Tačiau draudikai atkreipia dėmesį ir perspėja, kad didžiausia galimybė susižaloti bei patirti traumą yra viešajame transporte, kuriuo, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, kasdien keliauja dideli žmonių srautai.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, autobusai ir troleibusai 2017 m. iš visų transporto priemonių pasižymėjo aukščiausiu asmens traumų rizikos faktoriumi. Statistiškai, tokio aukšto traumų ir sužalojimų rodiklio, kaip viešojo transporto priemonės, nepasiekia nei populiariausios šalyje „Volkswagen“ markės automobiliai, nei stereotipiškai rizikingais laikomi BMW.

„Daug kalbame apie lengvųjų automobilių vairuotojų elgesį ir eismo kultūrą, tačiau aišku, kad tam tikras taisykles verta priminti ir viešojo transporto keleiviams. Pastaruoju metu stebime tam tikrą paradoksą, kuris indikuoja intensyvaus eismo nulemtas problemas viešajame transporte: žmonės susižaloja ne tik važiuodami viešuoju transportu, tačiau ir laukdami atvykstančio autobuso, troleibuso, išlipę iš jo“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Dažniausios traumos viešajame transporte yra kritimai, nulemti staigaus, netikėto stabdymo dėl kliūties ar priekyje stabdančios transporto priemonės.

„Tikrai ne veltui transporte skambančiuose garsiniuose pranešimuose keleiviams pirmiausiai siūloma atsisėsti, jei tik salone yra laisvų vietų. Tokia padėtis tikrai yra pati saugiausia. Tačiau ir čia reiktų žinoti, kad sėdėti reikia taisyklingai: abi kojas laikant ant žemės, atsirėmus nugara, puiku, jei dar prisilaikoma ranka. Patartina sėdint nekryžiuoti kojų, nepersikreipti, nes vairuotojui staiga nuspaudus stabdžio pedalą tokią sėdėjimo padėtį pasirinkę keleiviai praktiškai neturi šansų išlaikyti pusiausvyros ir nukrenta“, – teigia A. Žiukelis.

Pasak jo, stovintiems keleiviams autobuse ir troleibuse svarbu laikytis už turėklų, sėdynių atlošų, jei yra – įsikibti į specialias kabančias rankenas, kurios taip pat įrengtos dėl keleivių saugumo. Neįgalių asmenų ar vaikų vežimėliai turi būti statomi numatytose vietose ir, jei tik yra įmanoma, prisegami specialiais diržais.

„Deja, nesilaikant elementarių savisaugos taisyklių, salone krenta ir susižaloja net ir mamos su vaikais ant rankų. Vaikus nuo mažų dienų reikia mokyti laikytis už turėklų, jei jie dar maži – paprašyti užleisti vietą ir juos pasodinti arba atsisėsti kartu. Juk jei stabdymo metu pusiausvyrą praranda tėvai, vaikai taip pat jos neišlaiko ir dar rizikuoja būti užgriūti suaugusio žmogaus“, – teigia ekspertas.

Dažniausios traumos nukritus viešajame transporte: galvos, galūnių sutrenkimai ar patempimai bei minkštųjų audinių sumušimai, kaulų lūžiai. Ne mažiau rizikuojama ir įlipimo-išlipimo zonoje: čia žmones prispaudžia durys, pernai pasitaikė einančių per gatvę pėsčiųjų kliudymo atvejų, susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis. Pernai vienas autobusas nuo kelio nulėkė vien dėl labai stipraus šoninio vėjo.

Būtina prisiminti, kad eisme gali nutikti įvairių netikėtumų ir vairuotojas prieš sureaguodamas į juos neturės laiko perspėti keleivių, o pirmiausiai bandys apsisaugoti nuo susidūrimo su kliūtimi. Todėl keleiviams pravartu neužmiršti elementariausių dalykų: jei yra vietų – atsisėsti, stovint laikytis už turėklų, iš vidaus nesiremti į duris, neskubėti išlipti arba įlipti į transporto priemonę, o stotelėje atvykstančio transporto laukti saugiu atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies.

BTA statistika rodo, kad daugiausiai eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, Lietuvoje įvyksta kovo mėnesį ir tai nestebina: permainingi orai, šlapia ar apledėjusi kelio danga, lietūs ar sniegas apsunkina vairavimo sąlygas.

Kol Lietuvoje dar tik testuojami sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai jau gali pasitikrinti savo saugaus greičio palaikymo įgūdžius bei pradėti keisti vairavimo įpročius, jeigu šie yra netinkami. Išmaniosios programėlės jau perspėja apie ruožus, kuriuose ateityje bus matuojamas vidutinis greitis.

