukščiausius standartus.
– Kokius pokyčius keliautojai pamatys greičiausiai?
– Turbūt akivaizdžiausiai keleiviai pamatys planuojamą Palangos oro uosto terminalo plėtrą. Šiam projektui kol kas tikslios datos neturime, tačiau terminalų plėtrą taip pat planuoja Vilniaus ir Kauno oro uostai, po kurių – Palanga.
2020–2021 m. planuojamas kilimo ir tūpimo tako remontas. Šiandien pačios oro linijų bendrovės didina turimus orlaivius, nes atsiranda poreikis gabenti vis daugiau žmonių. Mūsų oro uosto infrastruktūra kol kas nėra pajėgi priimti labai didelių orlaivių, taip pat atėjo laikas atnaujinti taką ir pritaikyti jį šiuolaikiniams standartams.
Artimiausiu metu turėtume pristatyti naują skrydį iš Vokietijos.
Taip pat planuojame naujas kryptis. Artimiausiu metu turėtume pristatyti naują skrydį iš Vokietijos. Kol kas negaliu atskleisti, koks tai bus miestas, tačiau tikėtina, jog dešimtąją kryptį turėsime jau visai greitai.
– Koks yra Palangos oro uosto vaidmuo Lietuvos kontekste? Ar jis artės prie Vilniaus ir Kauno modelio, ar iš principo turi būti kažkuo kitoks?
– Augantys rezultatai įrodo, jog oro uostas kryptingai tobulėja, tačiau turime pripažinti, kad jis artėja prie savo pajėgumo ribos, kai daugiau keleivių aptarnauti tiesiog nėra įmanoma. Dėl to oro uostas investuoja ir privalo toliau investuoti į infrastruktūros gerinimą, kad būtų sukurtos papildomos galimybės tiek kiekybinei, tiek kokybinei plėtrai. Be abejo, tai reikia padaryti neprarandant turimo maršrutų tinklo. Palangos oro uosto vaidmuo ir svarba europiniame kontekste turi didėti, tačiau pirmiausia reikia užtikrinti, kad būsime pasiruošę priimti didesnį krūvį.
– 2016-aisiais Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) įvertino Palangos oro uostą kaip vieną sparčiausiai augančių oro uostų kategorijoje iki 5 mln. keleivių. Ką Europos kontekste Lietuvai reiškia šis įvertinimas?
– Tai yra teigiamas visos Lietuvos aviacijos įvertinimas. Jis parodo, kad sprendimas sujungti visus tris oro uostus ir padaryti bendrą visai šaliai atstovaujančią įmonę Lietuvos oro uostai buvo teisingas. Įvertinimas leidžia plačiau reklamuotis ir siūlyti paslaugas, taip pritraukiant daugiau skrydžių ir vežėjų. Šįsyk įvertinta Palanga, tačiau tam tikra prasme Lietuvoje yra vienas oro uostas, tik jis turi tris kilimo ir tūpimo takus. Tad ir naudą pajaus visa šalis.
– Kokiais argumentais Palanga gali įtikinti skrydžių bendroves kurti naujas ir išlaikyti senąsias kryptis? Kokie yra Palangos pliusai ir minusai konkurencinėje kovoje su kitais Europos miestais?
– Lietuvos oro uostai įvairiais būdais stengiasi gerinti visos Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, o Palangos oro uosto plėtra yra svarbi to dalis. Derybos su įvairiomis oro bendrovėmis dėl naujų skrydžių vykdomos nuolatos, tačiau reikia nepamiršti, kad tai ilgas procesas – vienai krypčiai pritraukti gali prireikti 3–4 metų.
Palangai tenka konkuruoti ne su kitais Lietuvos oro uostais, kaip kartais mano žmonės, o su visos Europos oro uostais, t. y. su gerokai didesnėmis rinkomis bei aukštesnio pragyvenimo lygio miestais. Konkuruojant dėl naujų krypčių labai svarbi ir Klaipėdos regiono verslo parama – oro bendrovės vertina ne vien paties oro uosto kainodarą ar infrastruktūrą, bet ir potencialų rinkos dydį, skrydžių paklausą, platesnes ekonomines bei komercines priežastis.