„25-iuose eismo ruožuose ruošiamas vadinamasis sektorinis greičio matavimas, kuomet fiksuojamas ne momentinis automobilio greitis, bet  vidutinis greitis tam tikrame kelių kilometrų ilgio ruože. Jau testuojant sistemą gruodį pranešta, kad greitį viršijo net kas trečias vairuotojas, todėl savaitgalį į kelionę išsiruošę ir greitį labiau už savo bei keleivių saugumą vertinantys vairuotojai gali įsitikinti, kokiuose kelio ruožuose jiems teks būti budriems ir palaikyti leistiną vidutinį greitį“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, pernai gruodį ruožuose, kuriuose greitis ribojamas 90 km/val. buvo užfiksuota beveik 3 tūkst. automobilių, važiavusių greičiau nei 130 km/val. Didžiausias leistino greičio viršijimas – vidutinis 192 km/val. greitis – užfiksuotas kelyje A7 tarp Marijampolės ir Kybartų, o daugiausiai pažeidimų nustatyta kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai.

„Dėl įvairių priežasčių greičio matuokliai Vilniuje ilgą laiką veikė ne visa apimtimi, todėl sostinės vairuotojai, vos ne mintinai išmoko rizikingas vietas, kuriose tiesiog „numesdavo“ greitį. Sektoriniai greičio matuokliai efektyviais laikomi būtent dėl to, kad reikalauja ne vienkartinio greičio sumažinimo, bet dėmesingumo išlaikant vidutinį greitį, bet to, teigiama, kad  jie fiksuos visus pažeidėjus“, – teigia ekspertas.

Anot jo, ypač dėmesingi vairuotojai turėtų būti geriau pažįstamuose, įprastuose maršrutuose, kuriais važiuojant dėmesys mažiau koncentruojamas, nes atrodo, kad ir taip mintinai žinomos visos saugumo saleles, žiedinės sankryžos, posūkiai ar šviesoforai. Pats paprasčiausias būdas pasitikrinti, kur sektoriniai greičio matuokliai veikia – pasinaudoti išmaniosiomis eismo programėlėmis.

Lietuvos keliuose ėmus statyti stacionarius greičio matuoklius ir apsisprendus apie juos pranešti specialiu kelio ženklu, netilo diskusijos, ar nevertėtų greičio matuokliams leisti kelių eismo taisykles pažeidžiančius vairuotojus „užklupti“ netikėtai. Tačiau visos greičio matavimo priemonės diegiamos ne tam, kad kuo daugiau vairuotojų būtų nubausta, o tam, kad jie keistų savo vairavimo įpročius, o saugumo keliuose daugėtų.

„Taip pat turėtų būti traktuojami ir naujieji vidutinio greičio matuokliai kelių ruožuose. „Įspūdinga“, kai pro gyvenvietes kelių gaidelis pralekia beveik 200 km/val. greičiu, nes visi suprantame, kokį pavojų toks vairuotojas kelia sau ir aplinkiniams. Tobulu atveju būtent paties vairuotojo sąmoningumas, pagarba kitiems eismo dalyviams, o ne tik keliais per visuotines šventes ar ilguosius savaitgalius slenkančios automobilių kolonos turėtų vairuotojus priversti sumažinti greitį“, – tvirtina A. Žiukelis.

Sektoriniai matuokliai veiks visą parą ir gebės atpažinti daugiau nei 120 šalių transporto priemonių valstybinės registracijos numerius. LAKD žada, kad kiekvienu leistino greičio viršijimo atveju visi duomenys, būtini pažeidimui nustatyti ir įforminti, bus automatizuotai fiksuojami.

„Paspaudus šaltukui dažniausiai pasipila elektros instaliacijos gedimai, taip pat automobilių aušinimo sistemos sutrikimai, dėl kurių variklis gali labai greitai perkaisti ir sugesti. Daug nusiskundimų gauname dėl degalų sistemos gedimų, na, ir be abejo, tradiciškai fiksuojame daugybę atvejų, kai išsikrauna automobilio akumuliatorius“, – pranešime žiniasklaidai sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak eksperto, iškvietimų skaičius žiemą pasiekia piką, o dažniausiai pagalbos prireikia dyzelinių automobilių vairuotojams. Dėl automobilio elektros instaliacijos gedimų kreipiamasi vidutiniškai 6 kartus dažniau. Pernai sausį ir vasarį pagalbą dėl tokio tipo gedimų kvietėsi daugiau nei 200 vairuotojų, kai šiltuoju metų laiku tokių iškvietimų per mėnesį vidutiniškai sulaukiama apie 30.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas dalinasi pagrindiniais patarimais, kaip staiga užklupus šalčiams pasirūpinti automobiliu, kad techninės pagalbos neprireiktų.

Pasirūpinkite kokybiškais degalais

Stenkitės, kad automobilio bakas būtų pilnas arba artipilnis. Priešingu atveju važiuojant su beveik tuščiu degalų baku, jame kaupiasi kondensatas, kuris vėliau užšąla. Dėl to automobilis gali nebeužsivesti, arba važiuojant tiesiog užgesti. Be to, svarbu ne tik degalų kiekis bake, bet ir jo kokybė – spaudžiant dideliam šalčiui bake turėtų būti tik žiemos sezonui pritaikyti kokybiški degalai.

Venkite trumpų kelionių

Jei tik įmanoma, esant dideliems šalčiams derėtų atsisakyti trumpų kelionių. Užvesdami variklį, šildydami saloną, langus, įjungę šviesas sunaudojame labai daug automobilio energijos, kurią reikia atstatyti. Dažnai važiuojant trumpais atstumais to padaryti nepavyksta, tad automobilis pačiu netikėčiausiu momentu gali tiesiog nebeužsivesti, o tuomet jau teks ieškoti alternatyvų, kaip pasiekti kelionės tikslą. Na, o jeigu nėra galimybės važiuoti ilgesnių atstumų, vertėtų papildomai įkrauti automobilio akumuliatorių. Jei  vis tiek ištiko nesėkmė ir automobilis užgeso, geriau kvieskite profesionalią pagalbą, o ne bandykite bėdą išspręsti patys – patiems neteisingai sujungus užvedimo laidus, galima dar labiau pakenkti automobiliui.

Atlikite minimalią automobilio diagnostiką

Patikrinkite transporto priemonės aušinimo ir kitų eksploatacinių skysčių lygį, stebėkite generatoriaus bei akumuliatoriaus būklę, pasirinkite oro temperatūrą atitinkantį langų apiplovimo skystį, įsigykite kokybiško skysčio automobilio spynelei atitirpinti. Pasirūpinkite, kad netoliese būtų ledo grandiklis, užšalusius langus atitirpinanti padedantis skystis.

Nepamirškite savęs ir važiuokite atsargiai

Pasirūpinkite šaltiems orams tinkama apranga, kad būtumėte pasiruošę, jeigu atsitiktų nelaimė ir automobilis sugestų. Turėkite pirštines, kepurę ir kitą žiemai tinkamą atributiką, pasirūpinkite, kad telefonas būtų įkrautas, o jei yra galimybė – turėkite išorinę bateriją. Išsiruošę į ilgesnę kelionę informuokite artimuosius, kur vykstate, kokiu maršrutu ir kada planuojate pasiekti kelionės tikslą. Taip jie galės orientuotis, ar viskas gerai, o nutikus bėdai – greičiau sulauksite pagalbos. Ir, be abejo, važiuokite atsargiai, o ypač atidūs būkite stabdydami prieš kelio duobes ar kitus nelygumus – esant žemai oro temperatūrai pakabos detalės tampa trapesnės, ir gali būti sugadintos esant daug mažesnei apkrovai, nei esant teigiamai temperatūrai.

Draudikai prognozuoja, kad ir šiais metais neišvengsime smulkių susidūrimų, tačiau atkreipia dėmesį, kad kamščius ir eismo įvykių skaičių sumažintų aktyvesnis naudojimasis viešuoju transportu.

„Šiais metais Vėlinės išpuola savaitės viduryje, todėl tikėtina, kad suintensyvėjusius eismo srautus jausime visą savaitę. Viena vertus, tai padės pasiskirstyti automobilių srautams per pačias Vėlines, tačiau ir po trečiadienio turėtume būti pasirengę didesniam nei įprasta automobilių srautui šalia didesnių kapinių. Vairuotojams, kurie nevažiuoja į kapines, rekomenduočiau aplenkti ir į jas vedančius kelius taip išvengiant kamščių“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jo teigimu, lapkričio 1 d. bus intensyviau lankomi arčiau esantys artimųjų kapai, tad rekomenduojama naudotis viešuoju transportu.

„Esant galimybei, labai rekomenduočiau naudotis viešuoju transportu. Daugelyje savivaldybių organizuojami papildomi maršrutai į miesto kapines. Juos galite rasti savivaldybių svetainėse ar pasiteirauti paskambinę į savivaldybes. Jei nereikia vykti į kitus rajonus, tokiu atveju, išvengsite ir bėdų parkuojantis ir nuovargio kelyje“ – pataria A. Žiukelis.

Dažniausiai lapkričio 1 d. fiksuojami smulkūs eismo įvykiai, nes išaugusiems transporto srautams  nėra pritaikytos šalia kapinių esančios aikštelės, todėl automobilius mėginama parkuoti kur papuola, įtalpinti ir į mažiausius tarpelius. Keliai bei sankryžos taip pat tokiam intensyviam eismui nepritaikytos, todėl susidaro kamščiai.