– Kokius esminius strateginius žingsnius išskirtumėte gerinant Klaipėdos regiono pasiekiamumą? Kokių investicijų bei iniciatyvų reikėtų regionui?
– Nuolat siekiame užtikrinti geresnį šalies pasiekiamumą oro transportu, todėl ne tik patys ieškome būdų plėstis, bet ir rodome iniciatyvą sujungti visų suinteresuotų pusių resursus. Juk geresnis pasiekiamumas užtikrina didesnę turizmo, verslo, kultūros, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitų sektorių plėtrą. Tačiau oro uosto iniciatyvos nepakanka – reikia regiono savivaldybės, verslo įmones vienijančių organizacijų ir turizmo organizacijų aktyvių veiksmų bei finansinio indėlio pritraukiant daugiau keleivių.
Siekiant pritraukti naujas kryptis ar plėsti esamas, konkurencija tarp oro uostų yra išties didelė. Palangos oro uostui dėl naujų krypčių tenka konkuruoti ne su Lietuvos ar artimiausių kaimynų, bet su visos Europos oro uostais, t. y. gerokai didesnėmis rinkomis gyventojų, ekonominio išsivystymo, pragyvenimo lygio prasme.
Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai Palangos oro uoste, kaip ir kituose tinklo oro uostuose, taiko įvairias nuolaidų sistemas, pavyzdžiui, nuolaidas aviaciniams mokesčiams. Papildoma skatinimo priemonė, leidžianti dalytis skrydžių pradžios rizika su oro bendrove bei taikoma kartu su Susisiekimo ministerija – nereikšminga (de minimis) pagalba iki 200 tūkst. eurų 3 metams. Paramos suteikimo mechanizmas yra griežtai reglamentuojamas ES teisės aktų, jie draudžia ES oro uostams suteikti didesnę paramą oro bendrovėms. Tokia oro uostų parama oro bendrovėms yra labiau simbolinė, atsižvelgiant į oro bendrovių skrydžių kaštus. Ne ES šalių oro uostai gali nevaržomai remti oro bendroves, siekiant pritraukti naujų skrydžių, todėl tokiems oro uostams kaip Palangos tampa ypač sudėtinga konkuruoti dėl naujų krypčių. Prie skrydžių skatinimo finansiškai prisidėjus Klaipėdos regiono verslą ir turizmą vienijančioms organizacijoms, Palangos oro uostas galėtų sėkmingiau konkuruoti su kitais oro uostais dėl naujų skrydžių. Tai bendras mūsų tikslas, tad ir siekti jo turėtume drauge.
Šiuo metu dėl maršrutų plėtros aktyviai dirbame su Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija, kurios finansinis indėlis labai svarbus ir vertinamas. Pavyzdžiui, 2016-aisiais itin svarbią Londono kryptį pritraukėme tik jai padedant. Tai yra puikus bendro darbo pavyzdys. Būtų šaunu, jeigu daugiau suinteresuotų verslo bei turizmo pusių parodytų panašų aktyvumą.
– Kas jus paskatino imtis šių pareigų? Kaip manote, kokios asmeninės jūsų savybės padės sėkmingai atlikti darbus?
– Aš esu logistas ir visą gyvenimą dirbu šioje srityje, keičiasi tik transporto priemonė. Pradėjau savo karjerą nuo jūrų uostų, dirbau kelių transporte, dabar tęsiu karjerą aviacijoje. Tad turiu specifinę ir labai naudingą patirtį. Esu konstruktyvus, mąstau strategiškai ir siekiu aiškių tikslų. Manau, kad mano noras augti ir tobulėti puikiai sutampa su tuo, ko reikia Palangos oro uostui.