„Dažniausiai per Vėlines eismo įvykiai nutinka parkuojantis arba išvažiuojant iš parkavimo vietos. Žmonės vis dar nori privažiuoti kuo arčiau kapinių, bando pergudrauti vieni kitus, parkuotis net ten, kur trukdo eismui, sukelia spūstis. Taip pat neretai mėgina transporto priemonę įsprausti net į mažiausius tarpelius. Kita problema – keliai ir sankryžos prie kapinių nėra pritaikyti dideliems automobilių srautams, todėl susidaro kamščiai. Situaciją šiek tiek gerina tai, kad policija reguliuoja srautus prie didžiųjų miestų kapinių, tačiau juk prie kiekvienų kapinių policijos ekipažo nepastatysi“, – dažniausias eismo įvykių priežastis vardija specialistas.

Anot jo, parkuojantis būtina įsitikinti ne tik ar tilpsite į pasitaikiusią vietą, bet ir galvoti, ar nekils kliūčių išvažiuojant, ar netrukdysite kitiems eismo dalyviams, taip pat įvertinti, kaip situacija gali pasikeisti, kol būsite palikę automobilį.

„Jeigu nesate tikri, ar tilpsite, primygtinai siūlau net nebandyti toje vietoje parkuotis. Tokiais atvejais vietos eksperimentams paprasčiausiai nėra. Taip pat įvertinkite, ar dar „gudresnis“ vairuotojas nesugalvos jūsų automobilio užstatyti taip apsunkindamas išvažiavimą. Jei jaučiate, kad automobilį palikote rizikingoje vietoje ir kad jis gali trukdyti kitiems eismo dalyviams, būtinai matomoje vietoje palikite telefono numerį, kuriuo su jumis galima susisiekti“, – primena A. Žiukelis.

Išsiruošusiems į ilgą visos dienos kelionę specialistas pataria ne tik saugoti automobilį, nepalikti jame vertingų daiktų, bet ir nepervertinti savo jėgų vairuojant.

„Mėginant per trumpą laiką apvažiuoti daug kapinių kartais ir skirtingose Lietuvos dalyse, nuovargio išvengti tikrai sunku. Stenkitės, kad prie vairo netektų praleisti daugiau nei dviejų valandų be pertraukos. Planuokite laiką ne tik pagal vietas, kur ir kada turite būti, bet ir įvertindami vairavimo pertraukėlių būtinybę, suintensyvėjusį transporto srautą. Paprastai sakant – laiką planuokite ne pagal optimistinį scenarijų. Taip neteks nei greičio viršyti, nei patirti papildomo streso už vairo“, – įsitikinęs A.Žiukelis.

Baigiantis vasarai, mažėja ir link jūros susidariusių eismo spūsčių. Tačiau rudenį didžiuosius Lietuvos miestus užplūsta studentai, kartu grįžta ir intensyvus eismas. BTA specialistai pastebi, kad iš mašinų grūsties greičiau ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais ima elgtis neadekvačiai ir užvažiuoja ant šaligatvių, įlekia į priešpriešinę eismo juostą bei suka ten, kur draudžiama. Tokie neapgalvoti ir drastiški veiksmai neretai tampa priežastimi, dėl kurios vairuotojai patenka į avarijas.

„Galima išskirti dvi eismo spūsčių rūšis. Vienos susidaro vasarą, šventiniu laikotarpiu ir ilgųjų savaitgalių metu poilsiautojams masiškai važiuojant į tolimesnius Lietuvos kraštus. Kitos – miestų gatvėse, kuomet žmonės grįžta iš darbų. Eismas ypač suintensyvėja prasidėjus mokslo metams, nes iš gimtinių į didžiuosius Lietuvos miestus sugrįžta studentai. Iš bendrabučių vienu metu į darbus ar paskaitas skubantys jaunuoliai bei tėvai vežantys vaikus į darželius bei mokyklas užpildo miesto gatves, tad prasidėjus rudeniui reikia nusiteikti, jog vairuotojams stovinčiuose automobiliuose teks praleisti nemažai laiko. Didžiausios spūstys susidaro didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nes būtent į šiuos miestus studijuoti suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Tad natūralu, kad didesniame mieste, daugiau ir automobilių“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak A. Žiukelio, eismo įvykiai piko metu įvyksta ir dėl skubėjimo bei išsiblaškymo. Žmonės prie vairo užsiima pašaline veikla, kalba mobiliuoju telefonu, nestebi situacijos kelyje ir tuomet atsitrenkia į priekyje važiuojantį automobilį. Per eismo spūstis transporto priemonės stovi labai arti viena kitos, žmonės persirikiuoja į gretimą juostą, o šio manevro metu dažnai kliudomos arti esančios mašinos. Gaišti laiko kelyje nenorintys gyventojai neįvertina galimybių tvarkingai persirikiuoti ir vadovaujasi mintimi „turbūt tilpsiu“. Tuomet ir įvyksta susidūrimai. Iš eismo spūsties ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais net užvažiuoja ant šaligatvių, suka į priešpriešinę eismo juostą ir kitais įvairiausiais būdais bando pergudrauti kitus eismo dalyvius.

Menkos avarijos – didelės spūstys

Pasak BTA eksperto, mieste piko metu įvykę susidūrimai nėra dideli. Automobiliai apgadinami nesmarkiai, dažniausiai pažeidžiamos viena ar dvi detalės.

Nors eismo įvykiai menki, tačiau gyventojai praranda daug laiko pildydami deklaracijas, o tame kelio ruože susidaro papildoma automobilių grūstis.   

Lenkia ištisas mašinų kolonas

Automobilių sangrūdos, kurios susidaro per šventes ar ilguosius savaitgalius skiriasi nuo piko metu atsiradusios spūsties. Šiuo laikotarpiu užstrigusį eismą galima pastebėti ne miesto centre, tačiau prie prekybos centrų, miegamųjų rajonų, prie išvažiavimų į užmiesčio kelius, autostradoje bei magistraliniuose keliuose.

Per šventinius savaitgalius išvažiavimuose iš didmiesčio tenka stovėti ilgas valandas, nes dėl didelio automobilių skaičiaus eismas beveik nejuda. Žmonės bando gudrauti, lenkia ištisas automobilių kolonas, spūstį bando apvažiuoti kelkraščiu, o kartais, tikintis greičiau pasiekti kelionės tikslą, trumpą kelio atkarpą bando įveikti dideliu greičiu. Pasak BTA eksperto A. Žiukelio, pavojingomis sąlygomis ir dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai patenka į skaudžius įvykius, per kuriuos nukenčia ir transporto priemonė, ir vairuotojas.

Sunkvežimių vairuotojams pavojų kelia kaitra

Į automobilių grūstis patekusius vairuotojus vargina ne tik ilgos valandos kelyje, tačiau ir nepalankios oro sąlygos. BTA ekspertai išanalizavo duomenis ir išnagrinėjo, kaip transporto priemonių vairuotojus veikia kaitra. Pasirodo, jog lengvųjų automobilių vairuotojams saulės skleidžiama šiluma nėra pavojinga, nes avaringumo rodiklis beveik nesikeičia. Tačiau sunkvežimių vairuotojams karštis eismo įvykių riziką smarkiai padidina. Termometro stulpeliui viršijus 30 laipsnių karščio, statistiškai įvyksta dvigubai daugiau sunkvežimių avarijų, nei esant 20-25 laipsnių šilumos.

Pasak A. Žiukelio, tokią transporto priemonę vairuoti daug sunkiau, prie vairo sėdintys asmenys privalo būti daug atidesni, dažnai jie turi įveikti ilgas distancijas, o karštis padidina nuovargį. Lietuvos sunkvežimių parkas nėra naujas, tad ne kiekviename sunkvežimyje galima rasti kondicionierių, kuris vairuotojams padėtų atsigaivinti.

Atšilus orams, vairuotojai vis stipriau spaudžia akseleratoriaus pedalą, viršijamas greitis, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (KET), tad didėja ir avarijų keliuose skaičius. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad pagal elgesį kelyje, galima išskirti kelis pagrindinius eismo įvykių sukėlėjų ir dalyvių tipus. Daugiausia problemų kelyje sukelia  „kelių ereliai“.

Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, Lietuvos keliuose vyksta kovos dėl aukštesnio socialinio statuso. Automobilis – viena iš dominavimo ir valdžios parodymo priemonių.

„Kuo mašina didesnė ir brangesnė, kuo jos numeriai įdomesni, tuo aukštesnį socialinį statusą ji parodo. Kuo statusas aukštesnis, tuo mažiau taisyklių gali laikytis, kuo žemesnis, tuo daugiau taisyklių. Vyrai kelyje nuolat konkuruoja dėl savo statuso. Geros mašinos neturintis vyras galią bando pademonstruoti net ir turėdamas kokį „golfą“. Tokiu atveju šis vairuotojas bando dominuoti bandydamas aplenkti kitas mašinas, darydamas įvairius manevrus. Beje, šiame žaidime dažniausiai dalyvauja tik vyrai. Jie nuolat vienas kitam bando įrodyti, kuris yra geresnis ir toks reiškinys niekad neišnyks. Anksčiau buvo arkliai, karietos, o dabar automobiliai“, – komentavo psichologas T. Lagūnavičius.

Pasak eksperto, vadinamieji „kelių ereliai“ – dažniausiai mažas pajamas gaunantys ir aukštomis pareigomis negalintys pasigirti vyrai. Tad dominuoti jie bando kelyje. Dažniausiai jie vairuoja pigius automobilius, o savo statusą bando pakelti pažeidinėdami  KET.

Pasiturinčiųjų dominavimas

Dideles pajamas gaunantys vyrai kelyje bando dominuoti kitomis priemonėmis. T. Lagūnavičius teigia, kad šio tipo žmonės, priešingai nei „kelių ereliai“, kelyje nelaksto. Norint parodyti savo statusą, jiems nebūtina sukelti nepatogumų kitiems vairuotojams. Aukšto socialinio sluoksnio atstovų svarbą parodo jų automobilis. Tokie vyrai dažniausiai perka brangius, didelius džipus.

„Turtuoliai gali sau leisti nepaisyti taisyklių, bet jie gatvėmis nelekia. Šio statuso žmonės dominuoja kitaip, bandydami užimti teritorijas. Toks vyras gali mašiną palikti ten, kur negalima, pasistatyti prie įėjimo arba į neįgaliųjų vietą. Jis tiesiog lengvai susimokės baudą“, – teigė psichologas.

Vairuotojų tipai

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, gatvėmis lakstantys „kelių ereliai“ neretai tampa avarijų dalyviais. Jų vairavimo maniera ir KET nepaisymas klaidina bei erzina kitus vairuotojus, dėl to neretai įvyksta nelaimės.

„Kelių „ereliai” – tai vairuotojai, manantys, kad jų vairavimo įgūdžiai yra geresni už kitų vairuotojų. Jie turi polinkį vairuoti grubiai, daryti staigius posūkius, greitai lenkti kitą automobilį, net ir kai iš priekio artėja automobilis, mėgsta užlindinėti tarp kitų mašinų ir palikti nedidelį tarpą tarp kitų automobilių. Tokie veiksmai gali sukelti avarines situacijas. Šie vairuotojai labai mėgsta greitį. Jie bando lenkti kitus automobilius net piko metu, jiems net ir ištisinė kelio juosta ar draudžiantys tą daryti ženklai – ne kliūtis. Tokie veiksmai sukelia eismo įvykius. Jie erzina ir pradedančiuosius ir atsargius vairuotojus, mat norėdami pademonstruoti savo įgūdžius neretai kitus vairuotojus bando aplenkti, šūkauja, signalizuoja, rodo gestus“, – komentavo A. Žiukelis.

Didelį pavojų keliuose taip pat ir kelia girti vairuotojai. Artėjant vasaros sezonui jų padaugėja. Neretai šie už vairo sėda net ir neturėdami teisių.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per mėnesį vidutiniškai užfiksuojama per 1700 eismo įvykių. Nemaža dalis jų nutinka dėl to, kad vairuotojai užsiima pašaline veikla. Pasak specialisto, pašalinė veikla trukdo vairuotojui susikaupti, blaško jo dėmesį, dėl to kelyje ir nutinka įvairių avarinių situacijų.  „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad moterys dažniausiai už vairo dažosi lūpas bei tušu paryškina blakstienas, vyrai prie vairo kalba telefonu ir rūko.

Pradedantieji vairuotojai kelyje dažnai važiuoja per lėtai ir taip stabdo eismą. Be to, gerai nepažinodami kelių, nežino iš kurių juostų jiems reikia sukti. Taip vėluodami persirikiuoti piko metu laukia, kol juos kas nors užleis ir stabdo visą savo eismo juostą.

Bendrovės BTA atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai vairuoja seniausius automobilius visose trijose Baltijos valstybėse. Remiantis penkerių metų duomenimis, matyti, kad pastarųjų automobilių amžiaus vidurkis beveik 4 metais didesnis nei Estijoje ir daugiau nei 2 metais – nei Latvijoje. Visose trijose Baltijos šalyse populiariausi „Volkswagen“ ir „Audi“ markės automobiliai.

Automobilių tranzito šalis

„Tokias tendencijas lemia daugelis priežasčių: ekonominė padėtis, valstybės politika, įstatymai bei susiformavęs piliečių požiūris. Daugelis vairuoja senas transporto priemones ne dėl to, kad jaučia joms sentimentus, o tiesiog neišgali įsigyti naujesnės. Valstybė taip pat neskatina naujesnių automobilių pirkimo. Anksčiau didelė dalis lietuvių įsigytų naujų automobilių būdavo registruojami kaimyninėje Latvijoje, mat joje už tokį pirkinį grąžina pridėtinės vertės mokestį, tuo tarpu Lietuvoje panaši praktika atsirado visai neseniai. Turi įtakos ir nuo nepriklausomybės pradžios susiformavęs požiūris, kad automobilis yra itin svarbus įvaizdžio akcentas. Geriau senesnis, bet didelis ir prabangus automobilis, nei naujesnis, bet kuklesnis“, – teigia Andrius Žiukelis, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizės skyriaus vadovas.

Jis priduria, jog Lietuva yra automobilių tranzito šalis. Čia suvežami automobiliai iš Vakarų Europos, Skandinavijos šalių bei JAV, jie suremontuojami ir vežami į Rytus perpardavimui. Vis dėlto nemažai jų lieka ir Lietuvoje. Ypač populiarūs yra dyzeliniu kuru varomi automobiliai, mat jų kuras yra ir pigesnis, ir sąnaudos mažesnės. Tačiau, pasak A. Žiukelio, šio tipo transporto priemonių remonto sąnaudos yra žymiai didesnės nei naujesnių, ekonomiškų, benzinu varomų automobilių. Specialisto teigimu, daugelis vairuotojų prieš pirkdami seną automobilį įvertina ne visus aspektus: už automobilį sumokėję brangiau, jie nemažas pinigų sumas vėliau investuoja  į remontą.

Lietuvoje sensta, Latvijoje ir Estijoje - jaunėja

Pasak A. Žiukelio, Lietuvos automobilių parkas nuo 2010 m. kasmet vis labiau sensta. Tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje pastebimas šalių automobilių parkų jaunėjimas, didesnis šuolis stebimas nuo 2013 m. Vidutinis automobilių amžius mūsų šalyje – 16,1 m., Latvijoje – 13,8 m., o Estijoje – 12,2 m.

Ekspertizės skyriaus vadovas taip pat pastebi, kad visose šalyse moterys vairuoja kiek naujesnius automobilius. Dailiosios lyties atstovių automobiliai yra 1-2 metais jaunesni nei vyrų. Vis tik bendras jų amžius išlieka gana solidus: Lietuvoje – apie 15,5 m., Latvijoje – 13,2 m., Estijoje – 11,8 m. Tuo tarpu, vyrų vairuojamų automobilių amžius Lietuvoje yra 16,7 m., Latvijoje – 14,4 m., Estijoje – 12,6 m.

Anot A. Žiukelio, naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, pagal kurį tam tikrais atvejais po eismo įvykio apribojama galimybė eksploatuoti automobilį, Lietuvoje galioja tik daugiau nei pusmetį, tuo tarpu Estijoje toks įstatymas veikia kelis metus. Taip vairuotojai skatinami susimąstyti apie naujesnį automobilį, ypač jei jau įvyko nelaimė. Šalies autoparko atnaujinimą skatintų ir ekologinis ar taršos mokestis, kuris apkartintų itin senų galingų automobilių mėgėjų gyvenimą.

Pavojingiausia vairuotojų grupė, 18-25 m. jaunuoliai, įprastai ir vairuoja senus galingus automobilius. Baltijos valstybėse jų labiausiai pamėgtos transporto priemonių markės Lietuvoje – „Volkswagen“, Latvijoje bei Estijoje – „BMW“. Antroje vietoje visose šalyse rikiuojasi „Audi“.

Populiariausi – „Volkswagen” ir „Audi”

Kaip teigia A. Žiukelis, jei palygintume Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojų transporto priemones, pamatytume, kad jie renkasi labai panašių markių automobilius. Baltijos šalyse populiariausi „Volkswagen“ bei „Audi“ automobiliai, trečioje vietoje Lietuvoje bei Latvijoje – „Opel“, o Estijoje konkuruoja „Ford“ ir „BMW“. Visose šalyse vairuotojai vis labiau vertina universalaus tipo automobilius, rečiau renkasi sedanus, mažesniuose miestuose populiarėja visureigiai.

„Toks automobilių markių populiarumas susiformavo ilgainiui valstybėms atgavus nepriklausomybę. „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“ automobilių gamintojai yra kaimyninėje Europoje, jų transportavimo išlaidos į visas Baltijos šalis nėra didelės. Šios markės yra išmėgintos, turi savo lojalių klientų ratą, kurių rekomendacijomis tiki ir jaunoji karta. Be to, jų eksploatacija nėra brangi, didelis detalių pasirinkimas, meistrai išmano tokių automobilių remonto ypatumus. Lietuvoje taip pat vertinami japonų gamybos automobiliai, per 10-15 metų jie užsitarnavo patikimų transporto priemonių vardą. Tuo tarpu kitų Tolimųjų Rytų šalių automobiliai įsitvirtinti rinkoje pradėjo visai neseniai, ypač per pastaruosius keletą metų pastebimas ryškus korėjietiškų transporto priemonių populiarumo augimas. Nors automobilio markės įvaizdis dar vis svarbus, tyrimas rodo, kad su amžiumi požiūris keičiasi ir laimi ekonomiškumas, saugumas, ekologiškumas. Vienose Baltijos šalyse šie pokyčiai vyksta greičiau, kitose lėčiau“, – teigia A. Žiukelis.

Remiantis ne gyvybės draudimo bendrovės BTA trejų metų duomenimis, balandžio – gegužės mėnesiais Lietuvos keliuose kasmet daugėja eismo įvykių. 2012 m. užfiksuota 6 proc. daugiau eismo įvykių nei 2011 m., pernai - 3 proc. daugiau nei 2012 m. Specialistų teigimu, šias tendencijas lemia oro sąlygos, aplaidūs vairuotojų padangų keitimo įpročiai bei budrumo praradimas keliuose.

Lyginant su vasario – kovo mėnesiais, pavasario antroje pusėje eismo įvykių fiksuojama kiek mažiau, išimtis yra tik pernai metai. 2012 m. vasarį – kovą užregistruota 14 proc. daugiau eismo įvykių keliuose nei tų pačių metų balandį – gegužę, tačiau tuo pačiu laikotarpiu pernai, atvirkščiai, 4 proc. daugiau avarijų užfiksuota pavasario antroje pusėje.

„Įprastai avaringumas paskutiniais dvejais pavasario mėnesiais sumažėja lyginant su žiemos sezonu. Daug lemia oro sąlygos: ar nebuvo šalnų, netikėto sniego ar kitų vairuotojams nepalankių gamtos reiškinių. Pastebėjome, kad kiekvienais metais bendras įvykių skaičius balandį-gegužę nežymiai auga. Kitas svarbus momentas – minėtu laikotarpiu daugiau eismo įvykių su liūdnesnėmis pasekmėmis. Žiemą registruojame daugybę smulkių avarijų, o pavasarį, vairuotojams pajutus geresnį automobilio sukibimą su kelio danga, neretas susigundo stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą. Įvyksta skaudūs įvykiai, didelės avarijos. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal KET  (kelių eismo taisyklių) reikalavimus, su vasarinėmis padangomis automobilius galima eksploatuoti jau nuo balandžio 1 d. Vis tik, jeigu pavasaris labai ankstyvas, toks kaip šiemet, nemažai vairuotojų nepaiso KET reikalavimų ir padangas keičia į vasarines daug anksčiau. Deja, tai nėra saugu,“ – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak specialisto, esant ankstyvam pavasariui vairuotojai padangas į vasarines keičia anksčiau nei numatyta KET, motyvuodami tuo, kad žieminės padangos, eksploatuojamos prie aukštesnės temperatūros, labai dėvisi. Vertėtų būti budriems, lietuviški pavasariai neretai būna apgaulingi,  atrodo, gamta bunda, temperatūra jau pakankamai aukšta, bet staiga paspaudžia šaltukas. Toks metas yra pats pavojingiausias važiuojant automobiliu su vasarinėmis padangomis.

Kaip teigia Ekspertizių skyriaus vadovas, žieminių padangų konstrukcija yra kitokia – jų protektorius, pati guma pritaikyta žemai temperatūrai, todėl vasarą jos tampa per minkštos. Aktyviai eksploatuojamas automobilis per vasarą nesunkiai gali sudėvėti net ir naujas žiemines padangas. Be to, naudojant automobilį su tokiomis padangomis vasaros metu tiek ant šlapio asfalto, tiek ant sauso suprastėja jo valdymas. Žieminės padangos važiuojant šiltuoju metu kelia didesnį triukšmą. Už dygliuotų padangų eksploatavimą vasarą vairuotojai yra baudžiami pagal KET. Tokios padangos vasaros metu ne tik kelia didelį triukšmą, bet ir gadina kelio dangą.

Specialisto teigimu, Lietuvoje vairuotojai jau įsisąmonino, kad kokybiškos ir geros žieminės padangos yra automobilio saugaus eksploatavimo garantas. Jie vis daugiau investuoja į naują kokybišką produkciją. Tačiau retas vairuotojas perka naujas vasarines padangas, dažniau renkasi naudotas. Vasarines padangas nemažai vairuotojų dėvi tol, kol lieka minimalus padangų protektoriaus gylis. Šiltuoju sezonu, dažniau investuojama į į automobilio grožį: naujus ratlankius, kitas apdailos detales. Ši tendencija ypač paplitusi tarp jaunų vairuotojų.
Specialistas įspėja, vasarą keliuose taip pat apstu pavojų: leidžiamas didesnis greitis, taigi pailgėja ir stabdymo kelias, dažnai atsiranda akvaplaningas, automobilis „plaukia“ kelio paviršiuje esančiu vandens sluoksniu, tampa sunkiai valdomas.